Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei E. O., atsakovei L. S., atsakovės atstovei advokatei Jūratei Šlitei, tretiesiems asmenims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. O. ieškinį atsakovei L. S. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu ir jo pagrindu įgyto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Kauno m. 3-asis notarų biuras, Šiaulių miesto antstolio Arturo Bložės kontora, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo antstolis į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negautą, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo pateikta medžiaga – 2009-08-26 paprastasis neprotestuotinas vekselis (b.l. 8), 2009-12-26 paprastasis neprotestuotinas vekselis (b.l. 9), vykdomieji įrašai (b.l. 10-11, 12-13), vekselio pateikimai apmokėti (b.l. 14, 15); patvarkymai (b.l. 16, 17), raginimai įvykdyti sprendimą (b.l. 18-19, 20-21) patvirtina ieškinio pagrindą ir dalyką.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2009-08-26 ir 2009-12-26 pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius tai pačiai 7850 Lt sumai (b.l. 8, 9, 47, 64, 70). Kaip nurodė atsakovė, šiais vekseliais buvo pakeisti anksčiau ieškovės pasirašyti ir atsakovei išduoti vekseliai, t.y. 2009-04-16 paprastasis vekselis Nr. 1 7850 Lt sumai, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2009-08-26 (b.l. 93, 94, 95) ir 2009-08-24 paprastasis vekselis 7850 Lt sumai, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2009-11-27 (b.l. 48), kadangi ieškovė savo įsipareigojimų nevykdė ir vekseliuose nurodytų sumų atsakovei nesumokėjo. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, įrodančių, kad pinigų sumos, nurodytos pirminiuose, t.y. 2009-04-16 ir 2009-08-24 paprastuosiuose vekseliuose, būtų atsakovei sumokėtos. Atsakovė teismui pateikė paprastųjų vekselių, išrašytų 2009-04-16 ir 2009-08-24, kopijas bei nurodė, kad ieškovei nesumokant vekseliuose nurodytų sumų, ji pasiūlė pastarajai pakeisti paprastuosius vekselius kitais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, tuo pačiu ir nukeliant vekselių apmokėjimo datas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė neketino apgaudinėti ieškovės, neveikė jos atžvilgiu nesąžiningai. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė į notarą kreipėsi tik dėl perrašytų, t.y. 2009-08-26 ir 2009-12-26, vekselių neapmokėjimo, o nereikalauja, siekdama pasipelnyti, pinigų pagal pirminius ieškovės pasirašytus vekselius. Ieškovė neginčija 2009-08-26 pasirašyto vekselio, tik nurodo kitas nei atsakovė šio vekselio išrašymo aplinkybes.

Ieškovė teigia, kad vekselį išdavė suklydusi, atsakovė veikė nesąžiningai ir apgaulingai, jo sudarymo metu neketino prisiimti jokių finansinių įsipareigojimų, neteisingai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes ir vekselio sudarymo metu negalėjo tinkamai prognozuoti galimų padarinių. Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (LR CK 1.105 str. 1 d., LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (LR CK 1.105 str. 4 d., LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007; 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008). Asmuo, kuris yra skolininkas pagal paprastąjį vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus.

