Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. J. įgaliotasis atstovas R. A. prašo panaikinti Institucijos nutarimą, Kauno apylinkės teismo nutartį ir administracinę teiseną nutraukti.

3.1. Apeliantas teigia, kad pareigūnas iš bendruoju pagalbos telefonu registruotos pranešimo fabulos, nepatikslinęs aplinkybių, nusprendė pripažinti A. A. nukentėjusiąja, surašė vadovybei tarnybinį pranešimą, kuriame nenurodė aplinkybių patikslinimo fakto, o nurodė tik, kad nukentėjusioji buvo informuota apie atliekamą tyrimą. Pažymėtina, kad A. A. pranešimą Institucijai pateikė telefonu, nustatyta tvarka nebuvo nustatyta jos asmenybė, ji nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ar melagingą įskundimą. Toks bendro pobūdžio telefoninio pranešimo turinys, kuriame akcentuojamas A. J. elgesys, pasireiškęs žodžių pasakymu, galimai palinkėjus „greičiau pastipt“ pareiškėjai, yra neetiškas ir nemandagus, tačiau už tai administracinė atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes jos veiksmai nesudarė pagrindo ir nebuvo tiek pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta neatlikus įvykio aplinkybių patikslinimo, neturint jokių faktinių įrodymų dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo ir A. J. administracinis persekiojimas buvo pradėtas neturint tam teisinio pagrindo. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad Institucija nesilaikė ANK 566 straipsnio, todėl jau pirminiais Institucijos veiksmais iš esmės buvo nustatyta neteisinga A. J. teisinė padėtis, buvo pažeista jos teisė į teisingą administracinės teisenos vykdymą.

3.2. Skunde pažymima, kad A. A. apklausiama pareigūno nenurodė A. Z., kurio akivaizdoje A. J. būtų vartojusi necenzūrinius žodžius, taip pat nenurodė, kad buvo fotografuojami jos vaikai. K. K. taip pat nenurodė, kad A. J. pasakytus žodžius būtų girdėję pašaliniai asmenys ir būtent A. Z.. Pareigūnas T. Č. surašė tarnybinį pranešimą dėl pravesto pokalbio, kuriame nurodyta, kad A. U. negirdėjo, kad būtų vartoti necenzūriniai žodžiai. 2021m. liepos 14 d., tikėtina daug vėliau, nei tarnybinis pranešimas dėl A. U. parodymų, tas pats pareigūnas T. Č. surašė tarnybinį pranešimą dėl liudytojo, kuriame nurodė, kad bendrauta su A. Z., kuris girdėjo kaip A. J. A. A. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius „kurva, eik nachui“. Byloje nėra duomenų, kad A. Z. būtų apklaustas liudytoju ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat neaišku, kaip, kokiu pagrindu ir kieno nurodymu buvo sugalvota bendrauti su juo, jei nei A. A., nei K. K. jo neįvardijo kaip liudytojo.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Institucija nepateikė įrodymų, kad A. J. administracinio nusižengimo byla buvo pavesta tirti E. P.. Tai, kad Institucijos pareigūnas E. P. fiziškai galėjo surašyti ir surašė administracinio nusižengimo protokolą A. J., niekaip nepatvirtina to fakto, kad E. P. atliko nusižengimo tyrimą. Priešingai byloje yra duomenys, kad E. P. iš viso nematė ir pilnai ir visapusiškai netyrė bylos, o protokolą surašė palieptas vadovaujančio pareigūno. Akivaizdu, kad Institucija sprendimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą A. J. priėmė iš anksto be jos paaiškinimo. Policijos pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą, nevykdė ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.

3.4. Skunde akcentuojama, kad surašytame protokole Institucija formaliai nurodė tik, kad A. J., girdint ir matant aplinkiniams asmenims, kurių neįvardijo, išplūdo A. A.. Toks kaltinimas buvo neteisingas ir sunkiai suvokiamas dėl nekonkretumo ir neapibrėžtumo, todėl A. J. negalėjo išsamiai pasiaiškinti ir nuo jo gintis. Administracinio nusižengimo teisenos metu yra surinkti įrodymai, kad A. J. ilgą laiką nesutaria su K. K. dėl bendrai naudojamo bendro viešo kelio – (duomenys neskelbtini). K. K. A. J. ne kartą prašė nuimti galimai neteisėtai užtvertą tvorą, nesudaryti kliūčių transportui ir neteršti jos sklypo prieigų, tačiau K. K. neklausė, tvoros nepašalino ir ėmė nuolat konfliktuoti ir kenkti A. J.. Dėl K. K. veiksmų A. J. 2019 metų spalio 29 ir gruodžio 3 su pareiškimais kreipėsi į sodų bendrijos „ E.“ pirmininką, prašydama imtis priemonių ir pašalinti pažeidimus. 2021 m. birželio 2 d. A. J. bendruoju pagalbos telefonu kreipėsi į policiją dėl galimai neteisėto sklypo užtvėrimo ir netinkamai naudojamo kelio. 2021 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi su pareiškimu į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašė patikrinti sklypų užtvėrimo teisėtumą. K. K. yra itin priešiškai nusiteikusi prieš A. J., kadangi yra policijos nubausta pagal A. J. pareiškimą už gyvūno nepriežiūrą. Taip pat buvo pradėta administracinė teisena dėl liudytojo A. Z. veiksmų prieš A. J..

