Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-206/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-04
Bylos Nr.
1A-206/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas, Albinas Bielskis (pran.), Linas Šiukšta
Nuteistasis
R. R. P.
Nukentėjusysis
D. N., A. L.
Advokatai
Romas Aikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-206/2014Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00058-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teisėjų Lino Žukausko ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,nuteistajam R. R. P.,nukentėjusiesiems D. N., A. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Iš R. R. P. priteista D. N. 1 216,78 Lt turtinei žalai atlyginti, Biržų rajono savivaldybės administracijai 1 478,57 Lt turtinei žalai atlyginti, T. L. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys dėl 2 310 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013 m. vasario 22 d. nuo maždaug 21.00 val. iki 00.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu tyčia sudavė rankomis, kojomis, pagaliu, malka ir kirviu ne mažiau kaip 21 smūgį A. L. į kaklą, galvą, kairį šoną, kojas, rankas, lytinius organus, sėdmenis, t. y. ne mažiau kaip 3 smūgius į kaklo sritį, ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį bei ne mažiau kaip 12 smūgių į kitas kūno vietas, tuo itin skausmingu būdu padarydamas kaklo stuburo III slankstelio išnirimą, tarpslankstelinio disko plyšimą, kaklo raiščių ir smegenų dalinius plyšimus III slankstelio srityje, poodines kraujosruvas smakro dešinėje pusėje, kaklo vidurinėje dalyje, dešinėje ir kairėje pusėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlės ir kaktos dešinėse pusėse, kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, kairio smilkinio ir kairės ausies kaušelio srityse, kairės pusės IX šonkaulio tiesioginį lūžimą, poodines kraujosruvas abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, gaktos, varpos, kapšelio, abiejų sėdmenų bei išangės srityje, abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, kirstinę žaizdą smakro vidurinėje dalyje, pereinančią į smakro kairę pusę, bei pjautinę žaizdą išangės srityje, dėl ko nuo kaklo stuburo smegenų pažeidimo, kaklo stuburo III slankstelio išnirimo su kaklo stuburo raiščių plyšimu, galvos ir kaklo traumos A. L. mirė.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu motyvuodama tuo, kad teismas padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, kas sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, o neteisingai kvalifikavus nuteistojo R. R. P. nusikalstamą veiką jam buvo paskirta neteisinga, aiškiai per švelni bausmė. Prokurorė nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu R. R. P. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. R. P. kaltės klausimą, nepagrįstai rėmėsi tik jo paties parodymais, kuriuose jis teigė, jog nužudyti A. L. nenorėjo. R. R. P. padaryta veika turi būti kvalifikuojama įvertinant ne tik subjektyvųjį kriterijų, bet ir objektyvius byloje surinktus įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos specialistas nustatė, jog A. L. sukeltų sužalojimų visuma buvo padaryta mažiausiai 21 trauminiu poveikiu, iš jų ne mažiau kaip 3 smūgiai buvo suduoti į kaklo sritį, ne mažiau kaip 6 smūgiai – į galvos sritį. Sužalojimai kaklo, galvos, kairiojo šono, kojų, rankų, lytinių organų ir sėdmenų srityse padaryti rankomis, kojomis, pagaliu bei kirviu. A. L. mirtį nulėmė kaklo stuburo smegenų pažeidimas, kaklo stuburo III slankstelio išnirimas su kaklo stuburo raiščių plyšimu dėl galvos ir kaklo traumos. Pats R. R. P. neneigė, jog nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą vartojo truko tam tikrą laiko tarpą. Toks sužalojimų kiekis, jų lokalizacija, panaudoti įrankiai, apeliantės teigimu, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog R. R. P. negalėjo nesuvokti savo veiksmų pavojingumo A. L. gyvybei. Šiuo atveju padariniai dėl R. R. P. smurtinių veiksmų (smūgiai pagaliu, malka, kirviu buvo suduoti ir į galvos bei kaklo sritis) buvo akivaizdžiai neišvengiami. Šioje situacijoje nebuvo jokio pagrindo manyti, kad nebus