- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-05
- Bylos Nr.
- 2K-389/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Alvydas Pikelis, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nukentėjusysis
- I. T., J. T.
- Nuteistasis
- T. B.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. (T. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu iš T. B. priteista M. M. 1786 Lt už padarytą žalą ir J. T. 7696 Lt už padarytą turtinę žalą bei 10 000 Lt už padarytą neturtinę žalą.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nutarties dalis, kuria nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. gegužės 1 d., apie 4.30 val., prie gimnazijos, (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių tyčia peiliu dūrė E. T. (E. T.) į krūtinės ląstos kairę pusę. Nuo krūtinės ląstos ir širdies kairiojo skilvelio sužalojimų, atsiradus komplikacijoms, E. T. mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde T. B. prašo panaikinti teismų sprendimus ir jį dėl E. T. nužudymo išteisinti, o ieškinius atmesti. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, nurodo, kad teismai šališkai ir neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai jį pripažino kaltu dėl E. T. nužudymo. Teismai nagrinėjo tik kasatorių kaltinančius netiesioginius įrodymus ir nevertino arba netinkamai vertino jį teisinančias aplinkybes, be to, nenurodė nusikaltimo motyvo. Teismai neįvertino, kad dalis byloje esančių įrodymų yra gauti panaudojant prieš liudytojus I. B., N. K., G. K. psichologinį spaudimą. Duodama pirminius parodymus I. B. nurodė, kad buvo šoko būsenos, išgėrusi ir nedaug ką pamena, tai matyti ir vaizdo įraše, kuriame užfiksuoti liudytojos I. B. parodymai. Padarius vaizdo įrašo pertrauką bei išvedus I. B. į kitą patalpą jai buvo daromas spaudimas ir jau tęsiant vaizdo įrašą ji nurodė, kad E. T. nužudė T. B.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad I. B. apklausos metu atsisakė teisės kviestis savo advokatą, todėl, paskyrus gynėją ikiteisminio tyrimo pareigūnams, buvo suvaržyta BPK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta jos, kaip įtariamosios, teisė į konkretų ir patikimą gynėją. Tai, kad šiai liudytojai buvo daromas psichologinis spaudimas, patvirtina ir pastovūs ikiteisminio tyrimo pareigūnų skambučiai, jų vizitas į jos darbovietę, palydėjimas į teismo posėdį. Liudytojui G. K. buvo daromas poveikis pasinaudojant tuo, kad šis liudytojas buvo pats teisiamas kitoje byloje. G. K. teisme nurodė, kad paskutinį apklausos protokolą, kuriame buvo išdėstytos tiesos neatitinkančios aplinkybės, jis atsisakė pasirašyti, o už jį pareigūnų priversta pasirašė N. K.. Teismas, kasatoriaus nuomone, neteisingai įvertino ir P. K., V. Š., M. M. parodymus, nes šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tai matyti ir iš liudytojos S. R. parodymų. Taip pat teismai išsamiai neištyrė gynybos pateiktų ir įrodymais pagrįstų versijų, kad E. T. galėjo nužudyti buvusi žmona S. T., kuri šioje byloje nebuvo surasta ir apklausta, ar kad šią nusikalstamą veiką galėjo padaryti du keleiviai, kurie tą naktį panašiu laiku įsėdo į velionio taksi automobilį. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šioje mašinoje rasti pirštų pėdsakai yra ne E. T. ir ne jo, šių pėdsakų nėra duomenų bazėje. Teismai neįvertino ir tos aplinkybės, kad kasatorius neturėjo nei motyvo, nei tikslo nužudyti E. T., nes tarp jų buvo draugiški santykiai. Be to, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas netyrė aplinkybės, kad kasatoriui inkriminuotas nusikaltimas gali būti kvalifikuojamas kaip privilegijuotas nužudymas, nors apie tai buvo pasisakyta kasacinės instancijos teismo nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tik teisės taikymo aspektu. Todėl šioje byloje kasacinės instancijos teismas pasisako tik dėl kasatoriaus motyvų, susijusių su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl T. B. nuteisimo
Teismai, išnagrinėję ir aptarę sprendimuose išdėstytus įrodymus, padarė vienareikšmišką išvadą, kad įvykio metu T. B. dėl asmeninių priežasčių tyčia peiliu dūrė E. T. į krūtinės ląstos kairę pusę ir taip jį nužudė. Kasatoriaus teiginiai, kad tokią išvadą teismai padarė neišsamiai ištyrę bylos aplinkybes ir neteisingai įvertinę įrodymus, nėra pagrįsti.
