Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-23 · Byla Nr. N-63-5292-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
N-63-5292-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-5292/2010Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.3; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. M. dėl to, kad jis 2010 m. balandžio 4 d. vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą automobilį ir atsisakė tikrintis neblaivumą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18 ir 238 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį.

II.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutarimu L. M. už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė subendrintą administracinę nuobaudą – 2 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad padarytus pažeidimus įrodo L. M. paaiškinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas bei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Nustatė, kad L. M. sveikatos priežiūros įstaigoje atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį, atlikti kraujo tyrimą ir kitus veiksmus neblaivumui nustatyti, asmens iškvėptame ore buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Pažymėjo, kad vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. L. M. teiginius dėl atsisakymo pasitikrinti neblaivumą teismas vertino kritiškai, kaip asmens siekį išvengti administracinės atsakomybės. Sprendė, kad L. M. pateikti duomenys nepaneigia aplinkybės, kad jis, atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą, siekė išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.

III.

Apeliaciniu skundu L. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarimą ir administracinių teisės pažeidimų bylą nutraukti. Nurodo, kad nėra vairuoto automobilio savininkas ir nežinojo apie tos transporto priemonės eksploatacijos apribojimus. Teigia, kad su policijos pareigūnais nuvažiavo į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kur policijos pareigūnas liepė budinčiai gydytojai rašyti, kad jis neblaivumą tikrintis atsisako. Į jo teiginius, kad tikrintis neatsisako, niekas nekreipė dėmesio. Pažymi, kad dėl to pats kreipėsi į tą pačią budinčią gydytoją, prašydamas patikrinto jo neblaivumą. Po valandos atliktos medicininės apžiūros rezultatai parodė, kad jis buvo blaivus. Tvirtina, kad jo nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme tiriamos nebuvo, liko neapklausti policijos pareigūnai bei medicinines apžiūras atlikusi gydytoja.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad apelianto argumentai dėl policijos pareigūnų veiksmų nepagrįsti ir vertinti kaip asmens pasirinkta gynybinė pozicija. Mano, kad padaryti pažeidimai įrodyti byloje esančia medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantas L. M. pripažintas kaltu dėl to, kad vairavo automobilį, neįregistruotą teisės aktų nustatyta tvarka (ATPK 123 straipsnio 1 dalis) ir dėl to, kad atsisakė tikrintis neblaivumą (ATPK 126 straipsnio 4 dalis).

Apeliantas neigia savo kaltę iš esmės teigdamas, jog su policijos pareigūnais nuvykus į sveikatos priežiūros įstaigą, jam nebuvo leista tikrintis neblaivumą, todėl medicininė apžiūra buvo atlikta tik jam savarankiškai dar kartą kreipusis į tą pačią sveikatos priežiūros įstaigą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr. 9, 27 psl.). Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, neanalizavęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keltos versijos, todėl padarytos išvados dėl asmens kaltės negali būti laikomos tinkamai pagrįstomis.

Pabrėžtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, jog jam nebuvo leista tikrintis neblaivumą, vertino kaip siekį išvengti atsakomybės. Tačiau teismas nenurodė, kokiu pagrindu padarė tokia išvadą, o policijos pareigūnai, užfiksavę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytus pažeidimus, apklausti nebuvo. Apylinkės teismas vadovavosi byloje esančiu pareigūno Andriaus Kazakevičiaus tarnybiniu pranešimu, tačiau pabrėžtina, kad rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės (Administracinių teismų praktika Nr. 2, p. 320). Be to, viešosios teisės šakose (tame tarpe ir administracinėje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn, būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta, ypatingai tais atvejais, kai tokia versija priešinga policijos pareigūnų teikiamai. Taigi siekiant pašalinti bet kokias abejones, būtina betarpiškai patikrinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos duomenis, t. y. apklausti tarnybinį pranešimą surašiusį policijos pareigūną bei medicinines apžiūras sveikatos priežiūros įstaigoje atliksią gydytoją, pagal būtinybę rinkti kitus papildomus įrodymus.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme prisipažino atsisakęs tikrintis neblaivumą, kaip tai nurodyta skundžiamame teismo nutarime. Tokio apelianto tvirtinimo apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. nutartis bylose Nr. N1-1333/2007, N662-2149/2009).

Įvertinusi minėtus procesinius pažeidimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius