- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- Ik-846-171/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02799-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Druskininkų savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei miškų tarnybai
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei miškų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. V35-193.
Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. liepos 26 d. gavo I. R. skundą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V35-193. Šio skundo nagrinėjimo metu iš Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus gavo su detaliuoju planu susijusių dokumentų kopijas. Remiantis detaliojo plano aiškinamuoju raštu, planavimo tikslai ir uždaviniai yra pakeisti esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio paskirties žemės (kiti žemės ūkio paskirties sklypai) į kitos paskirties žemę – gyvenamosios teritorijos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos)), padalinti žemės sklypą į šešis atskirus sklypus, vienam išskiriant miško naudmenas, nustatyti teritorijų naudojimo ir tvarkymo režimus ir reglamentus. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (6.3)-2D-9767 kreipėsi į Miškų departamentą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo pateikiant nuomonę, ar detaliojo plano sprendiniai žemės sklype Nr. 6 neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. 2010 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (6.3)-2D-10910 kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl tarnybinės pagalbos pateikiant duomenis, kokią žemės sklypo dalį procentais sudaro detaliuoju planu numatytame žemės sklype Nr. 6 esanti miško žemė. Valstybinė miškų tarnyba 2010 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 1573 pateikė 2010 m. rugsėjo 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskeltbini) apie grafinius Lietuve Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentas) ir 2010 m. rugsėjo 21 d. pažymą Nr. (duomenys neskeltbini) apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai). Pažymėjo, jog, išnagrinėjęs gautus dokumentus, nustatė, kad detaliojo plano sprendiniai, nustatantys žemės sklypo Nr. 6 tvarkymo ir naudojimo režimą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Detaliuoju planu žemės sklype Nr. 6 numatoma tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus. Pagal Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. rugsėjo 21 d. pažymą apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype Nr. 6 yra miško žemė. Pareiškėjo manymu, detaliojo plano sprendiniai, susiję su žemės sklypu Nr. 6, numato inžinerinių statinių statybą miško žemėje, o tuo pažeistas Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti ant miško žemės, todėl laikė, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą miško žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių statyba nėra leidžiama. Teigė, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies analizė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. išaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyti ribojimai taikomi visai miško žemei, t. y. ne tik miško žemei, esančiai miškų ūkio paskirties žemės sklypuose, bet ir miško žemei, esančiai ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose (nagrinėjamu atveju žemės sklypui Nr. 6 detaliuoju planu nustatyta žemės ūkio paskirtis). Pažymėjo, kad detaliojo plano sprendiniai, susiję su žemės sklypu Nr. 6, prieštarauja ir kitiems detaliojo plano rengimo metu galiojusiems teisės aktams: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 1 daliai, 25 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ 2 punktui. Teigė, kad pagal minėtus teisės aktus, žemės sklypui Nr. 6, kuriame numatyta inžinerinių statinių statyba, detaliuoju planu negalėjo būti nustatyta žemės ūkio paskirtis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 7.1.1 punktu, pareiškėjas manė, kad turi teisę kreiptis į teismą dėl įsakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą nutraukė.
