Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 192 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., eidamas UAB „M“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už mokesčių sumokėjimą, neužtikrino, kad 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 3 dalyje nurodytu terminu būtų sumokėtas gyventojų pajamų mokestis: 2018 m. gegužės 31 d. būtų sumokėta 74,70 Eur suma, 2018 m. rugpjūčio 31 d. būtų sumokėta 115,08 Eur suma, 2018 m. rugsėjo 17 d. būtų sumokėta 87,37 Eur suma ir tuo pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 3 dalį, kai iki 2018 m. lapkričio 5 d. nurodytos sumos nebuvo sumokėtos.

A. S. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir teisme paaiškino, kad nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio, nes trūko apyvartinių lėšų. Ši suma, dėl kurios yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, nėra didelė, tik atsakomybė už padarytą nusižengimą neproporcingai didelė. Kai jam surašė protokolą, jis VMI uždavė klausimą, ar kas pasikeistų, jei sumokėtų mokesčius. Jam atsakė, kad nežino. Įvyko nesusikalbėjimas. Su VMI turi papildomų mokestinių nepriemokų, stengiasi mažinti skolas. Yra atsakingas asmeniniu turtu. Manė, kad pradelstos sumos bus didesnės. Susipažinęs su byla mato, kad yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už mažesnę sumą. Jei būtų sumokėjęs mokesčius, nebūtų bylos. Prašo skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Metų eigoje vieną kartą buvo baustas už analogišką nusižengimą. Byla buvo nagrinėta (duomenys neskelbtini). Įstatymas yra įstatymas. Atrodo, kad būtų nepaklusnus žmogus, nors viskas susiję su ekonomine situacija. Stengiasi parduoti įmonės turtą, kad dengti skolas. Dirba nuo 1991 metų, šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį. Byla iškelta dėl 300 Eur, o bauda numatyta nuo 800 Eur. Jo nuomone, nuobauda neproporcinga pradelsto mokėjimo sumai. Prašo atsižvelgti į protingumo, žmogiškumo kriterijus. Atsakomybė niekur nedingtų, jei jis būtų tą sumą sumokėjęs iki teismo posėdžio. Gailisi, kad laiku nesumokėjo mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltė dėl nusižengimo padarymo įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, A. S. paaiškinimu, administracinių nusižengimų registro išrašu, mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijomis, UAB „M“ mokėtų gyventojų pajamų mokesčio suvestine.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino įvykdęs administracinį nusižengimą, laiku nesumokėdamas gyventojų pajamų mokesčio. Teismas remiasi tokiais A. S. paaiškinimais, nes juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. S., būdamas UAB „M“ vadovu ir būdamas atsakingas už mokesčių sumokėjimą, pakartotinai neužtikrino, kad laiku būtų sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, todėl tokia A. S. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 192 straipsnio 2 dalį.

ANK 192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimas padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Teismo posėdžio metu A. S. prašė skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, t. y. taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal suformuotą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Šiame straipsnyje taip pat įvardijami kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia, sušvelnindamas paskirtą administracinę nuobaudą pažeidėjui, t. y. padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju A. S. atsakomybę dėl nusižengimo padarymo lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (LR ANK 35 str. 1 d. 1 p.). A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad nusižengimas padarytas dėl lėšų trūkumo, esant sudėtingai situacijai įmonėje. Tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad nustatytas pažeidimas padarytas pakartotinai, bylos medžiaga liudija, kad A. S. atžvilgiu metų laikotarpyje buvo priimtas nutarimas dėl analogiško administracinio nusižengimo padarymo. Dar daugiau, kaip matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro duomenų, A. S. metų laikotarpyje buvo nubaustas ir už kitos rūšies administracinių nusižengimų įvykdymą, turi net kelias galiojančias administracines nuobaudas. Atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad baustas administracine tvarka ir už kitos rūšies administracinių nusižengimų padarymą, į nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio dydį, taip pat įvertinus teismų praktiką, kad mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, o tokių aplinkybių byloje nenustatyta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jam skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda, o ANK 35 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 192 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 860 (aštuonių šimtų šešiasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.