Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., 130² str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 30 d. apie 1.30 val. Kaune, Savanorių pr. ties 433 namu, A. Ž., vairuodamas transporto priemonę Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę neturinti teisės ją vairuoti, policijos pareigūnų reikalavimu vengė neblaivumo patikrinimo Vyriausybės nustatyta tvarka bei būdamas baustas, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. numatytą pažeidimą. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 17; 18 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, apie neatvykimo priežastis nepranešė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Iš byloje esančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. paaiškinimo matyti, kad 2014 m. birželio 30 d. apie 01.30 val., Kaune, Savanorių pr. jis vairavo automobilį Opel, jį stabdė policijos pareigūnai. Kad jį stabdo policijos pareigūnai, A. Ž. iškart nepastebėjo ir kurį laiko nestojo. Vėliau labai išsigando, kad yra išgėręs ir neturi teisės vairuoti. Galvojo, kad pareigūnai dar kartą atims automobilį, todėl bandė pabėgti iš įvykio vietos. Pabėgti nepavyko, todėl jis sustojo. A. Ž. sulaikė policijos pareigūnai. Dėl pažeidimo A. Ž. labai gailisi (b. l. 5).

Liudytoja K. S. parodė, kad ji yra transporto priemonės Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkė. Automobiliu leisdavo pasinaudoti savo sūnui A. S., kuris šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. A. Ž. nepažįsta. Kad automobilis už pažeidimą yra sulaikytas, sužinojo iš policijos. Sūnaus klausė kokiu būdu A. Ž. vairavo automobilį, tai sūnus pasakė, kad buvo pažįstamam paskolinęs pavažiuoti. K. S. nebuvo leidusi sūnui perduoti jos automobilį naudotis kitiems asmenims. Automobilis K. S. labai reikalingas, nes ji yra sunkiai serganti ir yra onkologinis ligonis, turi 2-os grupės invalidumą, dėl ko jai taikoma chemoterapija, po kurios ji jaučiasi labai blogai ir negali grįžti visuomeniniu transportu. Turint automobilį, jai yra lengviau surasti žmogų, kuris su jos automobiliu ją parvežtų iš procedūrų. Šis automobilis šeimoje yra vienintelis.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti šie rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas dėl sulaikyto asmens (b. l. 3), nutarimas pradėti paiešką (b. l. 4), A. Ž. paaiškinimas (b. l. 5), K. S. paaiškinimas (b. l. 12), tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo (b. l. 19; 20), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 21), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 22), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 26-27), pažyma apie asmens teistumus (b. l. 28-29).

Iš policijos pareigūnų R. N. ir E. Č. tarnybinių pranešimų (b. l. 19, 20) matyti, kad A. Ž., stabdomas policijos pareigūnų, padidino greitį ir nuvažiavo Savanorių pr. Policijos pareigūnai pradėjo persekioti automobilį Opel su įjungtais švyturėliais. Priartėjęs prie Dubingių g. Opel Vectra automobilis pasuko į ją, iš jos į dešinę į Partizanų g., važiuodamas dideliu greičiu kirto tiesiai Kovo 11-osios g., paskui pasuko į kairę, į Birželio 23-osios g. Birželio 23-osios g. važiavo prieš eismą į V. Krėvės pr. Ties Taikos pr. 80 automobilis Opel Vectra užgeso ir sustojo. Iš vairuotojo vietos iššoko jaunuolis ir pradėjo bėgti, tačiau policijos pareigūnai jį sulaikė. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Ž. paaiškinimo, esančio byloje, matyti, kad jis pripažino, jog 2014 m. birželio 30 d. apie 01.30 val., Kaune, Savanorių pr. vairavo automobilį Opel. Kad jį stabdo policijos pareigūnai, A. Ž. iškart nepastebėjo ir kurį laiko nestojo. Vėliau labai išsigando, kad yra išgėręs ir neturi teisės vairuoti. Galvojo, kad pareigūnai dar kartą atims automobilį, todėl bandė pabėgti iš įvykio vietos. Pabėgti nepavyko, todėl jis sustojo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. ( b. l. 5)

Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog A. Ž. nepakluso uniformuotų policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Byloje nustatyta, jog A. Ž. automobilį vairavo, neturėdamas teisės ją vairuoti, policijos pareigūnams jį sustabdžius, pareigūnų reikalavimu vengė neblaivumo patikrinimo Vyriausybės nustatyta tvarka.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. minimų pažeidimų sąrašą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 3 d., 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str.); už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-7275/2009, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-6791/2010, 2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2588/2011).

Iš pažymos apie asmens baustumą bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog A. Ž. 2013 m. birželio 5 d. nutarimu buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str., informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 26).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. įtvirtintas terminas, numatantis, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. 2013 m. birželio 5 d. paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. yra neįvykdyta, galiojanti, todėl padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. Ž. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., 130² str., todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymų aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

A. Ž. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą padarė neblaivus asmuo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p., 8 p.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Ž. yra darbingas, nėra nustatyta, kad jam nebūtų galima skirti administracinio arešto. A. Ž. ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, nesumokėjo už ankstesnius administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų. Šios aplinkybės rodo jo neatsakingumą, nustatytų elgesio normų ignoravimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad už ankstesnius pažeidimus paskirtomis nuobaudomis nebuvo pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, jam skirtinos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., 130² str. sankcijoje numatytos nuobaudos – administracinis areštas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimo nuobauda numatyta kaip privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. transporto priemonės konfiskavimo nuobauda numatyta kaip alternatyvi, papildoma administracinė nuobaudą, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat minėtame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Pažymėtina, kad perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šio įstatymo 2 str. 62 p. nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Iš bylos medžiagos matyti, įvykio dieną K. S. priklausantis automobilis Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo jos sūnaus A. S. žinioje, t. y. K. S. automobiliu leido naudotis savo sūnui. Iš jos paaiškinimų matyti, kad kol sūnus gyveno Lietuvoje, jis dažnai naudodavosi minėtu automobiliu ir atskiro K. S. sutikimo tam nereikėjo. Perdavus automobilį sūnui A. S. jis tapo teisėtu automobilio valdytoju, atsakingu už automobilį naudojimosi metu. Vien tai, kad automobilio savininkė K. S. nedavė leidimo A. Ž. naudotis K. S. automobiliu, nepatvirtina, jog automobilio savininkas bei valdytojas ėmėsi atitinkamų priemonių jam patikėtam turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas ar valdytojas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Iš K. S. parodymų matyti, kad jai sūnus paaiškino, kad pažeidimo padarymo dieną jis leido automobiliu naudotis pažįstamam asmeniui, t.y. A. Ž.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas prieš transporto priemonės valdytojo valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai ir K. S. sūnus A. S. nebuvo atsakingas už jam patikėto automobilio panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog susidariusi situacija nebuvo išskirtinė, sudaranti pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą, svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. Ž. ne kartą praeityje yra baustas dėl administracinių teisės pažeidimų padarymą, tame tarpe ir grubių KET pažeidimų padarymą, atkreipiant dėmesį, kad 2014 m. sausio 31d. Kauno apylinkės teismo nutarimu A. Ž. buvo nubaustas už analogiško pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., padarymą, kas parodo jo itin grubų KET reikalavimų ignoravimą bei paskirtų piniginių baudų nemoka, padarė itin grubius KET pažeidimus, kurie kėlė didelį pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, todėl sprendžia, kad automobilio konfiskavimas yra pilnai suderinamas su administracinei nuobaudai keliamais tikslais, todėl šiuo atveju skirtina papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas. Transporto priemonės Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkė K. S. dėl neteisėtų pažeidėjo veiksmų, vairuojant ir naudojant svetimą transporto priemonę, dėl patirtų turtinių nuostolių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš kalto asmens, padariusio žalą, civilinio proceso tvarka.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str., 29 str., 30 str., 286 – 288 str.,

nutaria:

A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., 130² str., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.– 25 (dvidešimt penkių) parų administracinį areštą su transporto priemonės Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini), indentifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. – 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą su transporto priemonės Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini), indentifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 30 (trisdešimties) parų administracinį areštą su transporto priemonės Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini), indentifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Arešto pradžią laikyti nuo sulaikymo momento.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.