Teismas, remdamasis byloje esančiais dokumentais, nustatė, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V35-498 buvo perduotos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, pavesta paruošti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties projektą bei Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas įpareigotas parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. 2009 m. rugsėjo 8 d. parengtas ir patvirtintas planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskeltbini). Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010 m. kovo 22 d. patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-685-(14.4), kuriame konstatavo, kad patikrinimo išvada yra teigiama ir pateikė pasiūlymą Druskininkų savivaldybės tarybai 1,2100 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą tvirtinti. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V35-193 buvo patvirtintas 1,2100 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 35 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtintų Inspekcijos nuostatų 7.1.2 punktu. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar Inspekcija, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, turi teisę kreiptis į teismą dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V35-193 patvirtinto detaliojo plano teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nustatyti valstybinės teritorijų planavimo priežiūros pradžios ir pabaigos momentus. Pastebėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nuostatos, kad planavimo procesas (taip pat ir valstybinė teritorijų planavimo priežiūra) prasideda teritorijos planavimo sąlygų išdavimu, o valstybinės teritorijų planavimo priežiūros pabaigos momentu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvados dėl parengto teritorijų planavimo dokumentų pateikimo momentas. Teismas nustatė, kad Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010 m. kovo 22 d. patvirtino teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-685-(14.4), kuriame konstatavo, kad patikrinimo išvada yra teigiama ir pateikė pasiūlymą Druskininkų savivaldybės tarybai 1,2100 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą tvirtinti. Teismo vertinimu, Inspekcijos vykdoma valstybinė teritorijų planavimo priežiūra baigėsi patvirtinus minėtą patikrinimo aktą, t. y. 2010 m. kovo 22 d. Teismas pažymėjo, kad viešojoje teisėje galioja teisinio apibrėžtumo principas, kuris lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Inspekcijos nuostatus bei suformuotą praktiką, padarė išvadą, kad teisės aktuose Inspekcijai, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, nėra suteikta teisė ginčyti kito viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų, šiuo atveju Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V35‑193, nes ji gali inicijuoti teritorijų planavimo sprendinių panaikinimą tik iki to momento, kol vykdo valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą. Šiuo atveju, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo apibendrinime, valstybinė teritorijų planavimo priežiūra baigėsi išvados pateikimu, kuri yra taip pat nenuginčyta ir kurioje pareiškėjas siūlo Druskininkų savivaldybės tarybai detalųjį planą tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės. Be to, teismas pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jei pareiškėjas turėtų reikalavimo teisę ginčyti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. V35-193, jis būtų praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą prašymui paduoti. Pastebėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Taikant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną ir aktu nustatomas teises ar pareigas. Teismas nustatė, kad Druskininkų savivaldybės administracijos įsakymas, kurį ginčija pareiškėjas, buvo priimtas 2010 m. kovo 31 d. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2010 m. rugsėjo 30 d., o teisme skundas gautas 2010 m. spalio 4 d. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Druskininkų savivaldybės administracijoje 2010 m. gegužės 28 d. buvo gautas I. R. skundas dėl 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V35-193 panaikinimo, kuris Druskininkų savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. S12-1619-(17.25) buvo persiųstas Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje skundas gautas 2010 m. birželio 4 d. Inspekcija išnagrinėjo I. R. 2010 m. gegužės 28 d. skundą ir 2010 m. birželio 21 d. rašte Nr. (14.2)‑2D‑7270 padarė išvadą, kad detaliojo plano sprendiniai iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, Druskininkų savivaldybės bendrojo plano sprendinių reikalavimams. Vienas iš 2010 m. gegužės 28 d. skunde I. R. keltų reikalavimų buvo panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. V35-193. Teismas, įvertinęs Inspekcijos 2010 m. birželio 21 d. rašto Nr. (14.2)‑2D‑7270 turinį, padarė išvadą, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. V35-193, kuriuo patvirtintas 1,2100 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas, buvo žinomas. Be to, pažymėjo, kad iš Druskininkų savivaldybės internetiniame puslapyje esančios duomenų bazės matyti, jog ginčijamas įsakymas 2010 m. balandžio 9 d. buvo paskelbtas viešai. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Inspekcija 2010 m. birželio mėn., nagrinėdama I. R. skundą, jau žinojo apie 2010 m. kovo 31 d. priimtą įsakymą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nes apie jį turėjo sužinoti sprendimą paskelbus Druskininkų savivaldybės internetiniame puslapyje 2010 m. balandžio 10 d. Teismo nuomone, tai, kad I. R. 2010 m. liepos 26 d. pakartotinai kreipėsi į Inspekciją su skundu, negali būti pagrindu skundo padavimo terminą skaičiuoti iš naujo. Teismo vertinimu, Inspekcija skundą teismui pateikusi 2010 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą momento, praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo terminą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino, be to, teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad termino kreiptis su prašymu į teismą praleidimą iš esmės lėmė pareiškėjo (jo tarnautojų) subjektyviai pasirinktas netinkamas elgesio būdas. Pareiškėjas, gavęs ir išnagrinėjęs I. R. 2010 m. gegužės 28 d. skundą, nesikreipė į teismą, kadangi konstatavo, kad detaliojo plano sprendiniai iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, Druskininkų savivaldybės bendrojo plano sprendinių reikalavimams. Apsisprendimas elgtis kitaip, t. y. kreiptis į teismą, atsirado tik nagrinėjant pakartotinį, 2010 m. liepos 26 d. gautą, I. R. skundą, kuriame taip pat ginčijamas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. V35-193. Pastebėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pakartotinis kreipimasis į viešojo administravimo instituciją tuo pačiu klausimu negali būti laikomas pagrindu iš naujo skaičiuoti skundo padavimo terminą. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą, todėl administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 101 str. 1 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Inspekcija nurodo, kad kaip institucija, įgaliota atlikti detaliųjų planų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą, išnagrinėjusi I. R. skundą ir nustačiusi visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31d. įsakymo Nr. V35-193 panaikinimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 20.4 punkto pagrindu. Taip pat pažymi, kad Inspekcijos 2010 m. rugsėjo 30 d. prašymo Nr. (2.34)-2D-11684 padavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui metu teisės aktai nenumatė patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų panaikinimo administracine tvarka galimybės, todėl Inspekcija pagrįstai dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31d. įsakymo Nr. V35-193 panaikinimo kreipėsi į teismą. Pabrėžia, kad visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą nagrinėjamu atveju Inspekcija galėjo konstatuoti tik 2010 m. rugsėjo 24 d. gavusi Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 1573, kuriuo pateikta 2010 m. rugsėjo 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskeltbini) apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentas) ir 2010 m. rugsėjo 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskeltbini) apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai). Inspekcijos nuomone, termino prašymui dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V35-193 panaikinimo paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai Inspekcija gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistos visuomenės ir valstybės teisės ir teisėti interesai. Todėl laikė, kad terminas kreiptis į teismą nagrinėjamu atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo 2010 m. rugsėjo 24 d.
Atsiliepimas
Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Druskininkų savivaldybės administracija nurodo, jog skundas nebuvo išnagrinėtas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir prieš kreipiantis į teismą nebuvo kreiptasi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl sprendimo panaikinimo administracine tvarka. Todėl traktuoti, kad į teismą buvo kreiptasi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatomis nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymi, jog Inspekcija dar 2010 m. gegužės 28 d. buvo gavusi I. R. skundą dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V35-193 ir 2010 m. birželio 21 d. raštu Nr. (14.2)-2D-7270 I. R. bei Druskininkų savivaldybės administraciją informavo, kad detaliojo planavimo sprendiniai iš esmės neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Mano, kad sužinojimo apie skundžiamą aktą data laikytina 2010 m. gegužės 28 d., tuo tarpu į teismą Inspekcija kreipėsi tik 2010 m. rugsėjo 30 d.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, iš esmės konstatavęs, kad Inspekcijai teisės aktai nesuteikia teisės kreiptis į teismą dėl akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo, kadangi Inspekcijos vykdoma valstybinė teritorijų planavimo priežiūra baigiasi patvirtinus teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą.
Dėl reikalavimo teisės
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi Inspekcijos kreipimosi į teismą metu) numatyta, kad asmenys, kurie gali būti priskirti suinteresuotai visuomenei ir mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus, gali dėl tokių sprendinių teisėtumo kreiptis į Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją pagal šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompetenciją. Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėja asmens kreipimąsi ir, nustačiusi visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, inicijuoja atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka, o nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, kreipiasi į teismą.
Inspekcijos veikla ir kompetencija detaliai reglamentuota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų (redakcija, galiojusi Inspekcijos kreipimosi į teismą metu) 20.4 punktą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus teritorijų planavimo klausimais. Nustačiusi visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, inicijuoja atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka, o nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, – kreipiasi į teismą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. spalio 1 d.) 7.1.5 punkte.
Taigi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimas administracine tvarka, tuo pačiu ir kreipimasis į teismą, kai teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinti administracine tvarka nėra galimybės, teisiškai būtų pagrįstas, kai, visų pirma, dėl jų panaikinimo kreiptųsi asmenys, priskirtini suinteresuotai visuomenei (suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti kraštotvarkos problemas ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 34 d.). Antra, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi žeisti visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus, o ne subjektines pareiškėjų teises, t. y. turi būti nustatyta, kad siekiama apginti viešą interesą. Ir trečia, toks kreipimasis nagrinėjamas Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 – 382/2009).