Įrodymų tyrimą šioje byloje atliko tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl T. B. kaltės nužudžius E. T., ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Teismas savo išvadas grindė įrodymų visuma, nuosprendyje buvo įvertintos ir kasatoriaus nurodomos aplinkybės. Nuosprendyje nurodyti liudytojų I. B., kuri įvykio metu buvo su T. B., N. K., su kuria po įvykio kalbėjo I. B., parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kiti duomenys liudija apie tai, kad T. B. įvykio metu buvo susitikęs su E. T. ir po to pasakė I. B., kad jis E. T. nužudė. T. B., nesutikdamas su minėtų parodymų ir kitų duomenų, kuriais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, vertinimu, šį nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, skunde nurodydamas motyvus dėl įvykio aplinkybių, jį teisinančių versijų, įrodymų, poveikio liudytojams, kurie yra iš esmės analogiški jo kasacinio skundo motyvams. Minėtus motyvus pagrįstai paneigė apeliacinės instancijos teismas, kuris išsamiai patikrino tiek liudytojų I. B., N. K., G. K., parodymus, jų gavimo teisėtumą, tiek nuteistojo nurodomas versijas dėl M. M. parodymų, S. T. bei kitų asmenų, kurie, nuteistojo nuomone, galėjo nužudyti E. T., tiek nuosprendyje atliktą bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimą. T. B. kasacinio skundo motyvai dėl jo nuteisimo yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl I. B., N. ir G. K. apklausų, T. B. nurodomų versijų yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jomis abejoti kolegija neturi pagrindo. Teismai nustatė, kad T. B. nužudė E. T. dėl asmeninių priežasčių, todėl kasatorius teiginiai, kad teismai nenurodė nusikaltimo motyvo, yra atmestini.
BK 129 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymą. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota T. B. veika. Kuo, kasatoriaus nuomone, byloje pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, kasaciniame skunde nenurodyta, todėl šis klausimas nutartyje plačiau nenagrinėjamas. Kasatorius taip pat nenurodo konkrečių motyvų, susijusių su jam paskirta bausme.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Duomenų, kad teismai, nagrinėdami šią bylą buvo šališki, nėra, o kasatoriui nepalankus įrodymų vertinimas negali būti laikomas teismo šališkumu. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, šioje byloje vertindami bylos aplinkybes bei įrodymus, buvo šališki ar nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismų išvados dėl šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių neprieštarauja BPK normoms, susijusioms su civilinio ieškinio išsprendimu. T. B. nusikalstamais veiksmais padarė žalą, todėl ši žala yra pagrįstai iš jo priteista.
Kasatoriaus teiginiai, kad iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas netyrė aplinkybės, jog kasatoriui inkriminuotas nusikaltimas gali būti kvalifikuojamas kaip privilegijuotas nužudymas, atmestini. Kasacinės instancijos teismo nutartyje, kuria T. B. byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, privilegijuoto nužudymo galimybė buvo siejama su nužudymo motyvo, kaltės formos išsamiu ištyrimu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė išsamius motyvus, pagrindžiančius teismo išvadas, kad T. B. dėl asmeninių priežasčių tyčia nužudė E. T..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. B. kasacinį skundą atmesti.