Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-16 · Administracinė byla Nr. I-3221-121/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-16
Bylos Nr.
I-3221-121/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05975-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3221-121/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05975-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.3.1.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2014 m. gegužės 16 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl pensijos nepriemokos priteisimo, tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 11–13), prašydama: 1) atnaujinti senaties terminą ir priteisti neišmokėtą pensiją už visą laikotarpį; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013-10-15 raštą Nr. (6.5) 1-6730; 2) įpareigoti atsakovą išmokėti 17 802,74 Lt dydžio neišmokėtos pensijos dalį už 2010 m. sausio mėn.–2011 m. gegužės mėn. laikotarpį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatas.

Paaiškino, kad nuo 2009-05-25 jai paskirta 1 695,62 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – Pensija). 2010-01-01 dieną įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jai kiekvieną mėnesį yra mokama sumažinta pensija. Konstitucinis Teismas (KT) 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Laikinojo įstatymo 8 str. 1, 2 dalyse (2009-12-09 redakcija), buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvos sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Pasak pareiškėjos, Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu ji buvo dirbanti pensininkė (turėjo draudžiamųjų pajamų), todėl jai paskirta Pensija buvo sumažinta ne tik pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę, bet ir pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis. Taigi, priėmus Laikinąjį įstatymą, Pensija jai buvo perskaičiuojama bei mokama sumažinta, vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo 2010 m. sausio mėn.–2011 m. gegužės mėn. laikotarpiu jai neišmokėta 17 802,74 Lt dydžio Pensijos dalis.

Pabrėžė, kad, vertinant KT doktriną (2011-10-25 nutarimas), pareiškėja nėra praradusi teisės ginti savo pažeistas teises bei reikalauti grąžinti neteisėtai neišmokėtos Pensijos dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimuose į pareiškėjos skundą (b. l. 17–20, 24–26) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Jei L. S. reikalavimas priteisti neišmokėtą Pensijos dalies sumą būtų patenkintas pilnai ar iš dalies, prašo priteisti šią sumą išmokėti dalimis.

Paaiškino, kad Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti senatvės pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį (toliau – ribinis pensijos dydis), taip pat mokėti jas atsižvelgiant į gavėjų turėtas draudžiamąsias pajamas. L. S. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2009-08-26 sprendimu Nr. 15-17-10491 nuo 2009-05-25 paskirta 1 695,62 Lt Pensija. Paskirtos Pensijos dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatytą ribinį dydį 650 Lt, todėl buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 str. 1 dalyje nustatyta tvarka. Perskaičiuotos senatvės pensijos dydis nuo 2010-01-01 buvo 1 472,34 Lt. Remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) 42 str. 1 dalies nuostata ir atsižvelgus į L. S. prašymus, Pensija buvo paskirta iš naujo pagal naujus duomenis kaip įgijusiai papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą po pensijos paskyrimo, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011-06-07 sprendimu Nr. 15-17-9223 nuo 2010-06-03 paskirtos pensijos dydis – 1 735,60 Lt, perskaičiavus Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalyje nustatyta tvarka – 1 506,08 Lt, VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011-06-07 sprendimu Nr. 15-17-9224 nuo 2011-06-03 paskirtos pensijos dydis – 1 773,01 Lt, perskaičiavus Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalyje nustatyta tvarka - 1537,81 Lt. L. S. po senatvės pensijos paskyrimo dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, mokant senatvės pensiją, teisėtai, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2010-01-01 iki 2011-05-31 buvo mokama senatvės pensijos dalis, apskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į jos praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Nurodo, kad KT 2012-02-06 nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 dalių nuostatas, Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas pripažino neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Kadangi Lietuvos teisėje galioja teisėtumo prezumpcija, tai KT nutarimas dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą Pensijos dalį. Be to, Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad sumažintų pensijų kompensavimo tvarką turi parengti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projektą. Kol šis įstatymas nėra priimtas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies.

Tretysis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą (b. l. 27–32) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Bylą dalyje dėl įpareigojimo išmokėti pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies taikymo negautą 17 802,74 Lt senatvės pensijos dalį nutraukti, o likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jei L. S. reikalavimas priteisti neišmokėtą Pensijos dalies sumą būtų patenkintas (pilnai ar iš dalies), prašo priteisti šią sumą išmokėti dalimis.

Paaiškino, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas Pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, tad pareiškėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta Pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėja, prašydama įpareigoti išmokėti jai už 2010-01-01–2011-05-31 laikotarpį negautą 17 802,74 Lt Pensijos dalį, 2013-10-04 prašymu kreipėsi į VSDFV kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Sprendimas dėl pareiškėjos Pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 m. sausio mėnesį (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Vilniaus skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą Pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio mėnesį). VSDFV Vilniaus skyrius 2013-09-24 informacinio pobūdžio raštu Nr. (10.1)3-114933 pareiškėjai paaiškino jos senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010-2011 metais teisinį pagrindą ir pateikė duomenis apie pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydį.

Tvirtina, kad VSDFV, įvertinusi visa tai, nustatė, kad, kreipdamasi į VSDFV su 2013-10-04 prašymu įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jai nuo 2010-01-01 negautą Pensijos dalį, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą. Todėl VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-10-04 prašymą ir nurodė, kad, jei iki 2013-11-07 ji pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėja, nepateikdama jokių įrodymų, kreipėsi į teismą. Pabrėžė, kad LVAT administracinėse bylose (Nr. A552-519/2013 ir Nr. A552-432/2013) dėl neišmokėtos pensijų dalies priteisimo yra išaiškinęs, kad asmens teisė teisme reikalauti apginti pažeistas teises, susijusias su neišmokėtos Pensijos nepriemoka, tiesiogiai sietina su įstatymo nustatytu senaties terminu. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, išnagrinėjusi ginčą dėl Pensijos dalies, negautos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, išmokėjimo, išaiškino, jog pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Teigia, kad pareiškėjai pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl turėtų draudžiamųjų pajamų sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, pareiškėja į VSDFV kreipėsi 2013-10-04 prašymu, o į teismą - 2013-10-28, praėjus daugiau nei l metams (Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nuo sužinojimo apie mokamo ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją, t.y. tuo metu, kai sprendimas mokėti jai ne viso paskirto dydžio senatvės pensiją jau laikytinas įvykdytu. Todėl, remiantis LVAT suformuota praktika (adm. byla Nr. A5-264/2003, adm. byla Nr. A505-683/2013, adm. byla Nr. A12-219/2004), pareiškėjai neišmokėtos Pensijos dalies atžvilgiu KT įstatymo 72 str. 4 dalies nuostata netaikytina.

Pasak VSDFV, Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad dėl šio įstatymo taikymo neišmokėtos Pensijos dalies kompensavimo tvarką turi parengti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus. Šiuose teisės aktuose numatoma reglamentuoti, kokia tvarka turi būti kompensuojama dėl Laikinojo įstatymo taikymo negauta pensijų dalis, taip pat turės būti numatytos papildomos lėšos šiam kompensavimui. Kol šie teisės aktai nėra priimti, o lėšos nėra skirtos, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo ir neturi lėšų išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalį. VSDFV Vilniaus skyrius 2010–2011 metais teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinąjį įstatymą ir šio skyriaus priimtas sprendimas pareiškėjai 2010-2011 metais mokėti perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas Pensiją yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtą Pensijos dalį.

Pareiškėja, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad L. S. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2009-08-26 sprendimu Nr. 15-17-10491 nuo 2009-05-25 paskirta 1 695,62 Lt senatvės pensija (b. l. 21). VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011-06-07 sprendimu Nr. 15-17-9223 nuo 2010-06-03 paskirtos pensijos dydis – 1 735,60 Lt, perskaičiavus Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalyje nustatyta tvarka – 1 506,08 Lt (b. l. 22). VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011-06-07 sprendimu Nr. 15-17-9224 nuo 2011-06-03 paskirtos pensijos dydis – 1 773,01 Lt, perskaičiavus Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalyje nustatyta tvarka – 1 537,81 Lt (b. l. 23).

VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjos 2013-09-17 prašymą, 2013-09-24 rašte Nr. (10.1) 3-114933 pareiškėjai paaiškino, kad, kol nėra priimtas sumažintų senatvės bei netekto darbingumo pensijų kompensavimo įstatymas, nėra teisinio pagrindo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už 2010-2011 metus, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatų taikymo. Įsigaliojus tokiam teisės aktui, negauta Pensijos dalis asmenims bus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 34–36).

Pareiškėja 2013-10-04 prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydama išmokėti neteisėtai neišmokėtą Pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, už 2010 m. sausio mėn.–2011 m. gegužės laikotarpį (b. l. 33).

VSDFV 2013-10-15 sprendime Nr. (6.5.) 1-6730 nurodė, kad pagal iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti skundžiami VSDFV. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pabrėžė, kad kreipdamasi į VSDFV su 2013-10-04 skundu išmokėti 2010-01-01–2011-05-31 laikotarpiu negautą Pensijos dalį pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 metų terminą. Kadangi pareiškėja pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskundimo terminą praleido, jos 2012-01-04 skundą nagrinėti atsisakytina. Jeigu iki 2013-11-07 pareiškėja pateiktų įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Atkreipė dėmesį, kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies (b. l. 37–38).

Pagal pateiktus duomenis apie pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtos ir pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies ir 8 str. 1 dalies nuostatas perskaičiuotos Pensijos dydžius, perskaičiavus pareiškėjos Pensiją pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalies nuostatas, pareiškėjai iš viso buvo priskaičiuota 36 194,96 Lt. Perskaičiavus Pensiją pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalį pareiškėjai iš viso per minėtą laikotarpį išmokėta 18 392,22 Lt (b. l. 35).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios administracinės bylos dalykas yra prašymo priteisti pareiškėjai Pensijos nepriemoką, susidariusią dėl nekonstitucinėmis pripažintų teisės normų taikymo, ir prašymo panaikinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens aktus pagrįstumas.

Atsakovė ir tretysis suinteresuotas asmuo reikalavimų pagrįstumą iš esmės grindžia aplinkybe, jog pareiškėja, kreipdamasi su skundu į VSDFV, praleido įstatymo nustatytus terminus.

1994-07-18 Pensijų įstatymo Nr. I-549 (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2170 redakcija (nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01)) VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (Pensijų įstatymo 45 str. 2 dalis).

Analizuotina naujausia teismų praktika, kaip šios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014 pažymėjo, kad ginčams dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-13 nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir joje nurodytą praktiką šiuo klausimu).

Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai, savo ruožtu, taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Atkreipė dėmesį, jog LVAT šioje nutartyje, pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tam būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pareiškėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taigi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Konstatavo, jog sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

