- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 2-1420/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė
- Suinteresuotas asmuo
- OOO ,,Dva kontinenta“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens OOO ,,Dva kontinenta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmestas nurodyto suinteresuoto asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2992-881/2011 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės „SEB bankas“ skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai bendrovei ,,Auto1“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, susijusių su kreditorių komiteto sudarymu, pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB ,,Auto1“ kreditorius AB „SEB bankas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, ginčydamas BUAB ,,Auto1“ 2010 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus dėl kreditorių komiteto sudarymo (b. l. 1-7).
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti kreditorių komiteto sprendimų vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi buvo netenkęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodamas tuo, kad kreditorius prašymo pagrindu nurodė ne savo, o kito kreditoriaus – AB „SEB lizingas“ interesų pažeidimą.
Vilniaus apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs kreditoriaus AB „SEB bankas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2010 m. spalio 19 d. priėmė nutartį, kuria iki ginčo dėl kreditorių komiteto sudarymo teisėtumo išsprendimo, uždraudė BUAB ,,Auto1“ kreditorių komitetui priimti bet kokius sprendimus, veikiant BUAB ,,Auto1“ bankroto byloje, taip pat uždraudė BUAB ,,Auto1“ administratoriui, įmonės kreditoriams ar bet kuriems tretiesiems asmenims vykdyti bet kokius kreditorių komiteto priimtus sprendimus (b. l. 10-11).
Suinteresuotas asmuo OOO ,,Dva kontinenta“ prašė panaikinti 2010 m. spalio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos ir neproporcingos – BUAB ,,Auto1“ kreditorių susirinkimas yra delegavęs visas savo teises kreditorių komitetui, todėl negali jomis naudotis, kreditorių komiteto veikla yra paralyžiuota, tokiu būdu faktiškai sustabdytas UAB ,,Auto1“ bankroto procesas, patiriami papildomi nuostoliai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad priimti UAB ,,Auto1“ kreditorių komiteto sprendimai būtų padarę žalos ieškovui ar kitiems asmenims. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiami kreditorių interesai, taigi ir viešasis interesas (b. l. 14-21).
Be to, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartimi, trečiojo asmens UAB ,,Sorelija“ prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB ,,Auto1“ bankroto byloje (Nr. B2-2941-881/2011), uždrausta šaukti BUAB ,,Auto1“ kreditorių susirinkimus ir juose priimti bei vykdyti sprendimus iki bus priimta ir įsiteisės teismo nutartis dėl UAB ,,Sorelija“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB ,,Auto1“ bankroto byloje (b. l. 45-46).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens OOO ,,Dva kontinenta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (b. l. 36-37).
Teismas nurodė, jog suinteresuoto asmens OOO ,,Dva kontinenta“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir motyvais, kaip ir 2010 m. lapkričio 4 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties, kurį 2011 m. vasario 10 d. išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad bylinėjimasis šiuo klausimu yra baigtas; be to, neatsirado naujų faktinių aplinkybių, kurios darytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nereikalingą; iki šiol neišnagrinėtas AB „SEB bankas“ skundas dėl 2010 m. birželio 4 d. kreditorių komiteto susirinkimo nutarimų dėl kreditorių komiteto sudarymo, taip pat neišspręstas dalies kreditorių komiteto narių kreditorinių reikalavimo pagrįstumo klausimas. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens OOO ,,Dva kontinenta“ prašymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo OOO ,,Dva kontinenta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. ir 2010 m. spalio 19 d. nutartis.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas, 2011 m. kovo 7 d. nutartimi atmesdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neatsižvelgė į 2011 m. vasario 8 d. priimtą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti šaukti BUAB ,,Auto1“ kreditorių susirinkimus ir juose priimti bei vykdyti bet kokius sprendimus UAB ,,Auto1“ bankroto byloje Nr. B2-2941-881/2011, ir nepagrįstai atsisakė panaikinti 2010 m. spalio 19 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta kreditorių komitetui priimti bet kokius sprendimus ir vykdyti priimtus sprendimus. Be to, atsakovo kreditorių susirinkimas yra delegavęs visas savo teises kreditorių komitetui, tačiau negali jomis naudotis, todėl 2011 m. kovo 7 d. nutartimi, faktiškai buvo sustabdytas atsakovo bankroto procesas, nes niekas neturi teisės priiminėti sprendimų BUAB ,,Auto1“ vardu.
2. Anot apelianto, 2010 m. spalio 19 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių pusiausviros principus. Be to, neįrodyta ir nepagrįsta, kodėl, neuždraudus kreditorių komitetui priimti sprendimus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (nepateikta įrodymų, jog kreditorių komitetas priims būtent ieškovui nepalankius sprendimus); įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, atsakovo kreditorių komitetas automatiškai netektų savo įgaliojimų ir teisių, todėl papildomas priverstinis teismo sprendimo vykdymas yra nereikalingas. Pareiškėjas ginčija tik dalį 2010 m. birželio 4 d. atsakovo kreditorių susirinkimo sprendimų, todėl pripažįsta, jog susirinkimas buvo sušauktas ir vyko teisėtai. Dėl bankroto proceso sustabdymo patiriami papildomi nuostoliai, nes 2010 m. birželio 4 d. atsakovo kreditorių susirinkimo 3 klausimu buvo nuspręsta patvirtinti fiksuotą mėnesinę administravimo išlaidų sąmatą.
