- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-19
- Bylos Nr.
- N-63-4375-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimo G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. K. dėl to, kad jis 2010 m. sausio 26 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,29 promilių neblaivumas), nepateikė automobilio priekabos registracijos dokumentų, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumentų bei techninės apžiūros talonų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį.
II.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. nutarimu G. K. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 30 Lt baudą, už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 20 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 20 parų areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad padarytas pažeidimas įrodytas G. K. paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ką laikė prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytų pažeidimų, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad asmuo pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda.
III.
Apeliaciniu skundu G. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimą ir administracinių teisės pažeidimų bylą nutraukti. Teigia, kad skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino. Pažymi, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 142 straipsnio 2 dalies 6 punktą, yra absoliutus nutarimo panaikinimo pagrindas. Pabrėžia, kad teismas tik išvardino įrodymus, tačiau nepaaiškino, kaip tie įrodymai patvirtina jo kaltę. Neigia vairavęs transporto priemonę. Atkreipia dėmesį į tai, jog nebuvo apklausti liudytojai, o policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai neturi jokios įrodomosios galios, nes pareigūnų įvykio vietoje nebuvo. Tvirtina, kad su liudytoju D. L. kilo konfliktas, dėl ko šis asmuo melagingai pranešė policijai apie tai, jog G. K. neblaivus vairavo vilkiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo G. K. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą ir pagrįstai nustatė G. K. kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. K. pripažintas kaltu ir patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 27). Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. K. kaltu dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo, apsiribojo tik įrodymų, kuriais remiantis nustatyta asmens kaltė, išvardinimu, šių įrodymų aiškiai neidentifikuojant ir jų neanalizuojant. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra priimtas pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalį, jis yra be motyvų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl toks teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde neigia teismo nutarime padarytą išvadą dėl jo kaltės prisipažinimo, tačiau tokio tvirtinimo apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartis bylose Nr. N1-1333/2007, N662-2149/2009).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus.
Byloje nėra duomenų apie tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme būtų apklaustas betarpiškai pažeidimo padarymą stebėjęs liudytojas D. L.. Pabrėžtina, jog rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės (Administracinių teismų praktika Nr. 2, p. 320). Todėl nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, tikslinga apklausti ne tik įvykį mačiusį asmenį, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį pareigūną.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas paminėtas normas pažeidė, be to, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti betarpiškai tiriant įrodymus, užduoti klausimus jį kaltinantiems liudytojams, apklausti jam naudingus parodymus galinčius duoti liudytojus. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.