Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. liepos 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) ir konfiskuotinos transporto priemonės savininko D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonės savininkas) apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo apeliaciniame skunde Transporto priemonės savininkas dėsto Pažeidėjo apeliacinio skundo dalyje dėl papildomos nuobaudos paskyrimo nurodytus argumentus ir prašo skundžiamą nutarimą pakeisti – neskirti Pažeidėjui papildomos nuobaudos (transporto priemonės konfiskavimo).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pažeidėjas ir Transporto priemonės savininkas neginčija konkrečių apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, Pažeidėjui inkriminuoto pažeidimo įrodytumo ir veikos kvalifikavimo. Pažeidėjas ir Transporto priemonės savininkas nesutinka apylinkės teismo sprendimu skirti Pažeidėjui papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, taip pat Pažeidėjas nesutinka jam paskirtos pagrindinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – griežtumu.

ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <...> vairuotojų <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK <...> 126 straipsnyje <...> numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų su transporto priemonės konfiskavimu.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo

Skirti švelnesnes už pirmiau paminėtas administracines nuobaudas ar visai jų neskirti teismas galėjo tik taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti.

Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – Pažeidėjo prisipažinimas padarius jam inkriminuotą pažeidimą, neteisingas įstatymo nuostatų suvokimas, nustatytas neblaivumas, jo įtaka vairavimui ir kt. apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra laikytinos ypatingomis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes nemaža dalis asmenų prisipažįsta padarę teisės pažeidimus, jie pažeidimus padaro netinkamai suvokdami teisės aktus, kartais to net nežinodami, jiems nustatytas girtumas nežymiai viršija leistiną alkoholio kiekį organizme ir pan. Šios, o taip pat ir kitos apylinkės teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės nerodo mažesnio Pažeidėjo asmenybės ar jo padaryto pažeidimo pavojingumo ir negali daryti esminės įtakos ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Kartu pažymėtina, kad Pažeidėjas, nors ir pakankamai neilgai turėjo teisę vairuoti transporto priemones (jo paties teigimu ne daugiau kaip 14 mėnesių), iki paskutinio pažeidimo padarymo administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus buvo baustas 8 kartus, iš jų vieną kartą už vairavimą būnant neblaiviu, visus šiuos pažeidimus jis padarė piktnaudžiaudamas teise vairuoti transporto priemones, paskutinį pažeidimą jis padarė neįvykdęs už ankstesnį vairavimą būnant neblaiviu jam paskirtos nuobaudos, turėdamas iš viso 7 galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus (4–11 b. l.). Šios aplinkybės, priešingai, nei mano Pažeidėjas, nesuteikia pagrindo manyti, kad šįkart pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrus Pažeidėjui švelnesnes už įstatyme numatytas nuobaudas ar visai jų neskyrus, bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelninti Pažeidėjui paskirtas pagrindinę ir papildomą nuobaudas nėra jokio pagrindo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pažeidėjas ir Transporto priemonės savininkas savo apeliaciniuose skunduose visiškai teisingai teigia, kad ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad įstatymo ginama prigimtinė žmogaus teisė – nuosavybės teisė – nėra absoliuti. Viena iš nuosavybės teises ribojančių sąlygų yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims (visuomenei) būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtu disponuoja pats savininkas, ar kiti asmenys. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviu ir turint galiojančią nuobaudą už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, kelia itin didelį pavojų pirmiau paminėtoms įstatymais saugomoms vertybėms, o tai reiškia ir visuomenės interesams, nepriklausomai nuo to, ar vairuota transporto priemonė priklauso Pažeidėjui, ar Transporto priemonės savininkui. Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne Pažeidėjo ar Transporto priemonės savininko suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su Pažeidėjo įvykdytu pažeidimu, yra užtikrinamas teisingas balansas tarp Transporto priemonės savininko nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Todėl šios aplinkybės, objektų, į kuriuos Pažeidėjas pasikėsino paminėtu ATPK 130² straipsnyje įtvirtintu teisės pažeidimu, svarba ir visuomenės siekis užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą nagrinėjamu atveju yra pakankamas tam, kad pateisintų net ir administracinio teisės pažeidimo nepadariusio transporto priemonės savininko nuosavybės teisių ribojimą.

Kitaip savininko teisės būtų ginamos, jeigu pažeidimo padarymo metu panaudotas jo turtas būtų užvaldytas neteisėtai, pavyzdžiui, būtų buvęs pagrobtas, juo būtų pasinaudota be transporto priemonės savininko žinios arba šis asmuo nebūtų galėjęs numanyti ir žinoti, kad jo turtas bus panaudotas teisės pažeidimui daryti. Tokiu atveju įstatymas gintų turto savininko teises. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Pažeidėjas ne pirmą kartą vairuoja tą pačią transporto priemonę – 2016 m. gegužės 2 d. padaryto pažeidimo metu jis vairavo tą patį automobilį (10 b. l.). Pažeidėjas ir Transporto priemonės savininkas neneigia, kad paskutinio pažeidimo padarymo metu transporto priemone Pažeidėjas naudojosi su Transporto priemonės savininko žinia, jam leidus tai daryti, t. y. teisėtai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Transporto priemonės savininkas būtų neveiksnus arba ribotai veiksnus ir galėtų netinkamai suvokti jį supančią aplinką bei įvertinti tam tikras aplinkybes. Todėl būdamas pakankamai nuovokus ir perduodamas savo transporto priemonę naudoti Pažeidėjui Transporto priemonės savininkas neabejotinai suprato, jog naudodamasis ja Pažeidėjas turi galimybę padaryti ne tik KET ar kitus administracinius pažeidimus (taip pat ir tuos, kurių metu jo transporto priemonė būtų ne tik apgadinta, bet ir sugadinta nepataisomai), tačiau ir nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, sukelti eismo įvykį, kurio metu būtų stipriai sužalotas arba žūtų žmogus). Suvokdamas tai ir perduodamas savo transporto priemonę kitam asmeniui Transporto priemonės savininkas neabejotinai prisiėmė daikto – transporto priemonės – atsitiktinio žuvimo riziką. Todėl šiuo konkrečiu atveju taikyti ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą išimtį ir netaikyti ATPK 130² straipsnyje numatytos privalomos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, nėra jokio pagrindo.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, Transporto priemonės savininkas gali reikalauti iš Pažeidėjo atlyginti žalą, susijusią su turto netekimu.

Įvertinęs visus pirmiau paminėtus duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai teisingai individualizavo Pažeidėjo atsakomybę. Esminės įtakos Pažeidėjo atsakomybės individualizavimui turinčios aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos ir skirdamas pagrindinę bei papildomą nuobaudas apylinkės teismas jas įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, švelnesnėmis nuobaudomis nebus pasiekti nuobaudų tikslai – tik realus apylinkės teismo pagal ATPK 130² straipsnį paskirtų nuobaudų vykdymas padės sulaikyti Pažeidėją nuo naujų teisės pažeidimų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinių nuobaudų tikslus. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą nepakeistą ir E. K. bei D. B. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.