- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-17
- Bylos Nr.
- 1S-921-318-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Pareiškėjas
- R. J.
teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo R. J. skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti R. J. privataus kaltinimo tvarka paduota skunda, ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
pareiškejas R. J. pateike Vilniaus miesto pirmajam apylinkes teismui privataus kaltinimo skunda, prašydamas patraukti D. P. baudžiamojon atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos BK 152 str. 1 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. Skunde nurode, jog D. P. laikotarpyje nuo 2008 m. gegužes 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. nuolat iš savo mobiliojo ryšio telefono (abonento Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) siunte SMS žinutes jam i mobiliojo ryšio telefona, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo išdestyti tikroves neatitinkantys teiginiai apie ji, žeminantys jo garbe ir oruma. Be to šiomis SMS žinutemis D. P. seksualiai prie jo priekabiavo. Dali tokiu SMS žinuciu pareiškejas gavo darbo metu, todel privalejo apie tai informuoti savo darbdavi, o taip pat (duomenys neskelbtini) sajungos savininka V. S. bei supažindinti su jam trukdanciu dirbti SMS žinuciu turiniu. Tyrimo metu su dalimi D. P. pareiškejui siustu SMS žinuciu susipažino policijos bei prokuraturos pareigunai, o taip pat ir teisejai.
Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2008 m. rugsejo 24 d. nutartimi atsisake priimti ši privataus kaltinimo skunda, motyvuodamas tuo, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. reikalavimu.
Šalies argumentai
Skunde pareiškejas R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008m. rugsejo 24 d. nutarti. Tvirtina, jog teisejas, atsisakydamas priimti jo skunda, suvarže tarptautiniu teises aktu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota teise i teismine gynyba, nepriklausoma ir nešališka teisma, pažeide teises aktuose itvirtinta lygybes prieš istatyma ir teisma principa. Del tokiu, pareiškejo nuomone, neteisetu teisejo veiksmu jam buvo padaryta žala.
R. J. nurodo, jog jis negalejo skunde konkretizuoti D. P. jam siustu SMS žinuciu turinio ir nurodyti, kokias frazes ar žodžius jis laiko priekabiavimu ar ižeidimu, nes kaip privatus asmuo neturejo galimybes gauti detalios SMS žinuciu išklotines iš elektroniniu ryšiu paslaugu teikejo UAB „Tele2“. Pareiškejas mano, jog teismas, visu pirma, privalejo išreikalauti jo skunde nurodytus duomenis iš UAB „Tele2“, ir tik po to spresti, ar privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde išdestyti vertinimai teisingi ir ar D. P. veiksmai, kuriu padarymu šis kaltinamas, turi nusikalstamos veikos požymiu. Juo labiau, kad tokiu duomenu saugojimo elektroniniu ryšiu paslaugu teikejo archyve terminas yra tik 6 menesiai.
Taip pat R. J. mano, jog teisejas, atsisakydamas priimti privataus kaltinimo skunda, parode nepagarba jam ir diskriminavo del lietuviu kalbos, kuri nera jo gimtoji kalba, nemokejimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo R. J. skundas atmestinas.
Privataus kaltinimo bylu procesas yra specifine baudžiamojo proceso rušis, kai kaltinima vykdo nukentejusysis ar jo teisetas atstovas. Šios kategorijos bylose nukentejusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkcija, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylu procesas ir nustatomos nagrinejimo teisme ribos. Todel šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalus reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jis turi buti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. itvirtintu reikalavimu.
Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, jog nukentejusiojo skunde (atstovo pareiškime), visu pirma, turi buti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, vieta, laikas, padariniai ir kitos esmines aplinkybes. Tai reiškia, kad šiame procesiniame dokumente be nusikalstamos veikos laiko ir vietos turi buti tiksliai nurodyta, kokie konkretus nusikalstami veiksmai inkriminuojami kaltinamajam ir kokias konkreciai pasekmes tai sukele, kad butu galima spresti, kokio konkretaus baudžiamojo istatymo dispozicija sudaro inkriminuoti nusikalstami veiksmai. Ši istatymo nuostata užtikrina ne tik nukentejusiojo asmens teise ginti pažeistas teises ar teisetus interesus teisme, bet ir kaltinamojo teise žinoti, kuo jis kaltinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 152 str. atsako asmuo, kuris, siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo, vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiulymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnyba ar kitaip priklausomo asmens.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. atsako asmuo, paskleides apie kita žmogu tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ar pažeminti ta asmeni arba pakirsti pasitikejima juo.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. atsako asmuo, veiksmu, žodžiu ar ratu užgauliai pažemines žmogu.