padaryti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymas ar atimta nukentėjusiojo gyvybė. Be to, R. R. P., suduodamas ne mažiau kaip 21 vieną smūgį malka, pagaliu, kirviu nukentėjusiajam į įvairias, tarp jų ir gyvybiškai svarbias, kūno vietas, išreiškė savo norą žiauriai smurtauti, suduoti kuo daugiau smūgių, pasmerkti nukentėjusįjį kuo didesnėms kančioms. Apeliantė atkreipia dėmesį į pjautinę žaizdą lavono išangės srityje, kraujosruvas lytinių organų srityse, kadangi tai taip pat neabejotinai patvirtina tai, jog R. R. P., suduodamas smūgius į šias sritis, sąmoningai siekė nukentėjusiajam sukelti kuo didesnį skausmą. Prokurorė pažymėjo ir tai, jog specialisto išvadoje Nr. M 100/13(06) yra konstatuota, jog po padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo kurį laiką atlikti valingus veiksmus, tai yra iki tol, kol neteko sąmonės, lavone rastos poodinės kraujosruvos abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose galėjo būti padarytos kovojant bei ginantis. Pats nuteistasis, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, neneigė tos aplinkybės, jog A. L. visą laiką, kol prieš jį buvo vartojamas smurtas, t. y. iki tol, kol R. R. P. jį išvilko į prieangį, nebuvo praradęs sąmonės. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, jog A. L. gyvybės atėmimo proceso pobūdis buvo itin žiaurus ir kad R. R. P. sąmoningai leido kilti būtent tokiam nužudymo būdui, dėl ko jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nurodo, jog neteisingai kvalifikavus nuteistojo R. R. P. nusikalstamus veiksmus jam buvo paskirta neteisinga, aiškiai per švelni bausmė. Nuteistojo nusikalstamus veiksmus perkvalifikavus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą ir padarymo aplinkybes, į nuteistojo asmenybę, į tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybės, jam skirtina griežtesnė, artima BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos vidurkiui, laisvės atėmimo bausmė.

Prokurorės teigimu, Kauno apygardos teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl 2 310 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis A. L. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad reiškia civilinį ieškinį dėl turėtų brolio laidojimo išlaidų atlyginimo nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu jas detalizavo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog pats prie laidotuvių prisidėjo tuo, kad papjovė kiaulę, kurią įvertino 2 000 Lt, jos mėsa buvo panaudota gedulingiems pietums, dar 200 Lt sumokėjo gedulingus pietus ruošusioms šeimininkėms, 60 Lt kainavo vainikas, 50 Lt – karsto nuvežimas iš šarvojimo salės į kapines. Šiuo atveju nukentėjusiajam turėtas išlaidas pagrįsti rašytiniais įrodymais būtų buvę sudėtinga. Be to, teismo posėdžio protokole yra užfiksuota, jog R. R. P. nei žalos fakto, nei dydžio neginčijo, nurodė, kad ieškinius atlyginti sutinka. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiojo A. L. civilinis ieškinys turėtų būti visiškai patenkintas arba gali būti pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Prokurorė apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį ir jį patikslinančią 2013 m. spalio 16 d. nutartį pakeisti: 1) nuteistojo R. R. P. nusikalstamus veiksmus tyčia nužudant A. L. kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir skirti keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę; 2) tenkinti nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. R. P. A. L. 2 310 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė bei nukentėjusieji D. N. ir A. L. prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismas, kvalifikuodamas R. R. P. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas dėl itin žiauraus nužudymo būdo buvo grindžiamas tik objektyviais duomenimis – nukentėjusiajam A. L. buvo suduota ne mažiau kaip 21 smūgis į įvairias kūno vietas, bet neatskleista kaltinamojo psichinio santykio ir nužudymo būdo subjektyvioji veikos pusė, t. y. byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad R. R. P. savo veiksmais siekė nukentėjusįjį nužudyti kankindamas ar kitaip itin žiauriai.

