- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-69-395/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- V. R., R. R., E. R., Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 11-ojo notaro biuro
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei E. M., apeliantams ir atsakovams V. R. ir R. R. bei jų atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1168-199/2009 pagal ieškovės E. M. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovams V. R., R. R., E. R., R. R., Kauno apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarės S. B., I. J., Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. S., AB DnB NORD bankas, dėl paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą, sandorių, įsakymų pripažinimo negaliojančiais, senaties termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. M. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (t.4, b.l. 29-34) prašė:
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. M. priėmė A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;
2. Pripažinti, kad terminas ginčyti Kauno m. 11-ojo notarų biuro notarės S. B. išduotus paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus: 2001 m. gegužės 8 d. Nr. 11B-867 dėl buto (duomenys neskelbtini), ir mūrinio sodo pastato su priklausiniais (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 2001 m. gegužės 18 d. Nr. 11B-1045 dėl 455/1330 dalių 13,30 ha ir ½ dalies 3 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) paveldėjimo; 2001 m. kovo 1 d. Nr. 11B-199 dėl piniginio indėlio su procentais ir šio piniginio indėlio atkuriamųjų santaupų paveldėjimo, praleistas dėl svarbių priežasčių ir terminą atnaujinti, skaičiuojant jį nuo 2005 m. liepos 14 d.;
3. Pripažinti negaliojančiais Kauno m. 11-ojo notarų biuro notarės S. B. išduotus paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus:
2001 m. gegužės 8 d. Nr. 11B-867 dėl buto (duomenys neskelbtini) ir mūrinio sodo pastato su priklausiniais (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dalyje dėl 4/6 šio turto paveldėjimo;
2001 m. gegužės 18 d. Nr. 11B-1045 dėl 455/1330 dalių 13,30 ha ir ½ dalies 3 ha žemės sklypų (duomenys neskelbtini), paveldėjimo dalyje dėl 1/3 dalies šio turto paveldėjimo;
2001 m. kovo 1 d. Nr. 11B-199 dėl piniginio indėlio su procentais ir šio piniginio indėlio atkuriamųjų santaupų paveldėjimo dalyje dėl 4/6 dalių šio turto paveldėjimo.
4. Pripažinti negaliojančiais:
2003 m. gegužės 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-7106 dėl sodo pastato (duomenys neskelbtini) , pardavimo R. ir E. R. dalyje dėl 4/6 dalių šio turto pardavimo;
2003 m. gegužės 19 d. priėmimo- perdavimo aktą Nr. 2-7110 dėl sodo pastato (duomenys neskelbtini), perdavimo R. ir E. R. dalyje dėl 4/6 dalių šio turto perdavimo.
2003 m. lapkričio 25 d. susitarimą (pareiškimą) Nr. 2-17651, pasirašytą tarp R. ir E. R. iš vienos pusės bei R. ir V. R. iš kitos pusės, dėl atsiskaitymo už 4/6 dalis turto pagal 2003 m. gegužės 19 d. Kauno raj. 1-ojo notarų biuro notarės patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-7106;
5. Taikyti abipusę dalinę restituciją: A. R. žinion grąžinti 4/6 dalis sodo pastato su priklausiniais (duomenys neskelbtini), atsakovus V. ir R. R. įpareigoti solidariai R. ir E. R. grąžinti 22666,67 Lt, kurie jiems sumokėti pagal 2003 m. gegužės 19 d. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-7106 ir 2003 m. lapkričio 25 d. tos pačios notarės patvirtintą pareiškimą Nr. 2-17651.
6. Pripažinti negaliojančiais:
Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 02-05-5713 dėl 4/6 dalių 600 kv.m. ploto žemės sklypo Nr. 17 SB (duomenys neskelbtini), pardavimo E. R.;
2003 m. spalio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-14596 dėl 4/6 dalių 600 kv.m. žemės sklypo Nr. 17 (duomenys neskelbtini), pardavimo E. R.;
2003 m. spalio 20 d. Priėmimo-perdavimo aktą Nr. A-522 dėl 4/6 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. 5217-00210017, (duomenys neskelbtini) perdavimo E. R.;
7. Taikyti abipusę dalinę restituciją: grąžinti į valstybinį žemės fondą 4/6 dalis sodo sklypo Nr. 17 (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko administraciją įpareigoti E. R. grąžinti 161,28 Lt, sumokėtus pagal 2003 m. spalio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2-14596.