3.5. Apelianto vertinimu, byloje nebuvo neginčijamai nustatyta, kad įvykio dieną A. J. būtų naudojusi necenzūrinio pobūdžio žodžius pareiškėjos ar kitų asmenų atžvilgiu, ar kad vartodama nemandagius ir nekorektiškus žodžius, būtų siekusi pažeisti viešąją tvarką ar įžeidžiamai kibti prie pareiškėjos. Jos veiksmai nekėlė pavojaus aplinkinių žmonių saugumui, nėra duomenų, kad dėl jos išsakytų teiginių kokie nors pašaliniai asmenys būtų jautę nepatogumą, būtų sutrikdyta jų rimtis ir tuo pažeistos kitų žmonių teisės, kad šalia būtų žmonių, kurie būtų šokiruoti, priversti stebėtis ir išsigąsti. Todėl galima pagrįstai teigti, jog šiuo atveju vyko abipusis konfliktas, kuris neperžengė privataus konflikto ribų.

3.6. Skunde taip pat teigiama, kad R. K., liudytojai T. Č., E. P. ir G. J. iš esmės pripažino skunduose nurodytus įstatymų reikalavimų pažeidimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai dėl akivaizdaus šališkumo buvo nušalinti nuo A. J. bylos tyrimo. Nepaisant to, Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, neteisėtai elgėsi nušalinus nuo tyrimo (duomenys neskelbtini) pareigūnus ir tyrimą pavedus atlikti (duomenys neskelbtini) komisariatui. Atsakingas pareigūnas D. P. parašė rezoliuciją „nagrinėti ir priimti procesinį sprendimą“, kuris iš esmės galėtų būti teisėtas tik tada, jei Institucija nuspręstų nutraukti A. J. administracinę teiseną. Kitu atveju - liko nepašalinti Institucijos pareigūnų neteisėti ir šališki veiksmai. Pranešimas, kad tyrimas yra baigtas, aktyvaus tyrimo nevykdymas, abejonių nepašalinimas rodė Institucijos šališkumą ir išankstinę nuostatą apkaltinti ir nubausti A. J.. Nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, pažeidžiant ANK 571 straipsnyje nustatytą administracinės bylos nagrinėjimo tvarką, nepagrįstai sutrukdant A. J. dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjimo procese, neleidus jai pasisakyti.

3.7. Apelianto teigimu, teismas nepasisakė apie esminį proceso pažeidimą – neteisėtą administracinio nusižengimo protokolo surašymą. Teismas niekaip kitaip, kaip gražindamas bylą Institucijai, negalėjo pataisyti ir neištaisė šios esminės procesinės klaidos. Be to, teisėja Jolanta Ramonienė teisminio nagrinėjimo metu nesilaikė šalių lygybės principo - esant A. J. pateisinančioms nedalyvavimo procese priežastims, priekaištavo jai, kai tuo tarpu panašaus amžiaus ir sveikatos liudytoją K. K. visaip gynė ir teisino. Teisėja neužtikrino teisės į teisingą teismą - akivaizdžiai demonstravo palankumą institucijai, Institucijai neliepė pasisakyti, nesutiko kviesti svarbių liudytojų - pareigūnų kurie pradėjo, atliko tyrimą ir priėmė neteisėtą nutarimą (Institucijos pareigūnai buvo iškviesti tik į procesą įstojus gynėjui).

3.8. Skunde akcentuojama, kad teismas nutartyje nurodė ne visas svarbias liudytojo A. Z. nurodytas ir įvardintas aplinkybes. Šis liudytojas vengė atsakinėti į klausimus, išsisukinėjo nuo tiesaus atsakymo, į tuos pačius klausimus davė prieštaringus atsakymus. Pažymėtina, kad duodamas parodymus ne kartą išsitarė, kad „ginčo per daug neklausė, negirdėjo, kokie žodžiai buvo pasakyti neatsimena“, „neatkreipiau dėmesio“ „žodžių per atstumą nesuprasi“, „žmonių dirbančių V. sklype nematė, triukšmo negirdėjo“, „žodžiai buvo pikti, intonacija, persimetė keliais žodžiais ir viskas“, „A. A. balso negirdėjo“ „nematė K. K.“, „nei su K., nei su marčia jis po to nešnekėjo“ „po įvykio kalbėjo su K. K., kuri pasakojo jam, verkė“. Liudytojai K. K. duodant parodymus teisme, paaiškėjo, kad pastaroji visiškai negirdi, teismo salėje, esant tylai, K. K. negirdėjo garsiai užduodamų teismo ir kitų proceso dalyvių klausimų, dėl ko teisėja ją pakvietė atsistoti ir duoti parodymus šalia teismo stalo. Liudytojos K. K. duoti parodymai užfiksuoti teismo posėdžio garso įraše, liudytoja į tuos pačius klausimus atsako skirtingai, vengia atsakymų, teisėjai patariant sakyti, kad neatsimena, pasinaudoja teisėjos patarimais, iš klausimų ir aplinkybių juokiasi ir šaiposi, elgiasi įžūliai, nuolat apkalba A. J..

3.9. Apeliantas taip pat akcentuoja, kad neteisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. U. nurodė, o teisme paliudijo, kad nekreipė dėmesio į dviejų moterų šūkavimus, necenzūrinių žodžių negirdėjo, ginčas jo netrikdė. Liudytojo A. Z. teisme duoti parodymai yra nenuoseklūs, netikslūs ir paremti samprotavimais ir kaltinimais. Iš šio liudytojo parodymų akivaizdu, kad jis siekia atkeršyti A. J. iš asmeninių paskatų. Jo parodymų visuma leidžia abejoti ar apskritai jis iš viso galėjo girdėti konfliktą. K. K. ir A. A. nenuosekliems parodymams prieštarauja nesuinteresuoto liudytojo A. U. parodymai, kuriais iš esmės reikia vadovautis. Liudytojo A. Z. parodymai neginčijamai nieko nepatvirtina.