Kaip matyti, apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su tokiu R. R. P. veikos kvalifikavimu nurodydama, kad A. L. buvo nužudytas itin žiauriai, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Itin žiaurų nužudymo būdą prokurorė grindžia suduotų smūgių skaičiumi (sužalojimų visuma padaryta mažiausiai 21 trauminiu poveikiu), lokalizacija (ne mažiau kaip trys smūgiai buvo suduoti į kaklo sritį, ne mažiau kaip šeši – į galvos sritį, sužalojimai taip pat padaryti kairiojo šono, kojų, rankų, lytinių organų ir sėdmenų srityse), įrankių naudojimu (sužalojimai padaryti ne tik rankomis, kojomis, bet ir malka, pagaliu bei kirviu), nukentėjusiajam sukeltu dideliu fiziniu skausmu (pjautinė žaizda lavono išangės srityje, kraujosruvos lytinių organų srityse). Apeliantės teigimu, R. R. P., suduodamas ne mažiau kaip 21 vieną smūgį malka, pagaliu, kirviu nukentėjusiajam į įvairias, tarp jų ir gyvybiškai svarbias kūno vietas, išreiškė savo norą žiauriai smurtauti, suduoti kuo daugiau smūgių, pasmerkti nukentėjusįjį kuo didesnėms kančioms. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad nužudymo būdas (padarytų sužalojimų skaičius, lokalizacija) turi reikšmės sprendžiant, ar nužudymas padarytas itin žiauriai, tačiau kartu pažymi, kad vien tik iš nužudymo būdo negalima spręsti apie padarytos nusikalstamos veikos itin didelį žiaurumą.

Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas nužudymas gali būti pripažintas itin žiauriu. Teismų praktikoje nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-253/2011). Teismų praktikoje nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, Nr. 2K-253/2011) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301/2008, Nr. 2K-519/2009, Nr. 2K-14/2012 ir kt.). Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301/2008, Nr. 2K-252/2011, Nr. 2K-327/2013, Nr. 2K-146/2014 ir kt.). Taigi nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ne tik nustačius, kad nukentėjusiajam buvo padaryta daug kūno sužalojimų, bet ir konstatavus, kad kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą.

Šioje byloje iš nuteistojo R. R. P. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną R. R. P. savo namuose su nukentėjusiuoju A. L. gėrė alkoholinius gėrimus, vėliau nukentėjusysis įžūliai prašė pinigų, tarp jų kilo konfliktas, nukentėjusysis sudavė R. R. P. į nosį, po ko pastarasis sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. L. mirtis įvyko nuo kaklo stuburo smegenų pažeidimo, kaklo stuburo III slankstelio išnirimo su kaklo stuburo raiščių plyšimu galvos ir kaklo traumos pasėkoje. A. L. lavono kūne rasta kaklo stuburo III slankstelio išnirimas, tarpslankstelinio disko plyšimas, kaklo raiščių ir smegenų daliniai plyšimai III slankstelio srityje, poodinės kraujosruvos smakro dešinėje pusėje, kaklo vidurinėje dalyje, dešinėje ir kairėje pusėje, dešiniame skruoste, nosies nugarėlės ir kaktos dešinėse pusėse, kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, kairio smilkinio ir kairės ausies kaušelio srityse, kairės pusės IX šonkaulio tiesioginis lūžimas, poodinės kraujosruvos abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, gaktos, varpos, kapšelio, abiejų sėdmenų bei išangės srityje, abiejų kelių sąnarių priekiniuose paviršiuose, dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, padaryta kieto buko daikto poveikyje, kirstinė žaizda smakro vidurinėje dalyje, pereinanti į smakro kairę pusę, bei pjautinė žaizda išangės srityje, padaryta aštraus daikto poveikyje. Specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dvidešimt vieno poveikio, per trumpą laiką vienas po kito.

