Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-366-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-25
Bylos Nr.
1A-5-366-2014
Teisminio proceso Nr.
1-58-1-00341-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
D. O., V. O., O. O., V. K., V. G.
Advokatai
Romanas Bareika
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-366/2014

Teisėjas Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 1-58-1-00341-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Sigitai Kairienei, Edgarui Baltrimavičiui,gynėjui advokatui Romanui Bareikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. O., V. O., O. O., V. K., V. G. gynėjo advokato R. Bareikos apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. O. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., (vagystė iš I. M. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš A. B. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš N. S. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime.

V. O. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš I. M. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš A. B. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš N. S. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime.

O. O. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš I. M. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš A. B. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš N. S. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir O. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime.

V. K. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš I. M. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš A. B. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš N. S. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime.

V. G. pripažintas kaltu:

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš I. M. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš A. B. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d., (vagystė iš N. S. buto) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime.

Iš nuteistųjų solidariai priteista 12 085 Lt (konfiskuotino automobilio „Audi A6“ valst. Nr. HJ 9970 vertę atitinkanti suma) valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. O., V. O., O. O., V. K. ir V. G. nuteisti už tai, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2012-11-06, apie 08.30 val., atvažiavo V. G. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) V. G. ir O. O. likus lauke prie automobilio tikslu stebėti aplinką, D. O., V. O. ir V. K. nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą, kur D. O. sulaužė 6-tojo buto dviejų durų įleidžiamas spynas ir tokiu būdu įsibrovė į I. M. priklausantį butą. Iš šio buto D. O., V. O. ir V. K. slapta pagrobė 0,7 l talpos butelį viskio „Tullamore Dew“ – 50 litų vertės ir 0,7 l talpos butelį vyno „Negro de Cumaj“ – 20 litų vertės, priklausančius G. Z., tuo padarydami nukentėjusiajai G. Z.-nei 70 litų turtinę žalą;

be to, jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2012-11-06, apie 10.00 val., atvažiavo V. G. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) V. G. ir O. O. likus lauke prie automobilio tikslu stebėti aplinką, D. O., V. O. ir V. K. nuėjo į Vytauto g. 36A namą, kur D. O. sulaužė 21-ojo buto dviejų durų įleidžiamąsias spynas ir tokiu būdu įsibrovė į A. B. priklausantį butą. Iš šio buto, D. O., V. O. ir V. K. slapta pagrobė kišeninį laikrodį „Molnija“ – 60 litų vertės ir mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A35“ (IMEI 3500 197335 54832) – 50 litų vertės, priklausančius A. B., tuo padarydami nukentėjusiajam A. B. 110 litų turtinę žalą;

be to, jie iš anksto susitarę ir veikdami kartu, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2012-11-06, apie 10.20 val., atvažiavo V. G. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. HJ (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) V. G. likus lauke prie automobilio tikslu stebėti aplinką, D. O., V. O., V. K. ir O. O. nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį namą, kur D. O. sulaužė 30-ojo buto durų spyną ir tokiu būdu įsibrovė į N. S. priklausantį butą. Iš šio buto D. O., V. O., V. K. ir O. O. slapta pagrobė 950 eurų (1 euras - 3,4528 Lt), 20 litų grynųjų pinigų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2610“ (IMEI 352771017438516) – 50 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6070“ (IMEI 359536019226398) – 50 litų vertės, vieną butelį 0,5 l talpos degtinės „Mernaja“ – 20 litų vertės, vieną butelį 0,5 1 talpos degtinės „Smolenskij briliant“ –15 litų vertės, vieną butelį 0,25 1 talpos degtinės „Smolenskij briliant“ – 7 litų vertės, keturias šokolado plyteles – 8 litų vertės (vienos šokolado plytelės kaina 2 litai), vieną butelį 1 l talpos uogų užpiltinės – 5 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai N. S. 3 455,16 litų turtinę žalą.

Apeliaciniais skundais gynėjas advokatas R. Bareika prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir nuteistiesiems paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai ir nepagrįstai nuteistiesiems paskyrė vienodas ir per griežtas bausmes, kurios prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl bausmės dydžio panašių kategorijų bylose. Teismas, skirdamas bausmes, nepakankamai atsižvelgė į nuteistųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog nukentėjusiesiems nusikaltimu padaryta žala atlyginta, jų atsiprašyta, be to, nebuvo atsižvelgta į kiekvieno nuteistojo vaidmenį, tyčios apimtį. Kadangi nusikalstamos veikos buvo įvykdytos spontaniškai, neapgalvotai, nuteistieji nebuvo pasiskirstę vaidmenimis, kiekvienas jų veikė neapibrėžta tyčia, gynėjo teigimu, apylinkės teismas, atsižvelgęs į kiekvieno nuteistojo dalyvavimo, darant nusikalstamas veikas, pobūdį ir laipsnį, turėjo pagrindą nepripažinti nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybes tai, jog jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje. Be to, realios laisvės atėmimo bausmės nuteistiesiems paskirtos pažeidžiant BK 55 str. reikalavimus, t.y. nuteistieji Lietuvos Respublikoje teisiami pirmą kartą, todėl teismas turėjo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Vien tai, jog nuteistieji praeityje teisti Latvijos Respublikoje, gynėjo teigimu, nesudaro pagrindo skirti pačią griežčiausią bausmę.

Apeliaciniuose skunduose taip pat teigiama, jog teismas netinkamai ir nepagrįstai taikė BK 72 str. 5 d., ir iš nuteistųjų solidariai priteisė konfiskuotino automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vertę atitinkančią pinigų sumą. Minėtą automobilį, kuriuo nuteistieji vyko į Zarasus, N. H. išsinuomojo savo reikmėms, ji nežinojo, jog automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai. Gynėjo manymu, turėjo būti taikomas BK 72 str. 4 d. 1 p., ir konfiskuojamas automobilis, o ne iš nuteistųjų priteisiama konfiskuotino turto vertė pinigais.

Pasak gynėjo, V. G., turėdamas vairuotojo pažymėjimą, negalėjo atsisakyti važiuoti į Zarasus, jis neketino dalyvauti vagystėse, jo vaidmuo buvo antraeilis – stebėti aplinką ir perspėti apie galimą pavojų, tačiau atsižvelgus į tai, jog automobilis nuo vagystės objektų stovėdavo pakankamai atokiai, jis realiai padėti būtų negalėjęs, todėl jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo tik formalus. Jokių veiksmų vagystės epizoduose V. G. neatliko, todėl jam nepagrįstai inkriminuota atsakomybė visa apimtimi pagal BK 178 str. 2 d. Gynėjo teigimu, V. G. kaip pagalbininkas turi atsakyti tik už tas vykdytojų padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 24 str. 6 d., 26 str. 1 d.). Šiuo atveju V. G. nebuvo žinoma ką apėmė kitų nuteistųjų tyčia, taigi teismas netinkamai išsprendė jo atsakomybės klausimą visuose nusikalstamos veikos epizoduose. V. G. teigiamai apibūdinantys duomenys (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina mažametį vaiką, yra registruotas darbo biržoje ir ieškosi darbo, ketina kardinaliai keisti gyvenimo būdą) gynėjo nuomone, sudaro pagrindą skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę –minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę.

Gynėjo teigimu, nors V. K. pritaręs D. O. sumanymui, sutiko nuvykti į Zarasus ir įvykdyti vagystes iš butų bei jose dalyvavo betarpiškai, tačiau atsižvelgus į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuria šeimą, ieškosi darbo ir ketina kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą), į nusikalstamos veikos aplinkybes (pagrobtas mažos vertės turtas), teismas V. K. turėjo paskirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį, įvertinus nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Gynėjo manymu, įvertinus nuteistojo O. O. asmenybę (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ieškosi darbo ir ketina keisti gyvenimo būdą), dalyvavimą darant nusikalstamas veikas (betarpiškai dalyvavo tik vienoje vagystėje, kituose epizoduose kartu su V. G. stebėjo aplinką), jam taip pat turėtų būti skirtina švelnesnė bausmė arba taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas. Epizoduose dėl I. M. ir A. B. turto vagystės, sutinkamai su BK 24 str. 6 d., 26 str. 1 d., O. O. turi atsakyti tik kaip pagalbininkas, taigi šiuo atveju nuteistojo atsakomybės klausimas išspręstas taipogi netinkamai.