Pabrėžė, jog nagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių kreipėsi 2013-02-22 prašymu, kuriame, be kita ko, prašė išmokėti jai dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos bei nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį. Taigi pripažintina, jog jau šiuo prašymu pareiškėja išreiškė nesutikimą su atitinkamais Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmais, prašydama pašalinti šių veiksmų nulemtas pasekmes, t.y. siekė inicijuoti ginčą dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų). Atsižvelgusi į Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 dalies nuostatą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog pareiškėjos 2013-02-22 prašymą gavęs Fondo valdybos teritorinis skyrius, vadovaudamasis inter alia gero administravimo principu, <...> turėjo imtis veiksmų ir prašymą nurodytoje dalyje – dėl pensijų dalies išmokėjimo – perduoti ginčus dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų nagrinėti įgaliotai institucijai, t.y. Fondo vadybai. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ne tik dėl informacijos pateikimo, tačiau ir dėl savo paties veiksmų (pastebėtina, jog išplėstinė teisėjų kolegija nekvestionuoja atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – kompetencijos nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl informacijos apie jos pensijų apskaičiavimą, neišmokėtą pensijų dydį ir pan. pateikimo). Nurodyta išvada – kad pareiškėja 2013-02-22 prašymu, adresuotu VSDFV Vilniaus skyriui (jo 4-ajam pensijų skyriui), suformulavusi prašymą inter alia išmokėti pensijų dalies nepriemoką, iš esmės inicijavo ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, taigi atsakovas šį prašymą (dalį dėl pensijų dalies išmokėjimo) turėjo perduoti įgaliotai tokį ginčą nagrinėti institucijai – iš esmės lemia, jog būtent nurodyta data, t.y. 2013-02-22, laikytina pareiškėjos kreipimusi į Fondo valdybą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme. Taip pat nurodyta išvada lemia, kad yra pagrindas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013-03-15 sprendimą Nr. (10.1)3-33545 ta apimtimi, kuria išspręstas klausimas dėl pareiškėjos prašymo išmokėti jai senatvės pensijos bei nukentėjusiųjų asmenų pensijos nepriemoką, kadangi, kaip minėta, Fondo valdybos teritorinis skyrius tokių įgaliojimų neturėjo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, gavusi pareiškėjos 2013-04-01 skundą, 2013-04-08 sprendimu Nr. (6.5) I-2220, padarė išvadą, kad pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, ir, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą. Kita vertus, išplėstinė taisėjų kolegija pastebėjo, jog šiuo sprendimu Fondo valdyba, be kita ko, paaiškino, kad kol Sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas nėra priimtas, Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalies, todėl nurodė, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies taikymo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos ir dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies taikymo 2010 m. sausio 1 d. – 2012 m. liepos 31 d. laikotarpiu negautą nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį. Taigi nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad šiuo sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nors ir konstatavo, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi terminą, dėl ko nurodė, kad atsisako jį nagrinėti, tačiau tuo pačiu išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, kas leidžia konstatuoti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atsižvelgusi į tai, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta, kas lemia, kad šiuo aspektu kliūčių nagrinėti ginčą iš esmės teisme nėra (pastebėtina, kad pareiškėja į pirmosios instancijos teismą kreipėsi nepažeisdama Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto dvidešimties dienų termino nuo sprendimo, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-04-08 sprendimo Nr. (6.5) I-2220 gavimo dienos.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebėjo, jog kitoks nagrinėjamoje situacijoje nustatytų aplinkybių vertinimas – t.y. kad nepaisant aiškiai išreikštos ginčus ikiteismine tvarka įgaliotos nagrinėti institucijos teisinės pozicijos ginčijamu klausimu (dėl ginčo esmės), juolab išreiškus ją bylą nagrinėjant teisme, vis tiek asmuo būtų įpareigotas iš naujo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka – nebūtų suderinamas su minėtais iš Konstitucijos kylančiais teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo imperatyvais, nuo kurių neatsiejami taip pat ir ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai keliami veiksmingumo bei operatyvumo reikalavimai. Taigi toks aiškinimas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sudarytų prielaidas pažeisti nurodytus principus, paverčiant reikalavimą laikytis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos formaliu ir iš esmės apsunkinančiu asmens teisių bei jo interesų gynybą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad, kaip yra pažymėjęs LVAT, pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis (t. y. esant maksimaliai vienodam aiškumui dėl ginčo esmės, asmens reikalavimų bei šių reikalavimų teisinio pagrindo), kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra nurodžiusi, kad ikiteismine ginčo sprendimo tvarka sukurtas teisių gynimo mechanizmas turi būti efektyvus (2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

Situacija nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr.I-3221-121/2014 yra analogiška: pareiškėja ginčą dėl Pensijos nepriemokos inicijavo 2013-09-17 dieną, VSDFV Vilniaus skyriui pateikusi prašymą išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, tačiau skyrius, vietoje to, kad prašymą pagal kompetenciją perduoti nagrinėti VSDFV, ginčą viršydama savo kompetenciją išnagrinėjo iš esmės. Įvertinusi aukščiau cituotas LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos padarytas išvadas, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja pirmąją sumažintą Pensiją gavo 2010 m. sausio mėnesį, kolegija daro išvadą, kad pareiškėja su ikiteisminiu ginču dėl Pensijos nepriemokos kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą 3 metų terminą.