Šie duomenys atskleidžia padarytos veikos objektyviuosius požymius – nužudymo būdą, tačiau, kaip jau buvo minėta, vien tik šių duomenų nepakanka spręsti apie padarytos nusikalstamos veikos itin didelį žiaurumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, rodančių, jog prieš mirtį A. L. patyrė dideles fizines kančias ar iš jo buvo tyčiojamasi. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad visi sužalojimai nukentėjusiajam padaryti per trumpą laiko tarpą, nustatyti konkrečią padarytų sužalojimų seką nėra galimybės. Po padarytų sužalojimų nukentėjusysis kurį laiką galėjo atlikti valingus veiksmus, tačiau konkrečiai nustatyti, koks tai laiko tarpas, ekspertas neturi galimybės. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pirmiau minėtą išvadą pateikęs specialistas L. U. parodė, jog neatmetama galimybė, kad A. L. mirtis galėjo įvykti ir nuo vieno trauminio poveikio į galvos arba kaklo sritį, taip pat parodė, kad nėra galimybės nustatyti, ar po suduotų smūgių į galvos ir kaklo sritis nukentėjusysis dar kurį laiką juto skausmą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ne visi A. L. padaryti kūno sužalojimai buvo sunkūs, pavojingi gyvybei ar itin skausmingi. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir nustačius, jog A. L. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, byloje nėra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų kategoriškai teigti, jog iki sąmonės praradimo ir mirties jis jautė ypatingas kančias. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad įvykio metu tiek nukentėjusysis A. L., tiek nuteistasis R. R. P. buvo neblaivūs. Bylos duomenimis, R. R. P. po įvykio nustatytas 0,33 promilių girtumas. Specialisto išvadoje Nr. M100/13(06) konstatuota, kad A. L. lavono kraujyje rasta 1,91 promilės etilo alkoholio. Nors ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės vertinant itin žiaurų nužudymo pobūdį, tačiau tai leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo pojūčiai buvo prislopinti, todėl galimybė jausti dideles fizines kančias taip pat buvo sumenkusi. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kad nukentėjusįjį sužalojęs R. R. P. dėl alkoholio poveikio negalėjo adekvačiai suvokti ir įvertinti savo veiksmų pavojingumo bei jais nukentėjusiajam sukeliamų skausmų pobūdžio. Tuo labiau, kad pagal teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto išvadą R. R. P. diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį.

Jau minėta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad žmogų žudo itin žiauriai. Iš R. R. P. parodymų matyti, jog smurtą jis naudojo tikėdamasis nuraminti nukentėjusįjį, būdamas blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. Tokie nuteistojo parodymai iš dalies atitinka teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto išvadą, jog R. R. P. diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad lėtinio psichikos sutrikimo požymių nėra, vyrauja emociškai nestabilaus tipo akcentuotos asmenybės bruožai bei organinio pobūdžio psichikos pakitimai: nežymūs atminties ir dėmesio sutrikimai, konkretus su polinkiu į smulkmeniškumą mąstymas, asmenybės egocentriškumas, jaudraus tipo charakterio bruožai, emocinis nestabilumas su lengvai išprovokuojamu dirglumu, nelanksčiu elgesiu, galimu impulsyvumu, dirgliu, priešišku reagavimu. Vertindama nuteistojo psichinį santykį su žudymo būdu teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad konfliktą, kurio metu buvo naudojamas smurtas, išprovokavo tarpusavio ginčas: nukentėjusysis, būdamas pas R. R. P. namuose ir gerdamas jo turėtus alkoholinius gėrimus, prašė pinigų, o gavęs neigiamą atsakymą, pradėjo elgtis įžūliai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G180/13(06) patvirtina, kad R. R. P. buvo padaryta juostinė kraujosruva odoje ir poodyje pakaušio dešinėje pusėje, sužalojimas padarytas veikiant pakaušio dešinę pusę kietu, buku, pailgos formos bei kontakto vietoje riboto paviršiaus žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį, sužalojimas galėjo būti padarytas 2013 m. vasario 22 d., mažiausiai dėl trauminio poveikio. Ši specialisto išvada leidžia spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu taip pat buvo pavartotas fizinis smurtas. Be to, specialisto išvadoje Nr. M 100/13(06) konstatuota, jog poodinės kraujosruvos abiejų A. L. plaštakų nugariniuose paviršiuose galėjo būti padarytos kovos ir savigynos metu.