8. Priteisti iš atsakovų V. ir R. R. bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad 1982 m. gruodžio 2 d. Kauno m. CMB registruota A. R. ir jos motinos A. M. santuoka. Santuokos metu įgytas ir A. R. vardu registruotas 1992 m. sausio 8d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 12-78 dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 29302 Lt, ir 1994 m. gegužės 24 d. 0,06 ha žemės sklypas Nr. 17 (duomenys neskelbtini), kurio vertė 487 Lt. Šiuo valstybiniu žemės sklypu A. R. ir A. M. naudojosi. 1994 m. birželio 7 d. minėtame žemės sklype pastatytas 94,08 kv.m. sodo pastatas su priklausiniais. Kaip matyti iš 1999 m. kovo 1 d. Lietuvos Taupomojo banko Kauno m. Centro skyriaus pažymos Nr. 260, A. R. vardu jo mirties dieną buvo indėlis sąskaitoje Nr. 93408, kurio suma nurodyta skaičiais neįskaitoma, spėjama - 144 litai 45 cnt. Liko teisė į indėlio kompensaciją. A. M. vardu registruoto santuokinio turto nebuvo. A. R. privačios nuosavybės teisėmis priklausė: pagal 1994 m. kovo 28 d. Jurbarko rajono valdybos potvarkį Nr. 86v ir 1994 m. kovo 17 d. spendimą Nr. 877 atkurtos nuosavybės teisės į 455/1330 dalis 13,300 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 24490 Lt, ir į ½ dalį 3 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3052 Lt. A. R. mirė 1995 m. birželio 13 d. Pagal 2001 m. gegužės 8 d. Kauno m. 11-ojo notarų biuro notarės S. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 11B-867 atsakovai paveldėjo tėvo A. R. registruotą turtą: (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Centrinio duomenų banko išrašų, pagal 2001 m. gegužės 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 11B-1045 atsakovai V. ir R. R. paveldėjo 455/1330 dalis 13,30 ha ir ½ dalį 3 ha žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Pagal 2001 m. kovo 1 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 11B-199 atsakovai paveldėjo piniginį indėlį su procentais ir šio piniginio indėlio atkuriamąsias santaupas, esančias AB Lietuvos tapomojo banko Kauno m. Centro skyriaus „B“ kategorijos Klientų aptarnavimo poskyryje Nr. 177 sąskaitoje Nr. 93408. Atsakovai V. ir R. R. pagal 2001 m. gegužės 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 11B-867 paveldėtą sodo pastatą su priklausiniais 2003 m. gegužės 19 d. prikimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-7106 ir perdavimo - priėmimo aktu Nr. 2-7110 už 34000 Lt pardavė atsakovams R.ir E. R.. Pastarieji perėmė pirmtakų teises į žemės sklypą Nr. 17 0,06 ha (duomenys neskelbtini) ir jį vadovaujantis 2003 m. rugsėjo 2 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5713 bei 2003 m. spalio 1 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-14596 ir 2003 m. spalio 20 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. A-522 įgijo nuosavybėn. Kauno apskrities viršininko administracija žemės sklypą pardavė atsakovams R. nekreipiant dėmesio į tai, kad pagal 1992 metais atliktus skaičiavimus A. R. 1992 m. rugpjūčio 12 d. pavedimu Nr. 6763 už žemės pirkimą yra sumokėjęs 487 rublius. Taigi, jo įpėdiniai įgiję teisę perimti A. R. įgytas teises privatizuoti žemės sklypą, už kurį jis buvo įmokėjęs. Paveldėjimo teisės liudijimas dėl įmokų paveldėjimo neišduotas. Kaip matyti iš 2003 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-7106 3-iosios sąlygos, pirkėjai įsipareigojo daiktą įkeisti JAV ne pelno korporacijai „Baltic-American Enterprise fund“. 2006 m. rugpjūčio 22 d. fondas pranešė, kad pagal 2004 m. balandžio 15d. reikalavimo perleidimo sutartį MEV-1233, paskolos sutartis Nr. MEV-1233, pasirašyta tarp fondo ir E.R. R., perduota AB DnB NORD bankui. Apie 2001 m. gegužės mėn. 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 11B-867 ieškovei tapo žinoma 2005 m. liepos 14 d., gavus procesinius dokumentus Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, kurioje atsakovai pareiškė reikalavimą iškeldinti ją iš buto (duomenys neskelbtini) . Apie 2001 m. kovo 1 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 11B-199 ir 2001 m. gegužės 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr.11B-1045 ieškovei tapo žinoma 2006 m. rugsėjo 26 d., kuomet ją atstovaujanti advokatė susipažino su prie bylos pateiktais dokumentais. Apie tai, kad V. ir A. R. padavę pareiškimą notarui priimti palikimą ir jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimai A. M. nebuvo žinoma.