Šiame teismo sprendime taip pat minėta, kad VSDFV 2013-10-15 sprendimu Nr. (6.5) I-6730, nors ir nurodžiusi, kad pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, ginčą išnagrinėjo iš esmės, tuo pačiu išreikšdama savo poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo ginčo, kas leidžia konstatuoti, kad VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėja dėl 2013-10-15 sprendimo Nr. (6.5) I-6730 skundą teismui pateikė 2013-10-28 dieną (b. l. 1), t.y. nepraleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 str. 1 dalyje nustatyto dvidešimties dienų termino nuo VSDFV sprendimo įteikimo dienos.

Įvertinus pasakytą, darytina išvada, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-09-24 raštas Nr. (10.1) 3-114933, kuriuo skyrius neturėdamas tam kompetencijos, ikiteisminį ginčą išnagrinėjo iš esmės naikintinas, taip pat naikinama VSDFV 2013-10-15 sprendimo Nr. (6.5) I-6730 dalis, kurioje atsisakyta skundą nagrinėti ikiteismine tvarka, praleidus skundo padavimo VSDFV terminą. Kita šio sprendimo dalis pripažintina atitinkanti tuo metų galiojusią teisę.

Dėl reikalavimo priteisti nepriemoką pagrįstumo.

Minėta, jog pareiškėjos Pensija buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 6 bei 8 straipsniais.

Laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 įstatymo redakcija) 6 str. 1 dalyje buvo numatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 įstatymo redakcija) 8 str. 1 dalyje buvo numatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus (8 str. 2 dalis).

Laikinojo įstatymo (2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1072 redakcija) 8 str. 1 dalyje numatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Pensijų gavėjams, nurodytiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 punkte, mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, šių asmenų pensijos perskaičiuojamos už atitinkamą mokestinį laikotarpį, atsižvelgiant į metinėje pajamų mokesčio ar metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ar apmokestinamojo pelno dydį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Jeigu šie asmenys mokestiniu laikotarpiu valstybiniu socialiniu pensijų draudimu yra draudžiami ir pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus, mokėtina pensijos dalis apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas (8 str. 2 dalis).

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 str. 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 8 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“;

pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 8 str. 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“;

pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“;

pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnis neteko galios 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195 nuo 2012-07-13.

Iš pasakyto darytina išvada, kad pareiškėjai Pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, kuris pripažintas nekonstituciniu, laikytinas jos Konstitucijos saugomų teisių pažeidimu ir jos turi būti ginamos, tad pareiškėjai priteistina Pensijos dalis, sumažinta dėl šios teisės normos taikymo.

Pareiškėjai priteistiną Pensijos nepriemoką sudaro skirtumas tarp pareiškėjui paskirtos ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį perskaičiuotos ir realiai išmokėtos Pensijos, t.y. 17 802,74 Lt (36 194,96 – 18 392,22).

Įvertinus Valstybės institucijų pareiškimus apie senatvės pensijų kompensavimo išdėstymą, pradedant 2014 metų IV ketvirčiu, siekiant socialinio teisingumo, tenkinamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymas pareiškėjai Pensijos kompensavimą išdėstyti per 2014-2016 metus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos L. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-09-24 raštą Nr. (10.1) 3-114933.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-10-15 sprendimo Nr. (6.5) I-6730 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjos J. O. skundą nagrinėti ikiteismine tvarka, praleidus skundo padavimo VSDFV terminą.

Priteisti L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 17 802,74 Lt (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus du litus 74 centus) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dienos. Pensijos nepriemokos išmokėjimą išdėstyti per 2014-2016 metus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėHenrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė