Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ieškinį atsakovui V. Č. dėl laukinių gyvūnų rūšims padarytos žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 4 d. numatytą pažeidimą V. Č. 2013-03-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-7.5-55 bei VRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-04-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-7.5-55 AM 094181 jam skirta administracinė nuobauda - teisės medžioti atėmimas 18 (aštuoniolika) mėnesių. Nutarimas įsiteisėjo.

Neteisėtais V. Č. veiksmais padaryta 10 920 Lt žala laukinių gyvūnų rūšims. Ji apskaičiuota, vadovaujantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. Dl-695 (Žin., 2010, Nr. 98-5105; 2013, Nr. 2-52), taikant 1,092 indeksavimo koeficientą, padarius žalą laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms, nustatytą 2013 metams („Valstybės žinių" priedas „Informaciniai pranešimai" 2013, Nr. 1).

Su paskaičiuotos žalos dydžiu (10 920 Lt) atsakovas sutiko bei 2013-04-04 pateikė prašymą išdėstyti žalos mokėjimą dalimis. VRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013-04-04 sprendimu Nr. VR-7.2-309 žalos mokėjimas V. Č. buvo išdėstytas dalimis laikotarpiui iki 2014-01-02. Kartu su ieškiniu pateikiami banko išrašai patvirtina, jog 2013-04-26 V. Č. sumokėjo 1320 Lt, 2013-05-27 - 1200, 2013-06-27 - 1200 Lt bei 2013-08-05 - 1200 Lt. Iš viso V. Č. sumokėjo 4920 Lt už laukinių gyvūnų rūšims padarytą žalą. Likusią žalos dalį, t. y. 6000 Lt, V. Č. gera valia atlyginti atsisako.

Trakų rajono apylinkės teismas, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui, 2014 m. balandžio 3 d. priėmė preliminarų sprendimą (toliau tekste – Preliminarus sprendimas), kuriuo nusprendė ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) nustatyta tvarka pateikė teismui prieštaravimus dėl Preliminaraus sprendimo, prašydamas Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti (b.l. 28-29). Atsakovas prieštaravimuose nurodė, jog teismas nevisapusiškai atsižvelgė į byloje esančius įrodymus, todėl prieštarauja priimtam sprendimui. Nurodo, jog ieškinio reikalavimas yra kildinamas iš civilinės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Taikant deliktinės civilinės atsakomybės teisės normas, yra taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (restitutio in integrum), kurio pagrindinis tikslas - asmens grąžinimas į iki pažeidimo egzistavusią padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas bylas dėl nuostolių atlyginimo, ne kartą yra pabrėžęs, jog asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia - teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. 1 d. laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu patvirtintų „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų“ 7, 8.3.11, 8.4.3, 15.5 punktus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atstovaudama valstybės interesus gyvūnijos apsaugos srityje, rengia ir tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, aplinkai padarytos žalos, laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos, saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikas. Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695, nustato laukinių gyvūnų rūšims padarytos žalos atsiradimo sąlygas ir nustato žalos dydį pinigine išraiška. Metodikos 6 punkte nurodoma, kad už sunaikintą suaugusį šerną nustatomas 5000 Lt bazinis tarifas. Tokio dydžio tarifas pradėtas taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui 2013 m. sausio 2 d. patvirtinus įsakymą Nr. D1-5, kuriuo pakeisti Metodikoje nustatyti tarifai. Iki šio įsakymo įsigaliojimo buvo taikomas 500 Lt tarifas. Kaip jau buvo minėta, žalos atlyginimas turi būti grindžiamas tikraisiais nuostoliais. Kokiais kriterijais grindžiamas 10 kartų didesnis patirtas nuostolis, Metodikoje nenurodoma. Be to Metodikoje nenurodoma kaip apskritai grindžiama ši suma. Be valstybės, laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų populiacijos gausinimu, medžiojamųjų gyvūnų išteklių nuo neteisėto naudojimo saugojimu užsiima ir medžiotojų klubai bei jų nariai. Todėl akivaizdu, kad Metodikoje nurodyti tarifai yra neadekvatūs, niekuo nepagrįsti ir visais atvejais negali būti taikomi vienodai visiems, kompensuojant padarytą žalą t.y. teisėtai medžiojęs, tačiau medžioklėje suklydęs asmuo negali būti prilyginamas savanaudiškų tikslų turinčiam ir nuolatine tyčia veikiančiam asmeniui. Be to, atsakovo padaryti neteisėti veiksmai padaryti pirmąją draudimo dieną ir atsižvelgiant į realią situaciją buvo tik formalus pažeidimas. Todėl atsakovo manymu, jam paskaičiuotas žalos dydis viršija tikruosius nuostolius ir atlieka ne kompensavimo, o baudimo funkciją.

Deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kuri buvo iki jo teisių pažeidimo. Valstybė, kaip laisvėje gyvenančių laukinės gyvūnijos savininkė, nustato kada ir kokiais atvejais yra padaroma žala laukinės gyvūnijos rūšims. 2013 m. liepos 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. birželio 27 d. priimtas įsakymas Nr. D1-470 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2013, Nr. 70-3566), kuriuo pašalintos nuostatos, draudžiančios medžioti vyresnes nei antrametes šernų pateles. Šiuo Taisyklių pakeitimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, laukinių gyvūnų išteklių srityje, nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. leido medžioti visus šernus, įskaitant ir vyresnes nei antrametes šernų pateles, todėl nuo to momento, kai įsigaliojo LR aplinkos ministro 2013 m. birželio 27 d. įsakymas NR. D1-470, analogiškai atsakovo atvejui padaryta veika jau nelaikoma priešinga teisei. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. D1-37 visus šernus be išimčių leista medžioti ištisus metus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija tuo aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė poziciją, kad sumedžiojus vyresnę nei antrametę šerno patelę valstybė nepatiria žalos laukinių gyvūnų rūšims. Be to, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-100, Valstybė skirdama išmokas už bet kokį sumedžiotą šerną, skatina jų medžiojimą ir tuo pačiu patvirtina poziciją, kad nepatiria žalos sumedžiojus šerną. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybė, kaip laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų savininkė, pripažinusi, kad nėra nukentėjusi, patenkinus ieškovo ieškinį, Valstybė atsidurtų geresnėje ir tuo pačiu prieštaraujančioje padėtyje.

Preliminarus sprendimas keistinas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog 2014-04-03 Preliminariu sprendimu ieškovui iš atsakovo priteista 6000 Lt suma už laukinių gyvūnų rūšims padarytą žalą (b.l. 26).

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. Č. 2013-02-02, apie 20.00 val. Trakų r. sav., Eigelionių miške, tykojant, draudžiamu medžioti laiku, t.y. 2013-02-02, sumedžiojo vaikingą, vyresnę nei antrametę šerno patelę, šį faktą pripažino ir pats atsakovas (b.l. 3-7). Kad šerno patelė buvo vaikinga, patvirtina A. T. pranešimas (b.l. 3). Kad šerno patelė buvo vyresnė nei antrametė, patvirtina Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto 2013-02-18 Ekspertizės aktas Nr. 1404-308, kuriame nurodoma, jog gyvūno amžius – daugiau kaip 3,5 metų (b.l. 10-14). Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (žalos padarymo metu, t.y. 2013-02-02 galiojusi redakcija) 15.2.5, 58.14 ir 74.4 punktų reikalavimus ir už ATPK 85 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą jam paskirta administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas 18 mėnesių (b.l. 18).

Byloje nekyla ginčas dėl padaryto pažeidimo fakto, tačiau kyla ginčas dėl padarytos žalos laukinių gyvūnų rūšims dydžio.