Pareiškejas R. J., prašydamas pradeti baudžiamaji procesa D. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 152 str. 1 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., nurode, jog pastarasis laikotarpyje nuo 2008 m. gegužes 1 d. iki 2008 m. liepos 1 d. nuolat siunte jam SMS žinutes, kuriose buvo išdestyti tikroves neatitinkantys teiginiai apie ji, žeminantys jo garbe ir oruma. Be to šiomis SMS žinutemis D. P. seksualiai prie jo priekabiavo. Taigi pareiškejo privataus kaltinimo skunde nenurodyta, kokia konkrecia tikroves neatitinkancia informacija, pareiškejo nuomone, žeminancia jo garbe ir oruma, išdeste D. P. R. J. adresuotose SMS žinutese. Šiame privataus kaltinimo skunde taip pat nenurodyta ir kokiais konkreciai vulgariais pasiulymais ar užuominomis, išdestytomis R. J. adresuotose SMS žinutese, D. P., pareiškejo nuomone, priekabiavo, siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo. Šie R. J. privataus kaltinimo skundo trukumai yra esminiai ir juos pašalinti turi pats R. J. Nors pareiškejas mano, jog pradeti privataus kaltinimo procesa pakaktu, kad teismas išsireikalautu SMS trumpuju žinuciu išklotines iš elektroniniu ryšiu paslaugu tiekejo, taciau, kaip jau mineta, privataus kaltinimo skunde, kuriuo yra nustatomos nagrinejimo teisme ribos, turi buti aiškiai suformuluotas konkretus kaltinimas, ir tik pats pareiškejas gali konkreciai nurodyti, kuriuos butent D. P. išsakytus jo adresu teiginius jis laiko ižeidžianciais ar kitaip žeminanciais jo garbe ir oruma, ir kuriais teiginiais, jo nuomone, pastarasis seksualiai priekabiavo. Be to, atkreiptinas demesys, kad Lietuvos Respublikos BK 152 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudetis reikalauja nukentejusiojo tarnybinio ar kitokio priklausomumo nuo kaltininko. Tokiu duomenu pareiškejo R. J. privataus kaltinimo skunde nera.
Ivertines šias aplinkybes Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog pareiškejo R. J. skunde nera suformuluotas konkretus kaltinimas, todel jis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. itvirtintu skundo turinio reikalavimu, vadovaudamasis BPK 412 str. 3 d., nurodes R. J. privataus kaltinimo skundo trukumus, teisetai gražino ji pareiškejui.
R. J. nepagristai teigia, jog teismas ji diskriminavo del valstybines kalbos nemokejimo. Visu pirma, privataus kaltinimo skundas pareiškejui gražintas del to, kad jame nesuformuluotas konkretus kaltinimas. Nurodes esminius skundo trukumus, apylinkes teismas pagristai atkreipe pareiškejo demesi i tai, jog teismui pateiktame skunde yra daugybe gramatiniu klaidu. Šalindamas esminius skundo trukumus, pareiškejas turetu atsižvelgti ir i šias pastabas, nes kaip jau mineta, privataus kaltinimo skundas šios kategorijos bylose prilygsta kaltinamajam aktui.
Jei pats pareiškejas del to, kad gerai nemoka lietuviu kalbos, ar del kitu priežasciu negali pateikti teismui istatymo ir valstybines kalbos reikalavimu atitinkancio procesinio dokumento, jis turi teise pasinaudoti valstybes garantuojama antrine teisine pagalba arba surašyti privataus kaltinimo skunda savo gimtaja kalba ar kita kalba, kuria jis moka (Lietuvos Respublikos BPK 8 str. 2 d.).
Skunda nagrinejantis teismas atkreipia demesi i tai, kad skundo nepriemimas ir gražinimas ji padavusiam asmeniui neužkerta kelio nuo nusikalstamos veikos nukentejusiam asmeniui ginti pažeistas teises ar teisetus interesus teisme – nukentejes asmuo, pašalines teismo nutartyje nurodytus skundo trukumus, vel gali kreiptis i teisma privataus kaltinimo bylu proceso tvarka.
Esant šioms aplinkybems, naikinti teiseta ir pagrista apylinkes teismo nutarti del skunde išdestytu motyvu, nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti pareiškejo R. J. skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 24 d. nutarti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.