3. Yra pagrindas panaikinti 2010 m. spalio 19 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir teismo iniciatyva, nes pažeidžiami kreditorių interesai, kurie laikytini viešojo intereso dalimi, todėl akivaizdus viešojo intereso pažeidimas. Be to, teisėjas V. Zelianka, priėmęs 2010 m. spalio 19 d. nutartį, buvo nušalintas nuo nagrinėjimo bylų, susijusių su atsakovo bankrotu, o tai rodo, kad teisėjas minėtą nutartį priėmė, pažeisdamas viešąjį visos visuomenės interesą, nurodytą CPK 21 straipsnyje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo kreditorių komiteto sprendimai būtų padarę žalos; nė vienas atsakovo kreditorius ar tretysis asmuo nėra pateikęs atsakovui jokių pretenzijų dėl galimos žalos, susijusios su BUAB ,,Auto1“ kreditorių komiteto sprendimais.
4. Teismui nusprendus panaikinti 2011 m. kovo 7 d. teismo nutartį ir patenkinti suinteresuoto asmens prašymą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja kuo greičiau atstatyti padėtį, buvusią iki 2010 m. spalio 19 d. nutarties priėmimo.
Šalies argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija ir tikrina ne tik sprendimo teisėtumą, bet ir faktinį pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismui gali būti pateikti nauji įrodymai. Paduodant prašymą dėl 2010 m. spalio 19 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 2011 m. vasario 8 d. teismo nutartis dar nebuvo priimta, todėl suinteresuotas asmuo neturėjo objektyvios galimybės ją pateikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas AB „SEB bankas“ prašo atmesti atskirąjį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį; skirti OOO ,,Dva kontinenta“ 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine teise ir veikimą prieš sąžiningą ir teisingą UAB ,,Auto1“ bankroto bylos nagrinėjimą. Nurodo, jog suinteresuotas asmuo atskirajame skunde pateikia netikslias faktines aplinkybes, nes šiuo metu nėra pasikeitusios 2010 m. spalio 19 d. teismo nutarties priėmimo metu buvusios aplinkybės; kreditorių komiteto sudėtis neatitinka imperatyvių Įmonių bankroto įstatymo normų, todėl naujai atsiradusios OOO ,,Dva kontinenta“ nurodytos aplinkybės nepašalina būtinumo palikti galioti 2010 m. spalio 19 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, be to, apeliantas atskirajame skunde dėsto argumentus ne dėl 2011 m. kovo 7 d. nutarties, o dėl 2010 m. spalio 19 d. nutarties, kurios teisėtumas jau buvo patikrintas apeliacine tvarka ir dėl kurios pakartotinė apeliacija negalima. Pareiškėjo nuomone, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir pagrįstos, be to, OOO ,,Dva kontinenta“ piktnaudžiauja procesine teise ir sąmoningai veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.
Pažymi, kad 2011 m. vasario 8 d. teismo nutartimi buvo patenkintas kito kreditorių komiteto nario – UAB ,,Sorelija“ prašymas; todėl kartu veikdami nesąžiningi kreditorių komiteto nariai procesinėmis priemonėmis bando izoliuoti kitus kreditorius nuo UAB ,,Auto1“ bankroto proceso ir taip veikia prieš sąžiningą ir greitą atsakovo bankroto bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pagrįsta ir teisėta apygardos teismo nutartis, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pagal apelianto (suinteresuoto asmens) atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindus bei patikrinant, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).
Teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo (procesinių veiksmų), kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškėjui), įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad kelti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gali dalyvaujantys byloje ir kiti suinteresuoti asmenys (CPK 150 str. 1 d.).
Iš atskirojo skundo, bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi kreditoriaus AB „SEB bankas“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki ginčo dėl kreditorių komiteto sudarymo teisėtumo išsprendimo uždraudė BUAB ,,Auto1“ kreditorių komitetui priimti bet kokius sprendimus, veikiant BUAB ,,Auto1“ bankroto byloje, taip pat uždraudė BUAB ,,Auto1“ administratoriui, įmonės kreditoriams ar bet kuriems tretiesiems asmenims vykdyti bet kokius kreditorių komiteto priimtus sprendimus (b. l. 10-11). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi, išnagrinėjęs trečiojo asmens OOO ,,Dva kontinenta“ 2010 m. lapkričio 4 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties, paliko ją nepakeistą. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens (apelianto) prašymą dėl 2010 m. spalio 19 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (b. l. 36-37), nurodęs, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis ir motyvais kaip ir 2010 m. lapkričio 4 d. atskirasis skundas, kurį Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo 2011 m. vasario 10 d., todėl bylinėjimasis šiuo klausimu yra baigtas.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį, ji įsiteisėjo (CPK 331 str. 6 d., 338 str.), o suinteresuotas asmuo nepateikė naujų įrodymų, kurie darytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nereikalingu (CPK 178 str., 185 str.). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.). Be to, apeliantas atskiruoju skundu iš esmės ginčija ne 2011 m. kovo 7 d. teismo nutartį, o 2010 m. spalio 19 d. nutartį, kurios pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, todėl teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi (CPK 185 str.). Tačiau pažymėtina, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas, o šalis, kurios prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta dėl to, jog priimdamas šią nutartį teismas neatsižvelgė į 2011 m. vasario 8 d. teismo nutartį. Kolegijos nuomone, pastaroji teismo nutartis nepašalina aplinkybių, dėl kurių 2010 m. spalio 19 d. teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 151 str. 1 d.), tačiau iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, jog tokia teise suinteresuoti asmenys nėra pasinaudoję.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB „SEB bankas“, nesutikdamas su atskirojo skundo argumentais, be kita ko, prašo paskirti suinteresuotam asmeniui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti šį kreditoriaus prašymą; byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, jog apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o naudojimasis įstatyme numatytomis galimybėmis, kuriomis byloje dalyvaujančiam asmeniui suteikiama teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesudaro pagrindo teigti, jog piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai (CPK 95 str. 1 d., 151 str.).
Dėl aukščiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį.