- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- II-375-908/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01930-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
viešame tesimo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-19-9494148, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena D. P., panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje buvo pradėta administracinė teisena Nr. 07-19-9494148 dėl to, kad 2019 m. kovo 11 d., apie 19.38 val., Vilniuje, Oslo g., važiuojant link vakarinio aplinkkelio, automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. P. atsitrenkė į T. B. vairuojamą automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susidūrimo metu buvo sugadintas automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis bamperis ir bagažinės dangtis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-19-9494148 administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, nesant eismo įvykio ir administracinio nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. kovo 19 d. nutarimą, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pareiškėjo teigimu, jis 2019 m. kovo 11 d. vairuodamas automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Oslo gatve link vakarinio aplinkkelio. Važiavo pirma eismo juosta, tačiau priekyje važiuojantis automobilis važiavo lėčiau nei leistinas greitis, todėl jis nutarė persirikiuoti į antrąją eismo juostą. Manevravimo metu persirikiuojant iš primos eismo juostos, jokios pavojingos situacijos kelyje nebuvo, todėl jis įvažiavo į antrąją eismo juostą ir tęsė judėjimą. Iš paskos važiuojantis automobilis pradėjo mirksėti ilgomis šviesomis, todėl pareiškėjo dėmesys nukrypo – jis pradėjo žiūrėti per veidrodėlį atgal ir tuo metu pavojingai priartėjo prie priekyje važiuojančio automobilio, todėl pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį. Tuo metu į pareiškėjo automobilio galą atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. P.. Pareiškėjo teigimu, D. P. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Savo paaiškinime D. P. kelis kartus nurodė, kad pareiškėjas, įvažiavęs į antrąją eismo juostą, labai staigiai stabdė ir sustojo prieš jį. Tokie parodymai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nurodo, kad dėl nesuprantamų priežasčių D. P. nemažino savo vairuojamo automobilio greičio ir, prieš pareiškėjo automobilį atsiradus kliūčiai, nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Akivaizdu, kad šioje situacijoje D. P. nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, įpareigojančių vairuotojus atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ši būtu stabdoma. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir skirti D. P. nuobaudą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad abu eismo įvykio dalyviai įvykio aplinkybes aiškina skirtingai. D. P. teigimu, automobilio „Opel“ vairuotojas T. B. staigiai persirikiavo prieš jį ir staigiai stabdė automobilį, nors jokių kliūčių prieš „Opel“ automobilį nebuvo. Be to, prieš įvykį minėto automobilio vairuotojas D. P. mirksėjo ilgosiomis šviesomis. T. B. tvirtina, kad jis persirikiavo į antrąją eismo juostą, stabdė automobilį, nes per arti priartėjo prie priekyje važiuojančio automobilio. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad vairuotojų kelyje kilo konfliktinė situacija bei nepasitenkinimas vienas kito veiksmais, todėl konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar automobilio „Opel“ vairuotojas, persirikiuodamas į antrąją eismo juostą, automobilį staigiai stabdė ir sudarė netikėtą iš neišvengiama kliūtį, taip pat ir tai, ar „Skoda“ automobilio vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo. Atsiliepime pabrėžiama, kad vien iš eismo įvykio dalyvių paaiškinimų nustatyti, ar dalyviai nesilaikė KET reikalavimų, neįmanoma, parodymų prieštaravimai yra esminiai ir jų pašalinti nėra galimybės. Tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti arba paneigti vairuotojų parodymus. Nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, administracinio nusižengimo protokolui surašyti nepakanka objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie administracinio nusižengimo padarymo faktą bei pažeidimą padariusį asmenį. Nesant administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas 2019 m. kovo 19 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (b. l. 1-2).
Institucijai apie skundo nagrinėjimą pranešta, į skundo nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko. Skundas nagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje skundą padavęs asmuo T. B. bei jo atstovas nurodė, kad skundą palaiko, paaiškino, jog tyrimo metu surinktų duomenų visuma patvirtina, jog D. P. nesilaikė KET reikalavimų ir važiavo tokiu atstumu, jog negalėjo sustabdyti transporto priemonės.