Iš bylos medžiagos matyti, jog Inspekcija, išnagrinėjusi I. R. 2010 m. liepos 26 d. skundą dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V35-193 patvirtinto 1,2100 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, detaliojo plano sprendinių, ir nustačiusi, jog detaliojo plano sprendiniai dėl inžinerinių tinklų ir kelio tiesimo per miško žemę prieštarauja detaliojo plano rengimo metu galiojusiems teisės aktams, nutarė kreiptis į teismą dėl minėto įsakymo panaikinimo (I tomas, b. l. 35 – 37).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, jog žemės, miškų, vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Konstitucijos ginamas viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijamas administracinis aktas sudaro prielaidą tiesti inžinerinius tinklus miško teritorijoje, todėl darytina išvada, jog reikalavimas tokį aktą panaikinti dėl galimai jį priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu.
Įvertinus aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias Inspekcijos uždavinius, jos funkcijas ir teises nagrinėjant fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus teritorijų planavimo klausimais bei atsižvelgus į tai, kad teisės aktuose nenumatyta galimybė Inspekcijai, nustačius visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, darytina išvada, jog Inspekcija nagrinėjamu turėjo teisę kreiptis į teismą ginčijant aktą, kuriuo patvirtinti galimai teisės aktams prieštaraujantys teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Inspekcijos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Inspekcija neturėjo reikalavimo teisės.
Dėl prašymo padavimo teismui termino
Bendrąsias kreipimosi į administracinį teismą terminų skaičiavimo taisykles nustato ABTĮ normos, nagrinėjamam ginčui taikytina taisyklė yra nustatyta šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, atsižvelgiant į tai, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą, ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, šia taisykle privaloma vadovautis ir sprendžiant prašymo padavimo teismui termino pradžią nagrinėjamu atveju.
Iš bylos medžiagos matyti, kad I. R. 2010 m. gegužės 28 d. skundu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, prašydamas panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. V35-193 (I tomas, b. l. 131 – 134), šis skundas 2010 m. birželio 2 d. buvo persiųstas Inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuriame gautas 2010 m. birželio 4 d. (I tomas, b. l. 130). Atkreiptinas dėmesys, jog šiame skunde buvo pateikti argumentai ir dėl kelio miško žemėje tiesimo. Inspekcija, išnagrinėjusi I. R. skundą, 2010 m. birželio 21 d. sprendime Nr. (14.2)‑2D-7270 konstatavo, kad detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teritorijų planavimo reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams bei Druskininkų savivaldybės bendrojo plano sprendiniams, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo (I tomas, b. l. 31 – 34).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu pareiškėjo sužinojimo apie skundžiamą sprendimą datą, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, pagrįstai siejo su pirmojo I. R. skundo išnagrinėjimu Inspekcijoje, t. y. vėliausiai 2010 m. birželio 21 d. data. Teisėjų kolegijos nuomone, Inspekcija jau nagrinėdama I. R. 2010 m. gegužės 28 d. skundą galėjo surinkti duomenis dėl 1,2100 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių miško žemėje. Tuo tarpu toks Inspekcijos elgesys, kai duomenys buvo pradėti rinkti I. R. dėl Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V35-193 panaikinimo į Inspekciją kreipusis antrą kartą, nėra pateisinamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme, neužtikrina konstitucinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio saugumo principų.
Pareiškėjas, paduodamas prašymą pirmosios instancijos teismui, neprašė atnaujinti praleisto termino, teigdamas, kad terminas prašymui paduoti nepraleistas. Nustatęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo nutraukti bylą, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus bei nustatė faktines bylos aplinkybes dėl prašymo padavimo teismui termino ir, nors vadovaudamasis netinkama teisės norma, teisėtai bei pagrįstai nutraukė administracinę bylą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Pažymėtina, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui, siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, pakartotinai paduoti teismui prašymą, kartu pateikiant ir motyvuotą prašymą atnaujinti prašymo dėl viešojo intereso gynimo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl duomenų, jog yra pažeistos visuomenės ir valstybės teisės ir teisėti interesai, gavimo Inspekcijoje galėtų būti reikšmingos sprendžiant termino prašymui paduoti atnaujinimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.