Remdamasi pirmiau aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pagal šį BK straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų. Atsakomybė už šį nusikaltimą kyla tada, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jų atsirandantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, o žmogaus gyvybė atimama tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal nustatytas bylos aplinkybes, tarp nuteistojo R. R. P. veiksmų ir nukentėjusiojo A. L. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti, ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog nuteistojo atlikti veiksmai (suduoti smūgiai) ir atsiradę padariniai (nukentėjusiojo mirtis) buvo dėsningas veikos rezultatas. Byloje nėra duomenų, kad prieš nukentėjusįjį būtų smurtavę kiti asmenys. Tą patvirtino ir pats nuteistasis. Taigi šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. R. P. A. L. sužalojo veikdamas netiesiogine tyčia. Suduodamas ne mažiau kaip 21 vieną smūgį malka, pagaliu, kirviu nukentėjusiajam į įvairias, tarp jų – ir gyvybiškai svarbias kūno vietas, neabejotinai suprato, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, numatė, kad dėl tokio jo veikimo nukentėjusysis gali mirti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

Išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti apygardos teismo nuosprendį, kaip to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde. Nuosprendį priėmęs teismas padarė pagrįstas, faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo R. R. P. nusikalstamą veiką ir už ją paskyrė teisingą bausmę. Skirdamas bausmę apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad R. R. P. padarė labai sunkų, tyčinį nusikaltimą tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, įvertino R. R. P. asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas du kartus, tačiau nuobaudos negaliojančios), senyvą amžių (jam 72 metai), nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, tai, kad dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino iš karto, niekur nesislėpė, papasakojo nusikaltimo aplinkybes, kas padėjo operatyviai atskleisti ir išaiškinti nusikaltimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad R. R. P. nusikalstamą veiką padarė iš anksto suplanavęs. Iš bylos duomenų matyti, kad R. R. P. nukentėjusiajam smūgius sudavė kilus tarpusavio konfliktui, kurį iš dalies – reikalaudamas alkoholinių gėrimų, vėliau pinigų bei suimdamas R. R. P. už lytinių organų – išprovokavo pats nukentėjusysis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas tinkamai nustatė R. R. P. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajam paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir laikyti ją aiškiai per švelnia ir griežtinti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nesutinka su nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio išsprendimu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas sprendimą atmesti nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį dėl 2 310 Lt turtinės žalos atlyginimo motyvavo tuo, kad civilinis ieškinys nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais ar kitais bylos duomenimis. Nesutikdama su tokiu sprendimu, prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusysis A. L. ikiteisminio tyrimo metu detalizavo ieškinį sudarančią sumą ir parodė, jog pats prie laidotuvių prisidėjo tuo, kad papjovė savo kiaulę, kurios mėsa buvo panaudota gedulingiems pietums, šią mėsą jis vertina 2 000 Lt, 200 Lt sumokėjo gedulingus pietus ruošusioms šeimininkėms, 60 Lt kainavo vainikas, 50 Lt – karsto nuvežimas iš šarvojimo salės į kapines. Apeliantės teigimu, tokias nukentėjusiajam turėtas išlaidas pagrįsti rašytiniais įrodymais yra sudėtinga. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais pažymėdama, kad baudžiamojo proceso įstatymas nekelia reikalavimų įrodinėjant žalos dydį ieškininius reikalavimus pagrįsti tik rašytiniais įrodymais. Nors byloje nėra pateikti tiksliai turtinės žalos dydį patvirtinantys įrodymai, tačiau byloje nustatyta, kad nužudytojo A. L. laidotuvėmis rūpinosi nukentėjusieji D. N. bei A. L.. Vertinant nurodomos sumos 2 310 Lt pagrįstumą, teisėjų kolegijos nuomone, ji nelaikytina nepagrįstai didele, atitinka reikalingumo ribas ir protingumo kriterijus. Tokio dydžio turėtos laidotuvių išlaidos yra visiškai realios ir nėra pagrindo manyti, jog jos yra padidintos. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. R. P. nei žalos fakto, nei dydžio neginčijo, nurodė, kad ieškinius atlyginti sutinka. Tokiu būdu iš nuteistojo R. R. P. A. L. priteistina 2 310 Lt turtinei žalai atlyginti, atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas), t. y. dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog sužalojimai nukentėjusiajam A. L. padaryti itin skausmingu būdu. Tuo tarpu bylą išnagrinėjęs teismas R. R. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrašytas teiginys apie sužalojimų padarymą itin skausmingu būdu prieštarauja to paties nuosprendžio motyvuojamajai ir rezoliucinei dalims, iš kurių matyti, jog teismas R. R. P. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį. R. R. P. veiką kvalifikuovus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuoroda, kad R. R. P. sužalojimus A. L. padarė itin skausmingu būdu, šalinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti A. L. iš nuteistojo R. R. P. 2 310 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuorodą, kad R. R. P. sužalojimus A. L. padarė itin skausmingu būdu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Linas ŽukauskasLinas Šiukšta