- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-1887-902/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- L. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo L. B., duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, senatvės pensininko, gyvenančio duomenys neskelbtini) neteisto, galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-12687903-14 2014-05-23 L. B. buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad jis 2014-05-11 19.46 val. vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas J.Basanavičiaus-Beržų g. sankryžoje tiesiai, susidūrė su į kairę pusę sukusiu ir jo nepraleidusiu automobiliu Mazda 121, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisykles (231 p., 234 p.).
Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas L. B. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepripažino ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo blaivus, sankryžoje važiavo tiesiai ir susidūrė su kitu automobiliu, kuris suko į kairę pusę, dar bandė išvengti susidūrimo, tačiau to jam padaryti nepavyko. Po susidūrimo pravažiavo sankryžą ir sustojo. Nuėjo prie kito automobilio vairuotojos aiškinis įvykio, tačiau Mazda automobilio vairuotoja jį kaltino sukėlus eismo įvykį, tačiau jis tvirtai žinojo, jog jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, o automobiliams padaryti apgadinimai nežymūs, todėl nusprendė kito automobilio vairuotojai nereikšti pretenzijų dėl eismo įvykio. Tokiu būdu iš eismo įvykio vietos išvažiavo namo.
Liudytoja I. Z. paaiškino, kad 2014-05-11 apie 19.35 val. automobiliu važiavo kartu su dukterėčia Viktorija, privažiavus J.Basanavičiaus-Beržų g. sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui, joms pradėjus sukti į kairę, priekyje į sankryžą rodydamas dešinį posūkį įvažiavo baltos spalvos Audi automobilis, kurio valstybinio numerio skaičiau – 612, kuris pradėjęs sukti į dešinį, persigalvojęs pradėjo važiuoti tiesiai ir tokiu būdu jis kliudė jos dukterėčios vairuojamą automobilį, po susidūrimo kitas automobilis sustojo J.Basanavičiaus g., ties degaline ,,Statoil“, kitoje pusėje, autobusų sustojimo stotelėje. Dukterėčiai nuėjus iki Audi automobilio, pastebėjo, kaip to automobilio vairuotojas, senyvo amžiaus žmogus, apsikabinęs dukterėčią, kažką jai pasakė. Dukterėčia sugrįžusi, pasakė, kad kito automobilio vairuotojas nesutinka, jog jis kaltas dėl eismo įvykio. Tada dukterėčia iškvietė policiją, o Audi automobilis pasišalino (b.l. 17-18).
Liudytoja V. P. paaiškino, jog 2014-05-11 19.30 val. ji automobiliu važiavo iki Basanavičičiaus-Beržų g. sankryžos ir norėjo sukti į kairę, o priešais, pirmoje eismo juostoje stovėjo Audi 80 automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) norėjo sukti į dešinę. Automobiliams sankryžoje sukant, jie susidūrė, nes kitas automobilis keitė kryptį. Priėjus jai prie vairuotojo, pastarasis jai nurodė, jog savo kaltės dėl eismo įvykio jis nemato, vairuotojas pats pasiūlė skambinti policijai, tačiau jai paėmus telefoną, vyriškis (apie 70 m.) jos paprašė nekviesti policijos. Bet ji paskambino policijai, ir tuo metu kito automobilio vairuotojas išvažiavo (b.l. 19-20).
Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį L. B. nurodė, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), kurio 231.1 punktas teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (231.2 p.). 232 p. nurodo, jog jeigu dėl eismo įvykio nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. 234 punktas teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).
Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., L. B. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).
Iš bylos medžiagos (policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, I. Z. ir V. P. užfiksuotų paaiškinimų) matyti, jog nagrinėjamu atveju, buvo nesutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, t.y. kas kaltas – L. B. ar V. P., dėl kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės – automobiliai Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Mazda 121, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl taikant KET 232 p., į eismo įvykio vietą turėjo būti kviečiama policija. Kaip matyti, maždaug apie 20 val. su eismo įvykiu susijęs dalyvis - V. P. iškvietė policiją, todėl L. B. pareigos taip pat apie eismo įvykį informuoti policiją nebebuvo. Nors šis asmuo pabendravęs su kito automobilio vairuotoja, nesulaukęs policijos atvykstant, išvažiavo iš eismo įvykio vietos, savaime neduoda pagrindo jo veiksmuose įžvegti ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo sudėtį, nes kaip matyti iš bylos medžiagos (paaiškinimų, pateikto vaizdo įrašo), jis po eismo įvykio iš karto sustojo (šiek tiek pavažiavęs toliau dėl intensyvaus eismo sankryžoje), išlipo iš automobilio ir pasikalbėjęs su kito automobilio vairuotoja, nutaręs, jog tai ji yra kalta dėl eismo įvykio kilimo ir neturėdamas pretenzijų dėl jo automobiliui padarytų apgadinimų, išvažiavo iš įvykio vietos. Kaip matyti, jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivus (priešingų duomenų nepateikta), jis policijos pareigūnams pripažino, jog jo vairuojama transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, nebandė maskuoti apgadinimų ant automobilio, kurie yra palyginti nedideli, padaryti braukimo būdu, nesislapstė nuo policijos pareigūnų ir nesudarė kitokių kliūčių ištirti eismo įvykį, be to, eismo įvykio aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai, atlikę išsamų eismo įvykio tyrimą, nustatė, kad ne L. B., o būtent V. P. savo veiksmais, pažeisdama KET 9, 161 punktų reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, ir jai buvo surašytas ATP protokolas Nr. 50P-12071660-14 padarius (duomenys neskelbtini) str. 2 d. numatytą pažeidimą (b.l. 13). Tokiu būdu, teismas laiko, jog L. B. išvykimas iš eismo įvykio vietos nebuvo piktybinis ir nesukliudė policijos pareigūnams išsiaiškinti visų eismo įvykio aplinkybių, juo labiau, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog L. B., pats nebūdamas kaltas dėl eismo įvykio, išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, tikėjosi pažeisti kito asmens (automobilio valdytojo ar savininko) teisėtus interesus. Esant šioms aplinkybėms, L. B. administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 str. 1 d. L. B. buvo surašytas nepagįstai pažeidus KET 234 punkto reikalavimą, nes kaip matyti, nagrinėjama situacija buvo kitokia, nes įvykio vietoje buvo visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,
nutaria:
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.