Teismo pasėdyje suinteresuotas asmuo D. P. nurodė, jog 2019 m. kovo 11 d., vakare, nuo Lazdynų tilto visą laiką važiavo antrąja eismo juosta. Prieš radarą jį pasivijo automobilis „Opel“, kuris mirksėjo ilgosiomis šviesomis, norėdamas, kad jis pasitrauktų, tačiau jis negalėjo padidinti greičio ar persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, nes joje važiavo automobiliai. Vėliau „Opel“ jį aplenkė iš pirmos eismo juostos ir staigiai stabdė, dėl to jo vairuojamas automobilis, kuriuo vyko ir jo žmona bei du mažamečiai vaikai, atsitrenkė į „Opel“ automobilį.
Teismo posėdžio metu liudytojas, kelių policijos valdybos patrulis D. A. patvirtino 2019 m. kovo 11 d. tarnybiniame policijos pareigūnų pranešime nurodytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai į nurodytą vietą atvyko po eismo įvykio, paties įvykio jie nematė (b. l. 6).
Teismo posėdžio metu liudytoja Ž. P. nurodė, kad nurodytu metu važiavo automobiliu kartu su sutuoktiniu D. P.. Ji kartu su mažamete dukra sėdėjo automobilio gale, o šalia D. P. sėdėjo jų mažametis sūnus. „Opel“ automobilis, kuris iš pradžių važiavo iš paskos antrąja eismo juosta ir mirksėjo jiems žibintais, persirikiavo į pirmąją eismo juostą, iš pirmos eismo juostos juos aplenkė į antrąją eismo juostą, ir staiga stabdė, todėl jos sutuoktinio vairuojamas „Skoda“ automobilis trenkėsi į „Opelį“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.
Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio nusižengimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.
Kaip matyti iš skundžiamo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo, Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas apie tai, kad Oslo gatvėje, važiuojant link Vakarinio aplinkkelio, susidūrė du automobiliai. Nurodytu adresu atvykę pareigūnai rado sugadintus automobilius „Skoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). „Skoda“ automobilio vairuotojas D. P. paaiškino, kad jo vairuojamas automobilis važiavo Oslo gatve nuo Lazdynu tilto Gariūnų link antrąja eismo juosta apie 79 km/h greičiu. Jam iš galo priartėjo automobilis „Opel“, kurio vairuotojas nuolat mirksėjo ilgosiomis šviesomis. Kadangi pirmoje eismo juostoje važiavo automobiliai, jis neturėjo galimybės pasitraukti į pirmąją eismo juostą. Tik tada, kai pirmoje eismo juostoje pravažiavo visi automobiliai, jis norėjo persirikiuoti, tačiau iš paskos važiavęs automobilis „Opel“ persirikiavo pirmas, aplenkė jį per pirmąją eismo juostą, grįžo tiesiai prieš jį į antrąją ir labai staigiai stabdė. Kelyje pastarajam kliūties nebuvo, todėl D. P. nesuprato, kodėl „Opel“ automobilio vairuotojas staigiai stabdė. Pareiškėjas T. B. paaiškino, kad vairavo įmonės automobilį „Opel“, važiavo nuo oro uosto, važiavo pirmąja eismo juosta paskui lėtai važiuojantį automobilį. Parodęs kairiojo posūkio signalą ir įsitikinęs, kad galima persirikiuoti į antrąją eismo juostą, tą ir padarė. Važiuojant antrąja eismo juosta gale važiuojantis automobilis pradėjo mirksėti ilgosiomis šviesomis. Tuo metu jis priartėjo prie priekyje važiuojančio automobilio ir pradėjo stabdyti automobilį, o į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė mirksėjęs automobilis. Skundžiamame nutarime prieita išvados, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tarp vairuotojų kelyje kilo konfliktinė situacija. Nustatyti tai, ar „Opel“ automobilis, persirikiuodamas į antrąją eismo juostą prieš pat „Skoda“ automobilį staigiai stabdė, sudarydamas netikėtą iš neišvengiama kliūtį, taip pat ir tai, ar „Opel“ automobilis jau važiavo antrąja eismo juosta ir „Skoda“ automobilis nesilaikė saugaus atstumo, vien iš vairuotojų paaiškinimų negalima. Nesant byloje objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, administracinio nusižengimo protokolui surašyti nepakanka objektyvių duomenų.