Vadovaujantis pažeidimo metu galiojusia Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. Dl-695, taikant 1,092 indeksavimo koeficientą, padarius žalą laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms, nustatytą 2013 metams, V. Č. veiksmais padaryta 10 920 Lt žala laukinių gyvūnų rūšims. Šį faktą patvirtina ir 2013-04-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pretenzija dėl padarytos žalos laukinių gyvūnų rūšims (b.l. 19). Su tokiu žalos apskaičiavimo dydžiu atsakovas sutiko ir prašė jos atlyginimą išdėstyti dalimis (b.l. 20). 2013-04-04 Sprendimu dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis, atsakovui žalos atlyginimas išdėstytas dalimis devynių mėnesių laikotarpiui (b.l. 21). Atsakovas sumokėjo 4920 Lt. žalos atlyginimo (b.l. 22-25).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013-01-02 įsakymu Nr. D1-5 pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. Dl-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6 punkto nuostatas ir nustatė 5000 Lt bazinį tarifą už neteisėtai sumedžiotą šerną. Iki šio Metodikos pakeitimo įsigaliojimo buvo taikomas 500 Lt bazinis tarifas už neteisėtai sumedžiotą šerną.

2013 m. liepos 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. birželio 27 d. priimtas įsakymas Nr. D1-470 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo" pakeitimo", kuriuo panaikintos nuostatos, draudžiančios medžioti vyresnes nei antrametes šernų pateles. Šiuo Taisyklių pakeitimu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, laukinių gyvūnų išteklių srityje, nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. leido medžioti visus šernus, įskaitant ir vyresnes nei antrametes šernų pateles, todėl nuo to momento, kai įsigaliojo LR aplinkos ministro 2013 m. birželio 27 d. įsakymas NR. D1-470, analogiškai atsakovo atvejui padaryta veika jau nelaikoma priešinga teisei. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. D1-37 visus šernus be išimčių leista medžioti ištisus metus. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog minėtais pakeitimais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija tuo aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė poziciją, kad sumedžiojus vyresnę nei antrametę šerno patelę valstybė nepatiria žalos laukinių gyvūnų rūšims. Be to, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-100, Valstybė skirdama išmokas už bet kokį sumedžiotą šerną, skatina jų medžiojimą ir tuo pačiu patvirtina poziciją, kad nepatiria žalos sumedžiojus šerną. Teismas taip pat sutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidė tuo metu (t. y. 2013-02-02) galiojusį teisinį reglamentavimą, todėl atsakovui pažeidus šernų medžiojimo tvarką, jam kilo pareiga atlyginti laukinių gyvūnų rūšims padarytą žalą, kuri taip pat paskaičiuota, vadovaujantis žalos padarymo metu galiojusia Metodika. Teismas pažymi, jog žala susidarė dar iki minėtų pakeitimų įsigaliojimo, todėl šie pakeitimai atgręžtine tvarka nėra taikomi. Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgal (lex retro non agit). Tačiau teismas pažymi, jog ieškinio reikalavimas yra kildinamas iš civilinės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Taikant deliktinės civilinės atsakomybės teisės normas, yra taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (restitutio in integrum), kurio pagrindinis tikslas - asmens grąžinimas į iki pažeidimo egzistavusią padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas bylas dėl nuostolių atlyginimo, ne kartą yra pabrėžęs, jog asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia - teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo pažeidimas padarytas tik pirmąją draudimo medžioti dieną, taip pat atsižvelgiama, jog pažeidimo padarymo metu, t.y. 2013-02-02, apie 20.00 val., kada jau yra tamsus metas, be to, šernė atėjo viena, be jauniklių, yra objektyviai sunku nustatyti atėjusio šerno lytį. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 15.2.5. nustatė, jog šernų jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečius patinus leidžiama medžioti nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d., todėl konstatuotina, jog atsakovas galėjo pagrįstai suklįsti vertindamas šerno lytį. Taip pat, atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, atsakovo padarytas pažeidimas prarado savo reikšmingumą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad teisėtai medžiojęs, tačiau medžioklėje suklydęs asmuo negali būti prilyginamas savanaudiškų tikslų turinčiam ir nuolatine tyčia veikiančiam asmeniui, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, priteistinos sumos dydis mažintinas iki 2000 Lt. Teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, 6920 Lt žalos atlyginimo dydis atitinka šioje konkrečioje situacijoje teisingumo principą.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, mažesnės nei 10,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 98, 177-178, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 430 straipsnio 9 dalimi, teismas

nusprendžia:

pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. preliminarų sprendimą:

priteisti iš V. Č. 2000 Lt sumą už laukinių gyvūnų rūšims padarytą žalą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.