Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam S. Z. (S. Z.), jo gynėjui advokato padėjėjui Andžejui Sinicynui (Andžej Sinicyn),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Z. (S. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Dviračio apžiūros protokolas su priedais (b. l. 41-45).

Įtariamojo S. Z. ir nukentėjusiojo G. B. susitaikymo protokolas (t. 1, b. l. 168-169).

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. Z. visiškai pripažino savo kaltę, sutiko su kaltinamuoju aktu. Parodė, kad tą dieną dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 19 val. iki ryto. Apie 7:00 val. ryto, važiavo namo, nuo skydelio nukrito telefonas, po kojomis, sukdamas nieko nepamatė, nukreipė dėmesį, pamatė paskui artėjantį dviratininką, dviratininkas atsitrenkė, nukrito. Kaltinamasis nuo šoko pradėjo važiuoti toliau. Pamatė, kad dviratininkas stovi, nuvažiavo namo, pastatė mašiną į garažą. Paskui tik pradėjo „daeidinėti“, ką padarė. Vyras labai gailisi, nori atsirašyti dviratininko, dar kartą. Kai pradėjo suprasti, ką daryti, buvo pasimetęs, nežinojo, ką daryti. Buvo kažkoks stuktelėjimas, pradėjo rankos drebėti, nesuvokė ką daryti. Suprato, kad numušė, kai grįžo ir pamatė mašinos apibrozdinimus. Paskui susisiekė su advokatu, tada kreipėsi į policiją. Sekančią dieną skambino tyrėjai. Važiavo neišsimiegojęs. Metė tą darbą, darėsi 3 operacijas, jam per sunku. Taikėsi su nukentėjusiuoju. Atlygino žalą nukentėjusiajam – 950 Eur, ir draudimui – 198 Eur.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo S. Z. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėto straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 3 metai.

Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 3 metai.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pagal bylos aplinkybes yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

S. Z., kuris kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teisiamas nebuvo, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis supranta savo kaltę ir elgesio neteisėtumą, nukentėjusiajam G. B. žala pilnai atlyginta, šis jam atleido ir su kaltinamuoju susitaikė.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis S. Z. anksčiau neteistas, dirbantis, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas tik kartą, duomenų apie priklausomybės ligas ar gydymąsi psichiatrinėse įstaigose duomenų nėra, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dirba, anksčiau už nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiamas, teisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog S. Z. ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos S. Z. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant 1 metų išbandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014).

Kaltinamasis S. Z. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad S. Z. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis per pastaruosius 5 metus baustas vieną kartą dėl greičio viršijimo, bauda sumokėta. Visgi, kaltinamasis darydamas nusikalstamą veiką, padarė eilę šiurkščių KET pažeidimų – pažeidė KET 108, 128, 219, 219.1, 219.4 ir 219.5 punktus. Nurodytas nusižengimų kiekis ir pobūdis pradėto ikiteisminio tyrimo dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo kontekste neabejotinai S. Z. apibūdina kaip nepakankamai atsakingą vairuotoją, todėl siekiant tiek kaltinamojo nubaudimo, tiek elgesio korekcijos tikslų, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimo, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui.

Taip pat, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį S. Z. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį minimaliam dydžiui – 10 MGL, įmoką sumokant per 5 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Z. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas G. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 950 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis S. Z. sutiko su civiliniu ieškiniu ir pervedė nukentėjusiajam 950 Eur sumą. Nukentėjusysis pateikė pranešimą, jog S. Z. atlygino padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. civilinis ieškinys visiškai atlygintas, civilinis procesas baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso ir vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie 1 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. Z. (S. Z.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju G. B., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti S. Z. (S. Z.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus laiko naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti S. Z. (S. Z.) baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. Z. (S. Z.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nutraukti civilinį procesą dėl G. B. civilinio ieškinio S. Z. (S. Z.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – garso ir vaizdo įrašus, įrašytus į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie 1 bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1) jeigu jis per 1 (vienerius) metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu jis per 1 (vienerius) metus ji padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT144040063610000390 (SWIFT BIC kodas: MFRLLT22), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą; sumokėjus įmoką jis privalo pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (pavedimo kopiją ar pan.);

4) vengiant įvykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.