2002 m. sausio 8 d. mirus motinai A. M. ieškovė kreipėsi į notarę S. B. dėl motinos palikimo priėmimo. Tuomet jai notarė pasakė, kad jos motina nieko neturėjo, nes A. R. turtas atiteko jo vaikams. Tačiau jai nebuvo žinomi V. ir R. R. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai, nes sutinkamai su LR Notariato įstatymo 14 str. pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai duodami tik asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai. Taigi, notaras saugodamas notarinių veiksmų atlikimo paslaptį, nuo kurios atsakovai notaro nebuvo atleidę, negalėjo jai pateikti V. ir R. R. išduotų paveldėjimo teisės liudijimų nuorašų, kuriuos turėdama būtų galėjusi reikšti ieškinį dėl konkrečių paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, tačiau net advokatui prašant pateikti dokumentų kopijas, atsakoma, jog registro tvarkytojas vadovaujasi šio įstatymo 42 str. 3 d., todėl iš to išplaukia, jog ji žinodama, jog A. R. turtą galėjo paveldėti jo sūnūs, pati savo jėgomis negalėjo sužinoti V. ir R. R. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų. Neturėdama dokumentų, ji negalėjo pradėti bylos dėl nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų ginčijimo. V. ir R. R. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai ir paveldėjimo teisės liudijimų turinys ieškovei tapo žinomi tik 2005 m. liepos l4 d., kuomet gavo procesinius dokumentus Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7569-480/2005. Ieškinį teisme pareiškė 2006 m. gegužės 9 d., t. y. nepasibaigus vienerių metų terminui (CK 5.8 str.), todėl laikė, kad nepraleido termino ginčyti V. ir R. R. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, nes ši norma suteikia teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, apie kuriuos jai nebuvo žinoma. Nors 1995 m. gruodžio 12 d. atsakovai V. ir R. R. padavė pareiškimą notarui, jog priima tėvo palikimą, tik po 6 metų, jie pasiėmė tris paveldėjimo teisės liudijimus, vis įformindami dalies, bet ne viso turto paveldėjimą. Pagal 2001 m. gegužės 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 11B-867 paveldėję butą, viešame registre savo nuosavybės teises įregistravo tik gegužės 21 d. ir, kaip savininkai, nesudarė sutarčių su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Taigi, atsakovai akivaizdžiai slėpė susiklosčiusių paveldėjimo teisinių santykių faktą. Jeigu teismas laikys, kad ji praleido terminą ginčyti V. ir R. R. palikimo priėmimo teisėtumą ir paveldėjimo teisės liudijimus, tai prašė atsižvelgti į tai, kad jis praleistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios ir pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarių priežasčių ir jį atnaujinti, skaičiuojant terminą nuo 2005 m. liepos 14 d. Palikimo atsiradimo metu turtas buvo registruotas A. R. vardu, tačiau sutinkamai su tuomet galiojusio SŠK 21 str., turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir priklauso abiems lygiomis dalimis, nepriklausomai kurio iš sutuoktinių vardu yra įregistruotas, t. y. po 1/2 dalį. Notaras, išduodamas atsakovams paveldėjimo teisės liudijimus į A. R. turtą, turėjo nustatyti jo sutuoktinės A. M. idealią nuosavybės dalį santuokiniame turte, kuri pagal įstatymą lygi vienai antrajai daliai ir A. M. išduoti nuosavybės teisės liudijimą į idealią santuokinio turto dalį arba atsisakyti jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovai V. ir R. R. rašydami pareiškimą notarui nurodė, kad daugiau įpėdinių nėra, t.y. elgėsi nesąžiningai, kas prieštarauja viešėjai tvarkai ir gerai moralei nuslėpė, kad A. R. pergyveno jo sutuoktinė, o notaras šios aplinkybės neišsiaiškino, nepareikalavo pažymos apie šeimos sudėtį. Notaras, nenustatęs, kad yra pergyvenusi sutuoktinė ir nenustatęs sutuoktinės turto dalies, išduodamas atsakovams paveldėjimo teisės liudijimus į visą A. R. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, pažeidė paveldėjimo įstatymus, bei A. M. nuosavybės teises, paveldėjimo teisės liudijimus atsakovai gavo apgaulės būdu, suteikę neteisingas žinias notarui, t.y. pasielgė nesąžiningai. Atsakovų veiksmai prieštarauja geros moralės principams, todėl paveldėjimo teisės liudijimai pripažintini negaliojančiais (CK 1.81 str., 1.91 str.). Po A. R. mirties ieškovės turimomis žiniomis jo sutuoktinė, jos motina A. M., būdama pirmos eilės įstatyminė įpėdinė ir turėdama lygias teises su atsakovais paveldėti A. R. turtą, sutinkamai su tuomet galiojusio CK 587 str. per 6 mėn. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes minėta norma numatė dvejopą palikimo priėmimą, t. y. faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti arba paduodant pareiškimą notarui. Tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Kad ji gyveno iki A. R. mirties ir liko gyventi bute įrodo 1995 11 20 Butų eksploatavimo tarybos pažymėjimas Nr. 4841. 1995 m. rugpjūčio 31 d., nepasibaigus 6 mėn. palikimo priėmimo terminui, jos vardu buvo surašyta telekomunikacijų paslaugų sutartis. Kad motina ketino kreiptis į notarą, įrodo jos 1996 m. birželio 12 d. kreipimasis gauti detalizuotus pažymėjimus bei surinkti nuosavybės pažymėjimai. Ji priimtą A. R. palikimą valdė iki savo mirties, susiklostė tęstiniai nuosavybės teisiniai santykiai, atsiradę paveldėjimo pagrindu. Taip pat pripažintini negaliojančiais ir R. bei V. R. su E. ir R. R. sudaryta 2003 m. gegužės 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-7106, kuria už 34000 Lt jie nusipirko sodo namelį, jo perdavimo-priėmimo aktas, žemės perėmimo sandoriai, nes sutinkamai su CK 4.37 str. 2 d. tik savininkas turi teisę parduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ar jo dalį. CK 4.48 str. 1 d. numato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl sutinkamai su CK 1.80 str. 1 d. pripažintini negaliojančiais. Tuo pagrindu negaliojantis ir atsakovų E. ir R. R. 2003 m. lapkričio 25 d. susitarimas Nr. 2-17651, nes jie negali tartis disponuoti turtu, kuris jiems nepriklauso, ir turtu, kurį įgijo ne iš savininko. Nors Vilius ir R. R. turėjo paveldėjimo teisės liudijimą į A. R. turtą, tačiau A. M. nuosavybės teisės santuokiniame turte bei paveldėjimo teisės nebuvo nei išnykę, nei panaikintos. V. ir R. R. nesąžiningai įgiję A. M. turto dalį bei nesąžiningai paveldėjo A. M. priklausiusią turto dalį. Sprendžiant iš VĮ Registrų Centro centrinio duomenų banko išrašo E. ir R. R. sodo sklypą, į kurį teises turėjo A. R. ir A. M., įsigijo iš Kauno apskrities viršininko administracijos, remiantis 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 02-05-2555, 2003 m. spalio 1 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-14596 ir 2003 m. spalio 20 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. A-522. Pripažinus negaliojančia 2003 m. gegužės 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-7106 ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2-7110, kuriuos sudarius perduota teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu, t. y. perduotos ir A. M. asmeninės teisės naudotis žemės sklypu, bei jos teisė paveldėti teisę naudotis žeme, pripažintini negaliojančiais ir žemės perleidimo sandoriai. E. M. motina mirė 2002 m. sausio 8 d., 2002 m. gruodžio 10 d. notaro išduota pažyma Nr. 25/2002 įrodo, jog ji yra A. M. teisių perėmėja.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai:
atnaujino ieškovei E. M. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškinio reikalavimams dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimams, išduotiems Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės S. B. atsakovams R. ir V. R. 2001-03-01, 2001-05-8, 2001-05-18 pripažinimo negaliojančiais teismui pareikšti;
pripažino negaliojančiu 2001 m. gegužės 8 d. Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės S. B. atsakovams V. R. bei R. R. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, registro 11B-867 į A. R., mirusio 1995-06-13 turtą dalį dėl 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini) , ir dėl ½ dalies mūrinio sodo pastato, mišrios konstrukcijos šiltnamio ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) paveldėjimo nuo išdavimo dienos;
taikė ekvivalentinę restituciją bei pripažino ieškovei E. M. reikalavimo teisę paveldint pagal įstatymą po jos motinos A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2002-01-08 mirties gauti iš atsakovų V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 17000 Lt lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 8500 Lt už ½ dalį parduoto pagal 2003-05-19 Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. S., patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-7106 sodo pastato su kitais pastatais bei šiltnamiu, adresu (duomenys neskelbtini) už 34000 Lt, t.y. ½ dalį kainos;
Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovų R. R. bei V. R. lygiomis dalimis ieškovei 20 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 10 Lt, bei 810 Lt, t. y. po 405 Lt, už advokato teisinę pagalbą bei valstybei 347,35 Lt, t. y. iš kiekvieno po 173,68 Lt, žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės E. M. atsakovams V. R. bei R. R. lygiomis dalimis 2000 Lt už advokato teisinę pagalbą, t. y. kiekvienam po 1000 Lt; priteisė iš ieškovės E. M. 145,28 Lt, o iš atsakovų R. R. bei V. R. lygiomis dalimis 78,22 Lt, t.y. iš kiekvieno po 39,11 Lt, valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Apeliaciniu skundu atsakovai V. R. ir R. R. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir ieškovės ieškinį atmesti pilnai, priteisti bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidas. Apeliantai nurodo, kad su teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas ieškovės ieškinys, nesutinka dėl šių motyvų:
1. Tiek butas, esantis (duomenys neskelbtini) , tiek sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruoti A. R. vardu. Sutinkamai su LR Teisingumo ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu patvirtintomis laikinosiomis notarų veiksmų atlikimo metodinių taisyklių 44.1 p., pergyvenusiam sutuoktiniui nuosavybės teisės liudijimas į dalį bendro turo yra išduodamas pagal jo rašytinį pareiškimą pranešus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Notarui prašymo A. M. nei išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nei nuosavybės teisės liudijimo nepadavė. Apie palikimo priėmimą po A. R. mirties apeliantai informavo A. M. ir ieškovę. Po tėvo A. R. mirties A. M. palikimo nepriėmė ir jokių atsakovams pretenzijų nereiškė, naudojosi butu panaudos teise ir nuosavybės teisių į A. R. vardu registruotą turtą nereiškė. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad A. M. ir E. M. jokių prievolių apeliantų paveldėto turto atžvilgiu nevykdė ir net nemokėjo už komunalinius patarnavimus. Šiuo metu yra įsiskolinimas už pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, šaltą vandenį, elektros energiją bei kitus patarnavimus yra iš viso 34362,48 Lt. Tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepagrįstai vadovavosi nurodytų taisyklių 44.2 p. Apeliantų nuomone, ši nuostata reglamentuoja nuosavybės liudijimo išdavimą paveldėtojams tuo atveju, jeigu turtas yra registruotas pergyvenusio sutuoktinio vardu. Kadangi turtas buvo registruotas A. R. vardu, tai ši nuostata teismo negalėjo būti taikoma.
2. Teismo motyvas, jog atsakovai nepateikė priešieškinio, kad sodo namas būtų pripažintas A. R. asmenine nuosavybe, yra nepagrįstas ir priešlaikinis. Ieškovė nepareiškė ieškinio dėl santuokoje įgyto turto A. M. nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl priešieškinio reikšti nebuvo teisinio pagrindo. Be to, ieškovė prašė panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus į dalį turto ir taikyti į šią dalį turto restituciją, t. y. tiek buto, tiek sodo namo teisinę registraciją atstatyti į pirminę padėtį ir laikyti A. R. nuosavybe.
Šalies argumentai
3. Sutinkamai su CK 5.8 str. ieškovė turėjo teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus laike vienerių metų. Ieškovė teismui pateikė 2007 m. gegužės 8 d. rašytą prašymą, kuriame pripažįsta, kad 2002 m. sausio 8 d. jos motinai mirus, kreipėsi į notarę S. B., kuri paaiškino, kad jos motina turto neturėjo, o A. R. turtas atiteko vaikams. Be to, 2005 m. vasario 3 d. ieškovė pasirašė UAB „Kauno vandenys“ duomenų apie skolininką akte, kuriame buto savininkai nurodyti V.ir R. R.. Todėl ieškovei buvo žinoma, kad apeliantai yra tėvo turto paveldėtojai, tačiau ji įstatymo nustatytu terminu paveldėjimo teisių liudijimų neginčijo. Ieškovės aiškinimas, kad ji neturėjo paveldėjimo teisės liudijimų dokumentų, negali būti laikoma svarbia priežastimi senaties terminui atnaujinti Senaties terminui atnaujinti jokių kitų svarbių priežasčių ieškovė nenurodė, todėl atnaujinti terminą nebuvo pagrindo.