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilių padėtis po įvykio (b. l. 9). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 10).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas“ eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamo įvykio metu judant transporto priemonėms buvo apgadinti du automobiliai, dėl ko akivaizdžiai įvyko eismo įvykis.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato baigtinį administracinių nusižengimų sąrašą ir administracinių nusižengimų teisenos principus. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad administraciniu nusižengimu pripažįstama kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (5 straipsnio 1 dalis). Pagal administracinių nusižengimų kodeksą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (2 straipsnio 3 dalis). Tokios įstatymo nuostatos suformuoja esmines administracinių nusižengimų teisenos galimybes, t. y. būtinybę išaiškinti kodekse asmens veikos padarymo metu uždraustą veiką kaip administracinį nusižengimą ir nustatyti jos požymius, tame tarpe veiką padariusio asmens kaltę.
Teisme ir tyrimo metu „Opel“ automobilio vairuotojas T. B. teigė, kad vairuodamas įmonės automobilį „Opel“ (įmonė užsiima automobilių nuoma), vienas važiavo iš darbo nuo oro uosto pirmąja eismo juosta paskui lėtai važiuojantį automobilį. Parodęs kairiojo posūkio signalą ir įsitikinęs, kad galima persirikiuoti į antrąją eismo juostą, tą ir padarė. Važiuojant antrąja eismo juosta, gale važiuojantis automobilis „Skoda“ pradėjo jam mirksėti ilgosiomis šviesomis. Tuo metu jis priartėjo prie priekyje važiuojančio automobilio, kuris stabdė, dėl to ir jis pradėjo stabdyti automobilį. Tada į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė prieš tai jam mirksėjęs automobilis „Skoda“. Tyrimo metu bei teisme apklaustas kitas eismo įvykio dalyvis – „Skoda“ vairavęs D. P. parodė, jog važiavo antrąja eismo juosta, apie 79 km/h greičiu. Prie jo priartėjo automobilis „Opel“, kurio vairuotojas nuolat mirksėjo ilgosiomis šviesomis. Pirmoje eismo juostoje važiavo automobiliai ir jis neturėjo galimybės pasitraukti į pirmą eismo juostą. Kai pirmoje eismo juostoje pravažiavo visi automobiliai, jis norėjo persirikiuoti, tačiau iš paskos važiavęs automobilis „Opel“ persirikiavo pirmas, aplenkė jį per pirmąją eismo juostą, grįžo tiesiai prieš jį ir labai staigiai stabdė. D. P. teigimu, kelyje automobiliui „Opel“ kliūties nebuvo. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad turi didelį vairavimo stažą (21 m.), nėra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vairuoja atsakingai, be to, jo automobiliu važiavo jo šeima – sutuoktinė su dviem mažamečiais vaikais, o tai lėmė didelį jo atsargumą. Pažymėtina, jog D. P. nurodytos aplinkybės neprieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams (policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, eismo įvykio vietos schema užfiksuotiems duomenims. Be to, jas patvirtino ir liudytoja apklausta Ž. P., kurios parodymus teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ji yra vieno iš įvykio dalyvių sutuoktinė, vertina visų bylos įrodymų kontekste. Teismo manymu, D. P. nurodytos aplinkybės yra logiškos, o byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigia versijos dėl galimo T. B. staigaus automobilio stabdymo. Nagrinėjamo įvykio kontekste pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N575-55-08, Nr. N575-651-12). Šiuo atveju eismo dalyvių nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti įrodymais pagrįstos išvados dėl D. P. veikos būtinojo požymio – kaltės buvimo. D. P., nors ir sukėlė žalą savalaikiai nesustabdydamas automobilio, tačiau byloje surinkti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, esant būtinąjį subjektyviosios pusės (kaltės) požymį, t. y. teigti, kad asmuo privalėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti administracinių nusižengimų kodekse numatytų padarinių. Pagal teismų praktiką teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog D. P. padarė administracinį nusižengimą, administracinė teisena jo atžvilgiu nepradėtina, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
T. B. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 07-19-9494148 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.