Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutarties L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kelmės rajono policijos komisariato patrulis 2007 m. balandžio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. J. už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, vengė girtumo patikrinimo.

Kelmės rajono policijos komisariato 2007 m. gegužės 10 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą L. J. nubaustas 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Pažeidimo padarymo metu galiojusioje Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilės ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nagrinėjamoje byloje teigiama, kad L. J. vengė girtumo patikrinimo. Tačiau apeliantas kelia klausimą dėl to, kas realiai vairavo automobilį. Tiek L. J., tiek jo žmona Ž. J. bei draugas S. G. teigia, kad automobilį vairavo Ž. J. Tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Pirmiausia pažymėtina, kad pažeidimo nustatymo metu nei pats pareiškėjas, nei jo sutuoktinė tokios pozicijos neišsakė. L. J., turėdamas teisę duoti paaiškinimus, juos įrašyti protokole (ATPK 260 str. 3 d.), tą daryti atsisakė. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Ž. J. aiškino, kad pareigūnams iš karto sakė, kad vairavo ji (b. l. 32), tačiau tiek pareigūnų paaiškinimuose teisme, tiek tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8) teigiama, kad buvo kalbama tik su L. J., o vėliau iš automobilio išlipusiai sutuoktinei buvo pavesta tik pasirūpinti automobilio nugabenimu. Priešingą pažeidimo versiją šie asmenys bylą nagrinėjantiems pareigūnams pateikė 2007 m. gegužės 2 d. (2007 m. balandžio 16 d. rašyti L. J., Ž. J. ir S. G. paaiškinimai). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šie paaiškinimai buvo surašyti po to, kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis su advokate A. Žukiene (2007 m. balandžio 11 d. advokato orderis). Todėl ši L. J. iškelta versija laikytina nepagrįsta, skirta gynybai, siekiant išvengti atsakomybės. Teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai nurodė, kad prieš sustabdydami automobilį matė, jog prie vairo sėdi vyras, o šalia – moteris. Tarnybiniu automobiliu L. J. vairuojamą automobilį jie persekiojo apie 50-100 metrų, visąlaik važiuodami 2-3 metrų atstumu nuo jo (b. l. 31). Todėl galima daryti išvadą, kad pareigūnams važiuojant iš paskos tokiu nedideliu atstumu, pareiškėjas su žmona nepastebimai apsikeisti vietomis tikrai nebūtų suspėję. Taip pat nepagrįstais laikytini apelianto teiginiai dėl pareigūno V. Blažio šališkumo jo atžvilgiu. Visų pirma, tiek iš tarnybinių pranešimų, tiek iš liudytojų pasisakymų teismo posėdžio metu matyti, kad sustabdžius L. J. vairuojamą automobilį, prie jo priėjo ne V. Blažys, o jo kolega J. Kurmis. Būtent jis nustatė vairuotojo tapatybę ir jam kilo įtarimų dėl vairuotojo neblaivumo. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, dėl ko galėtų būti kilę nesutarimai tarp pareigūno ir apelianto. L. J. žmonos ir draugo parodymai šiuo atveju laikytini siekiu padėti artimam žmogui išvengti atsakomybės, todėl atmestini. Ginčo dėl to, kad L. J. vengė tikrintis neblaivumą (girtumą) nėra. Todėl darytina išvada, kad L. J. kaltė įvykužius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta byloje surinktais duomenimis, nuobauda jam paskirta pagrįstai, Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta, jos naikinti nėra pagrindo. Dėl Institucijos išreikšto prašymo patraukti Ž. J. ir S. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² straipsnį pasakytina, kad ATPK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl šio kodekso 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje buvo padarytas šis teisės pažeidimas. Šiuo atveju, galimai melagingi paaiškinimai buvo pateikti bylą nagrinėjant Kelmės rajono policijos komisariate bei Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, įskaitant bylas dėl administracinių teisės pažeidimų. Taigi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, ją patikrina tik tose ribose, kiek tai yra susiję su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo patikrinimu jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo atveju nėra įgaliotas pradėti bylą dėl ATPK 187² straipsnio pažeidimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartį L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.