Kadangi vekselio atsiradimo pagrindas yra jo išrašymas, todėl šis valinis veiksmas yra vienašalis sandoris, nes, išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria tam tikras teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui). Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y., vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios, todėl vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Tačiau ieškovė nenurodo vekselio, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindų. Ieškovė, ginčydama sudarytą sandorį, kaip sudarytą suklydus, turi įrodyti, kad ji suklydo iš esmės, t. y., suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko, pasekmių ar kitų esminių aplinkybių ar sąlygų, jei normaliai atidus ir protingas asmuo, žinantis tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitomis sąlygomis (LR CPK 178 str.). Iš byloje esančio 2009-12-26 paprasto neprotestuotino vekselio matyti, jog jis yra sudarytas lietuvių kalba, yra suprantamas ir aiškus. Ieškovė nurodė, jog vekselio formą pati susirado internete. Aplinkybės, jog šį vekselį pasirašė pati ieškovė, ji neginčija, kas leidžia konstatuoti, jog nuo minėto dokumento pasirašymo momento jai buvo žinoma apie prisiimtus įsipareigojimus atsakovei ir ji suprato pasirašyto dokumento esmę. Minėtą išdavą teismas daro įvertinęs aplinkybes, kad 2009-12-26 vekselis buvo ne pirmas vekselis, kurį ieškovė yra išdavusi, todėl jai turėjo būti žinoma apie vekselių išdavimą ir jų esmė. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog ieškovė kito, 2009-08-26 pasirašyto vekselio, pagal kurį taip pat yra pradėtas skolos išieškojimas, neginčija. Kiekvienas asmuo, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų ir išrašydamas vekselį, turi apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes, todėl darytina išvada, kad abejodama dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, ieškovė, kaip protingas, apdairus asmuo privalėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Ieškovė teigia, kad vekselį pasirašė dėl apgaulingų ir nesąžiningų atsakovės veiksmų, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į teismą ir teisėsaugos institucijas dėl atsakovės nesąžiningumo iki vekselio pateikimo vykdyti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turi iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje 3K-3-216/2007). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovė teismui padavė tik atsakovei pradėjus išieškojimą dėl neapmokėtų vekselių (b.l. 10-11, 12-13, 16, 17, 18-19, 20-21, 22, 23). Tačiau, teigdama, kad vekselį išdavė suklydusi, dėl atsakovės nesąžiningumo, bei žinodama apie prisiimtą įsipareigojimą vekselį apmokėti iki 2010-09-26 (b.l. 15, 66), dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ieškovė turėjo nedelsiant kreiptis į teismą. Ieškovės delsimas ginčyti vekselį, neduoda pagrindo konstatuoti, kad vekselis buvo pasirašytas atsakovei veikiant nesąžiningai, apgaulės būdu ar neatitiko vidinės vekselio davėjo valios. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė telefonu padiktavo ieškovei kaip užpildyti vekselį ir kas jame turi būti parašyta, nesudaro pakankamo pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu. Vekselį pasirašė ieškovė, todėl vekselio turinys jai buvo žinomos, o žinodama vekselio esmę, jo paskirtį turėjo suprasti ir numatyti galimas neigiamas pasekmes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civ. byla Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civ. byla Nr. 3K-3-569/2002, 2003 m. vasario 24 d. nutartis civ. byla Nr. 3K-3-294/2003 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų konstatuoti, kad atsakovė atliko kokius tai tyčinius veiksmus, teismas neturi pagrindo, todėl daro išvada, kad ieškovė neįrodė jog ji suklydo ar buvo veikiama nesąžiningų ir apgaulingų atsakovės veiksmų, pasirašydama vekselį, nenurodė tyčinių atsakovės veiksmų ar neveikimo, kuriais ji būtų suklaidinta.

Nesant pagrindo 2009-12-26 paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir antro ieškovės reikalavimo – pripažinti negaliojančiu 2011-01-14 vykdomąjį įrašą Nr. 224.

Ieškinį atmetus, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1500,00 Lt už teisinę pagalbą (b.l. 90, 91, 92) (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Nagrinėjant bylą susidarė 14,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš ieškovės priteistina 14,50 Lt valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Teismas vadovaudamasis LR CK 6.245 str., LR CPK 92 str., 96 str., 117 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str., 284 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1500,00 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai Lt, 00 ct.) už teisinę pagalbą ieškovei L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti valstybei iš ieškovės E. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) – 14,50 Lt (keturiolika Lt, 50 ct.) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Kvitą pristatyti į 119 kab.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-17 nutartimi ieškovės E. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0041/11/03090, esančioje antstolio Arturo Bložės kontoroje, pagal pateiktą vykdyti Kauno m. 3-ojo notarų biuro 2011-01-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 224 dėl 7907 Lt išieškojimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.