- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 1-1342-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00148-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- P. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Survilos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teistas:
1) 1997-09-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija), skirta 2 metams laisvės atėmimo be baudos su 1/6 turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2005-03-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, skirta 8 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.;
3) 2009-11-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, skirta 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
4) 2010-06-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, skirta 3 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalis 2009-11-10 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atlikęs;
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2015-01-01, apie 17.30 val., bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad sudavė du kartus savo motinai R. G. į galvos sritį, tampė ir rovė plaukus, po ko ją pastūmė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Taip P. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Taip pat jis 2015-01-22, apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute esančiame koridoriuje, būdamas neblaivus, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė savo motinai R. G. į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiai R. G. fizinį skausmą.
Taip P. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
P. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo P. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikštų įtarimų pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-01-01 jis su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, po to, jau gerokai išgėręs, grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Grįžęs namo puolė savo motiną. Sudavė jai du kartus į galvos sritį ir tampė už plaukų, juos rovė, po to ją nustūmė nuo lovos ir sakė, kad „tu nudvėstum“. 2015-01-22, vakare, gėrė su draugais bare, po to jau gerokai išgėręs, apie 22.40 val., grįžo namo, kur rado mamą. Jis metė į ją puodelį ir kumščiu trenkė jai į nugarą. Nuoširdžiai gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas (b. l. 55).
Nukentėjusiosios R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji 2015-01-01, vakare buvo namuose, kai jau gerokai išgėręs namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grįžo sūnus P. G. ir ją užpuolė. Du kartus jis jai sudavė į galvos sritį ir tampė už plaukų, juos rovė, po to ją nustūmė nuo lovos ir sakė, kad „tu nudvėstum“. 2015-01-22, vakare, jis vėl gėrė su draugais bare alkoholinius gėrimus, po to apie 22.40 val., grįžo namo. Jis metė į ją puodelį ir kumščiu trenkė jai į nugarą. Daugiau papildymų neturi (b. l. 16-18, 24).
Išrašais iš Policijos registruojamų įvykių registro, iš kurių matyti, kad 2015-01-01 17.21 val. ir 2015-01-22 23.06 val. pranešėja paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtą šeimoje, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus sūnus muša pranešėją (b.l. 4, 9).
Įvykio vietos apžiūros protokolais, kuriais buvo apžiūrėta nusikalstamų veikų padarymo vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 11-13; 14-15).
2015 m. sausio 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2015-01-01, apie 17.28 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus P. G. kelis kartus ranka trenkė motinai R. G. į nugarą ir veidą, tampė už plaukų, grasino. R. G. veidas buvo paraudęs (b.l. 25-27).
2015 m. sausio 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2015-01-22, apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus P. G. grasino motinai R. G., stumdėsi, tampė už plaukų, mušė kumščiais į kūną (b.l. 28-31).
Alkotesterio parodymų kvitais, iš kurių matyti, kad P. G. 2015-01-01, 18.03 val. buvo nustatytas sunkus 3,41 promilės girtumas, 2015-01-22, 23.35 val. jam nustatytas taip pat sunkus 2,94 promilės girtumo laipsnis (b.l. 33; 43).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-01-01 ir 2015-01-22 mušė savo motiną R. G., tampė ją už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo P. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. G. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu (b.l. 92).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs, tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai prieš savo šeimos narį – motiną), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – P. G. nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. G. – anksčiau teistas 4 kartus, šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, nuobauda galiojanti (b.l. 87), nedirba, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b.l. 89), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 90, 91).
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma subendrinta 60 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad P. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-01-01, 17.30 val., iki 2015-01-02, 15.50 val. (1 para) (b. l. 35, 41), taip pat nuo 2015-01-22, 23.06 val. iki 2015-01-24, 17.00 val. (2 paros) (b.l. 46, 56). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam P. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo R. G. (b.l. 42, 57-58; 63-64) – paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015-01-01 nusikalstama veika), ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015-01-22 nusikalstama veika), ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei skirti P. G. subendrintą 60 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti P. G. tris laikino sulaikymo paras nuo 2015-01-01 iki 2015-01-02 ir nuo 2015-01-22 iki 2015-01-24, jas prilyginant trims arešto paroms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. G. sulaikymo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo R. G. – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.