4. Teismas pažeidė ne tik materialinės, bet ir procesinės teisės normas. Kaip matyti iš byloje esančio ieškovės patikslinto ieškinio, ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl A. M. santuokos metu įgyto kartu su A. R. turto dalies nustatymo ir prašė dalinai panaikinti paveldėjimo liudijimus ir turto perleidimo sutartį bei taikyti restituciją ir atstatyti padėtį į seną padėtį, t. y. įregistruoti turtą A. R. vardu. Tačiau teismas pažeisdamas CPK 265 str. 2 d. nuostatas bei CK 3.87, 3.89, 3.118 str. nustatė A. M. dalį santuokos metu įgytame turte bei sutinkamai su CK 4.146 str. pripažino ieškovei teisę į konkrečią dalį santuokos metu įgyto turto. Tuo pačiu teismas užkirto apeliantams teisę reikšti reikalavimą dėl pripažinimo sodo namą asmenine A. R. nuosavybe.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, jog teismas, nors ir iš dalies tenkindamas ieškovės E. M. ieškinį neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai pritaikė įstatymus, reglamentuojančius palikimo atsiradimo bei jo priėmimo faktų konstatavimą. Tokią savo išvadą apeliantai kaip ir pirmosios instancijos teisme grindžia ta aplinkybe, kad ginčo turtas, kurį ieškovė teigia turinti teisę paveldėti po savo motinos A. M. mirties iš tikrųjų buvo įgytas atsakovų V. R. ir R. R. tėvo vardu, kaip asmenis jo turtas. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog tiek butas, esantis (duomenys neskelbtini) , tiek sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruoti apeliantų tėvo A. R. vardu. Sutinkami su LR Teisingumo ministro 199m. gruodžio 20 d. įsakymu patvirtintomis laikinosiomis notarų veiksmų atlikimo metodinių taisyklių 44.1p., nuostatomis, pergyvenusiam sutuoktiniui nuosavybės teisės liudijimas į dalį bendro turto išduodamas pagal jo rašytinį pareiškimą, pranešus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Kadangi ieškovės motina po A. R. mirties nei nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nei pranešė kitiems įpėdiniams apie palikimo priėmimo faktą, apeliantai laiko, kad jokio palikimo po jų tėvo mirties jį pergyvenusi sutuoktinė, t. y.ieškovės motina nepriėmė.
Nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį apeliantų nuomone ir dėl to, kad ieškovė net neprašė teismo nustatyti jos motinos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl kad ginčo turtas tiek iki A. R. mirties, tiek ir jį atsakovams realizavus tretiesiems asmenims buvo išimtinai asmeninė A. R. nuosavybė. Tuo pačiu apeliantai ir jų atstovas, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymi, kad teismas iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovė sutinkamai su CK 5.8 straipsnio nuostatomis galėjo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus, pareikšdama ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimų į paveldimą turtą nuginčijimo per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Kolegija, išsamiai išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atsižvelgdama į tai, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis ), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina tik teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalie ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ( CPK 329 straipsnis ), todėl teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjama klausimui, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ( CPK 263 straipsnio 1 dalis ).