Gynėjo nuomone, nuteistajam V. O. netinkamai individualizuota bausmė. Nors V. O. pritaręs D. O. sumanymui vykti į Zarasus, parūpino transporto priemonę, betarpiškai dalyvavo visose vagystėse, tačiau atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo negalią bei susiklosčiusias sunkias gyvenimo sąlygas (antros grupės invalidas, augina penkis mažamečius vaikus, nuo 2006-10-23 pripažintas neveiksniu ir jam paskirta globa, ieškosi darbo) yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. O. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėjus bausmės vykdymą.

Anot gynėjo, nors D. O. buvo nusikalstamų veikų organizatorius ir pagrindinis vykdytojas, tačiau teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, visiškai neatsižvelgė į tai, jog D. O. tik dėl sunkios finansinės padėties (neturi pragyvenimo šaltinio, ieškojosi darbo, tačiau darbdavys įsidarbinimo terminą nukėlė į 2013 m. pradžią) pradėjo daryti nusikalstamas veikas. Epizoduose dėl I. M. ir A. B. turto vagystės, D. O. nieko nepavogė, nors butuose buvo vertingų daiktų, todėl yra pagrindas jo veiką kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., t.y. pripažinti, jog D. O. tik pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, jog D. O. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ketina įsidarbinti ir gyventi dorai, gynėjo teigimu, nuteistajam turėtų būti paskirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu arba taikytinas BK 75 str., numatantis bausmės vykdymo atidėjimą.

Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistųjų skundus tenkinti. Prokuroras prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Aukštesnės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kiti nuosprendyje sprendžiami klausimai pagrįsti išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei nuteistųjų apeliacinius skundus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas, pagrįstai juos pripažino kaltais pagal BK 178 str. 2 d. bei teisingai išsprendė turto konfiskavimo klausimą.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, kuris išsamiai argumentavo tiek bausmių skyrimą, tiek turto konfiskavimo taikymą.

Apeliaciniuose skunduose neginčijami vagysčių faktai, tačiau keliamas bausmių griežtumo, veikų individualizavimo ir turto konfiskavimo klausimai.

Skunduose nepagrįstai tvirtinama, kad skundžiamame nuosprendyje nepakankamai atsižvelgta į nuteistųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Iš nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, jog visi kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir atlygino padarytą žalą. Būtent dėl išvardintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir įvertinus tai, kad yra tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bausmės pakirtos mažesnės nei BK 178 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės sankcijos vidurkis. Dar kartą vertinti teismo jau įvertintas aplinkybes ir švelninti bausmę nėra pagrindo.

BK 55 str. iš tikrųjų numato, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau ši norma nėra imperatyvi. Nuteistieji Lietuvos Respublikoje nėra teisti ir tai yra formalus pagrindas jiems skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Tačiau teismui suteikta teisė ir pirmą kartą teisiamam asmeniui motyvuotai skirti laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju įstatymų nepažeidė ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais motyvais sutinka. Įvertinus nuteistųjų asmenybes nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Niekuo nepagrįstas apeliacinių skundų motyvas, jog nuteistieji nusikalstamas veikas padarė spontaniškai, neapgalvotai ir todėl nelaikytina, kad šias veikas jie padarė bendrininkų grupėje. Iš pačių nuteistųjų parodymų matyti, kad daryti nusikaltimus – vagystes iš būtų, jie visi nusprendė dar iš vakaro, t.y. suplanavo ir susiruošė iš anksto. Tuo tikslu susirado automobilį, pasiėmė įrankius įsilaužimams. Todėl tokie veiksmai negali būti laikomi spontaniškais ir neapgalvotais. Akivaizdu, kad būtus iš kurių padarytos vagystės, nuteistieji pasirinko atsitiktinai, be išankstinio ruošimosi, tačiau tai veikos vertinimui reikšmės neturi.

