- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- A5.-1526-795/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01243-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- J. R.
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovui M. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Kretingos r., deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. atsakingu asmeniu, 2018 m. spalio 1 d., apie 14 val. 40 min., įmonės darbo objekte, esančiame Bangų g. 8, Klaipėdoje, suvirinimo darbams, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti suvirintoju G. S.. Tokiu būdu J. R. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnį Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R. administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog su padarytu nusižengimu nesutinka, gailisi.
Teismo posėdžio metu J. R. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog jam buvo reikalingas suvirintojas, reikėjo išsibandyti, ar žmogus sugeba virinti. Dėl atlyginimo ir darbo sąlygų nieko nebuvo susitarę. G. S. pats kreipėsi, prašė darbo. Todėl norėjo išbandyti – davė suvirinti porankį, nes darbų apimtys didelės, negali priimti bet ko. Patikrinimo dieną G. S. dirbo tik porą valandų. Jis būtų tikęs, būtų įdarbintas, bet pamatė kas gresia ir išvyko į užsienį dirbti, todėl darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Praoš skirti kuo įmanoma mažesnės nuobaudos.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas atstovas paaiškino, kad 2018 m. spalio 1 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu rastas asmuo atlikęs parankių virinimo darbus. Nustatyta, jog asmuo nebuvo įdarbintas – nesudaryta sutartis ir nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą. Jis buvo su darbiniais rūbais, laiptinėje Nr. 5 vykdė virinimo darbus. Visas patikrinimas buvo filmuojamas, filmuota medžiaga nepateikta teismui, nes asmuo, kuriam surašytas protokolas, pripažino pažeidimą. Prašė skirti nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Šalies argumentai
J. R. rašytiniame paaiškinime, užfiksuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte, esančiame Bangų g. 7, atlieka metalo konstrukcijų montavimo darbus. Ryte į objektą atsivedė G. S., kad susipažintų su darbu. Pabandymui liepė sumontuoti laiptinėje Nr. 5 porankį. Darbo sutartį pasirašyti ruošiausi po išbandymo.
G. S. rašytiniame paaiškinime, pateiktame Valstybinei darbo inspekcijai 2018 m. spalio 1 d., užfiksuota, jog statybos objekte dirba pirmą dieną, darbą pradėjo 9 val. 30 min., planavo baigti 17 val. dėl darbo tarėsi su J. R., kuris nurodė, kokius darbus dirbti. Atlyginimą sutarė apie 25 Eur per dieną. Darbo sutarties patikrinimo metu nebuvo pasirašęs.
2018 m. spalio 4 d. nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, jog 2018 m. spalio 1 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektoriai M. D. ir A. L. kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto tyrėjais J. K. ir M. T. apie 14 val. 30 min. atliko patikrinimą statybvietėje, esančioje Bangų g. 7, Klaipėdoje. Rasti dirbantys metalinių konstrukcijų montavimo darbus šeši darbuotojai, kurie nurodė dirbantys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus duomenis VSDFV informacinėje sistemoje nustatyta, jog apie vieno darbuotojo G. S., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbinimą šioje įmonėje nėra.
VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog patikrinimo metu suformuotame UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašuose G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT 2018 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 2AT-25-942/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad J. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. atsakingu asmeniu, 2018 m. spalio 1 d., apie 14 val. 40 min., įmonės darbo objekte, esančiame Bangų g. 8, Klaipėdoje, suvirinimo darbams, nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti suvirintoju G. S.. Taigi J. R. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies bei DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Jam skirtina administracinė nuobauda.
J. R. padarė vieną administracinį nusižengimą darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog pripažino apdaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai J. R. atžvilgiu bus pasiekti už šį pažeidimą jam paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18092635392 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.