Teisėjų kolegiją daryti tokią išvadą įgalina, tai, jog, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, po apeliantų tėvo A. R. mirties 1995 m. birželio14 d. ( t. 1., b. l. 12 ) likusį palikimą, t.sk., butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini) ( t. 1., b. l. 16 ), sklypo Nr. 17, Kauno rajone priėmė ir faktiškai šį turtą valdė iki pat savo mirties ieškovės motina – velionio A. R. sutuoktinė A. M.. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog A. R. ir A. M. gyveno santuokoje nuo 1982 – 12 – 02 ir ginčo turtą užgyveno santuokoje kaip bendrąją jungtinę šalių nuosavybę, šio turto atžvilgiu taikytinos tuo metu galiojusios LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatos, nustatančios, jog abu sutuoktiniai turi lygia teises šį turtą valdyti juo naudotis bei disponuoti, nežiūrint į jų įdėtą pajamų dalį, įsigyjant bendrąją jungtinę nuosavybę, jeigu tarp sutuoktinių nebuvo susitarta kitaip. Išdėstytų aukščiau aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija laiko, kad apeliantų teiginys dėl ginčo turto vertinimo kaip išimtinai jų tėvo A. R. asmeninės nuosavybės – nepagrįstas. Juo labiau, kad apskųstojo teismo sprendimo išvadų pagrįstumą šioje dalyje patvirtina tie ginčo buto privatizavimo bendru sutuoktinių susitarimu duomenys ( t. 1., b. l, 24 – 26 ) bei (duomenys neskelbtini) sodo namelio pagrindinio inventorizavimo ( t. 1., b. l, 39 – 46 ) duomenys. Apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad ieškovės motina A. M. ginčo buto privatizavimo metu buvo apeliantų tėvo A. R. sutuoktinė , buvo kaip šeimos narė registruota nurodomame bute ir jame gyveno, o tuo pačiu ji sutinkamai su LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis bei LR SŠK 21 straipsnio nuostatomis šį butą lygiomis dalimis privatizavo su apeliantų tėvu lygiomis dalimis, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, kurios nuosavybės statusas vėliau nesikeitė. Kadangi būtent ši įstatymo nuostata iš esmės apsprendė ginčo nuosavybės teisinį statusą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ginčo turto teisinio statuso ir pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį CK 3.87 straipsnio bei 4.37 straipsnių pagrindu.
Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentus dėl apeliantų nuomone nepagrįstai ieškovei E. M. pirmosios instancijos teismo atstatyto termino ieškiniui dėl palikimo priėmimo dalies priėmimo, juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto priėmimo fakto nustatymo ir sandorių bei įsakymo pripažinimo negaliojančiais ir dalinės restitucijos taikymo, siekiant sugrąžinti šalis į ankstesnę padėtį.
Šiuo atveju kolegija, ištyrusi bylos medžiagą neabejotinai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad teismui nekelia abejonių ta aplinkybė, jog ieškovė E. M., neturėdama patikimų dokumentų, po savo motinos mirties ir negavusi apeliantų pretenzijų dėl motinos paveldėto ginčo turto dalies valdymo neturėjo galimybių inicijuoti teisminę savo teisių gynybą. Tuo pačiu bylos medžiaga neabejotinai nustatyta, kad pačiai ieškovei apeliantams išduotų paveldėjimo teisės liudijimų turinys tapo žinomas ne vėliau kaip 2005 07 – 14, po to, kuomet ji gavo procesinius dokumentus civilinėje byloje dėl iškeldinimo. Iš civilinės bylos, prijungtos prie nagrinėjamos bylos medžiagos Nr.2 – 450 – 480/2005 matyti, kad joje esantys paveldėjimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei sodo - pastato, nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašai bei pranešimai ieškovei E. M. išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini) tik 200507 – 14 civilinėje byloje Nr. 2 – 450 – 480/2006 b. l. 6,7,8,63,64,65. Todėl - akivaizdu, kad ieškovė jokiu būdu negalėjo laiku bei tinkamai pradėti savo teisių gynybą teismine tvarka, negalėdama žinoti apie savo, kaip paveldėtojos teisių pažeidimus jau iki to padarytos neteisėtais atsakovų veiksmais.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo motyvo, jog ieškovė neturėjo realios procesinės galimybės laiku ir tinkamai apginti savo teisų pažeidimo laiku, nes jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovų galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimus į dalį ginčo turto bei vėliau šį turtą, neinformavus ieškovės realizuoti. Būtent šios aplinkybės, kolegijos nuomone jokiu būdu nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė ieškininės senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti bei teisėtu būdu apginti savo teises praleido dėl svarbių priežasčių, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei E. M. atstatė terminą savo, kaip paveldėtojos teisėms apginti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ( CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 5. straipsnis ).
Tuo pačiu kolegija pažymi, jog kiti apeliacinio atsakovų V. R. ir R. R. apeliacinio skundo motyvai pripažintini teisiškai nereikšmingais bei negalinčiais įtakoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina dėl pastarųjų mažareikšmiškumo.
Įvertinusi surinktų byloje įrodymų visumą bei atsižvelgdama į aukščiau išvardintus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas, paliktinas nepakeistu, o atsakovų V. R. ir R. R. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.