Kaip argumentas skirti švelnesnes bausmes nurodoma tai, kad pagrobto turto vertė iš kiekvieno buto yra nedidelė. Netgi siūloma veikas kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. Toks reikalavimas yra nepagrįstas. Vagystės padarytos įsibraunant į gyvenamas patalpas. Tokia veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. ir pagrobto turto vertė šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Apeliaciniuose skunduose prašoma visas nuteistojo V. G. veikas bei nuteistojo O. O. veikas epizoduose dėl vagysčių iš I. M. ir A. B. būtų vertinti pritaikant BK 24 str. 6 d., t.y. kaip padėjėjų. Toks parašymas yra nepagrįstas. Kaip jau yra minėta, visi nuteistieji į Zarasų miestą atvyko turėdami vieną bendrą tikslą – vykdyti vagystes iš butų. Šį sumanymą jie realizavo visų bendromis pastangomis. Nusikaltimai buvo daromi pasiskirstant vaidmenimis – D. O. įsilauždavo į būtus, kiti nuteistieji skirtingomis sudėtimis ieškojo butuose pinigų ir kitų vertingų daiktų, V. G. saugojo bendrininkus nuo galimo pavojaus būdamas lauke. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad V. G. negalėjo atsisakyti vykti į Zarasus, kadangi jis turėjo vairuotojo pažymėjimą ir tai, kad jis neketino dalyvauti vagystėse. Vairuotojo pažymėjimo turėjimas nėra priežastis užkertanti kelią atsisakyti daryti nusikaltimus. Be to, kaip jau minėta, iš pačių kaltinamųjų parodymų akivaizdu, jog jie jau iš vakaro sutarė vykti į Lietuvą su tikslu vykdyti vagystes iš butų. Tai reiškia, kad ir V. G. tai žinojo ir tam pritarė. Pažymėtina ir tai, kad iš kaltinamųjų parodymų akivaizdu, jog visi jie ketino pasidalinti pagrobtas vertybes ir to nepadarė tik todėl, kad buvo sulaikyti. Beje, pats V. G. pripažino, kad vyko vogti, nes buvo reikalingi pinigai. Visuma aptartų įrodymų laidžia daryti išvadą, kad nei V. G., nei O. O. veikų nėra pagrindo vertinti kaip padėjėjų. Visi jie veikė, siekdami bendro tikslo kaip bendravykdytojai. Todėl pirmosios instancijos teismas visų jų veikas įvertino teisingai.

Apeliaciniame skunde dėl V. O. nurodoma, kad jam paskirta bausmė nėra individualizuota, atsižvelgiant į jo negalią. Byloje yra duomenys, kad V. O. yra pripažintas neveiksniu. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė V. O.. Iš gautos ekspertizės akto Nr. 75U-I-42/2013 (t. 3, b.l. 126 – 129) išvados matyti, kad V. O. yra pakaltinamas, tiek veikų padarymo metu, tiek šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai reiškia, kad nėra pagrindo jo veiksmus vertinti išskirtinai ar taikyti jam kitokią bausmę, nei kitiems nuteistiesiems.

Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl BK 72 str. 5 d. taikymo pagrįstumo. Gynėjo nuomone turėjo būti taikoma BK 72 str. 4 d. 1 p. ir konfiskuojamas automobilis, o ne jo vertė pinigais. Toks skundo argumentas nepagrįstas. Sutinkamai su BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad jie suplanavo vykti į Lietuvą vykdyti vagystes iš butų. Nuvykimui bei pagrobto turto parsigabenimui jiems buvo reikalingas automobilis. Kaip nurodo patys kaltinamieji, be automobilio jie nebūtų vykę į Zarasus. Todėl šiuo atveju automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone ir, sutinkamai su BK 72 str., gali būti konfiskuojamas. Kaip matyti iš bylos duomenų bei nuteistųjų paaiškinimų, automobilį iš UAB „Auto Demetra“ išsinuomojo V. O. draugė N. H.. Automobilis priklauso akcinei bendrovei. BK 72 str. 4 d. 1 p. numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas jei perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Byloje nėra duomenų, kad automobilį išsinuomojusi ir jį perdavusi nuteistiesiems N. H. žinojo ar galėjo žinoti kokiu tikslu ir kam jis bus naudojamas. Juo labiau, kad nėra jokių pagrindų manyti, jog AUB „Auto Demetra“ išnuomodama automobilį žinojo ar galėjo žinoti, kad su juo bus vykdomi nusikaltimai. Todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti paties automobilio konfiskaciją, kaip tai siūlo gynėjas. Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė BK 72 str. 5 d. ir iš visų nuteistųjų konfiskavo automobilio (nusikaltimų padarymo priemonę) vertę pinigais.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl jį keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Nuteistųjų D. O., V. O., O. O., V. K., V. G. gynėjo advokato R. Bareikos apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Pranas ŠimkusValdas Petras Meidus