- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-1533-886/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01446-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. K., J. U.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir J. U. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. K. ir J. U. (toliau – ir pareiškėjai) 2023 m. spalio 11 d. pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CBP-16225) prašė: 1) nutraukti pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti ir bylą nagrinėti iš esmės; 4) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo J. U. pasilieka pavardę – U., A. K. – K..
2. Pareiškime nurodė, kad pastaraisiais metais negyvena šeimyninio gyvenimo, bendro ūkio neveda. Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkte nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
4. Teismas nustatė, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka, kai sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir yra kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Sprendžiamu atveju, pareiškėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir yra kitos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 3 dalimi, išaiškino, kad pareiškėjai siekdami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo, turi teisę kreiptis į notarą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir apeliantas) 2023 m. spalio 13 d. atskiruoju skundu (DOK-123919) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1 Visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos santuokos nutraukimui abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; jie yra sudarę Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (pridedama); nei vienas iš jų nėra pripažintas neveiksniu, todėl nėra kliūčių nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 539 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
5.2 CK 3.51 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. Tai reiškia, kad asmenys turi teisę kreiptis į teismą santuoką nutraukti supaprastinto proceso tvarka. Supaprastinta tvarka skirta, kad asmuo greitai ir pigiai išspręstų problemą. Tai yra asmens pasirinkimo teisė kreiptis į teismą ar notarą. Teismas neturi teisės nurodyti asmenims, kur jiems kreiptis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Apelianto teigimu, supaprastinta tvarka skirta, kad asmuo greitai ir pigiai išspręstų problemą. Tai yra asmens pasirinkimo teisė kreiptis į teismą ar notarą. Teismas neturi teisės nurodyti asmenims, kur jiems kreiptis. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais.
9. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai: 1) kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
10. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
11. Pagal CK 3.541 straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.542 straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad, pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.
12. Taigi, santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismui, nagrinėjančiam bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tenka pareiga patikrinti, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta.
13. Nagrinėjamu atveju įstatyme yra nustatytas nedviprasmiškas teisinis reguliavimas, kuris nėra ir negali būti ginčo objektu. Teismo pareiga vykdant teisingumą yra vadovautis įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). CK 3.51 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir yra kitos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išaiškino, kad pareiškėjai siekdami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo, turi teisę kreiptis į notarą.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pareiškime (2023-10-11 CBP-16225) nurodė, kad pastaraisiais metais bendro ūkio neveda, kartu kaip sutuoktiniai negyvena. Prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuo santuokos sudarymo iki pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abejų sutuoktinių bendru pareiškimu nėra praėję daugiau nei metai laiko. Taigi nesant vienos iš CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytų būtinųjų sąlygų nutraukti santuoką notarine tvarka – bendro ūkio netvarkymo ir santuokinio gyvenimo negyvenimo daugiau nei metus – pareiškėjai neturi teisė kreiptis į notarą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).
16. Apelianto teigimu CK 3.51 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. Tai reiškia, kad asmenys turi teisę kreiptis į teismą santuoką nutraukti supaprastinto proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.
17. Nors apeliantas teigia, kad santuokos nutraukimui abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos, taip pat pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškimą nustatė, kad yra kitos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2023 m. spalio 11 d. pareiškimu (CBP-16225) prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi kreipimosi į teismą supaprastinto proceso tvarka dienai nuo pareiškėjų santuokos sudarymo nėra praėję vieneri metai, t. y. pareiškėjų pasirinktas santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu būdas neatitinka ir CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytos sąlygos.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės nekeičia klausimo išsprendimo galutinio rezultato, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.