- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-245-255/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- G. J.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Advokatai
- Julija Manakas Galminė, Julija Monakas Galminėpr
- Kategorijos
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-255/2016
Teisėja R. Stonkuvienė Proceso Nr. 1-01-1-19875-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.;1.2.14.; 2.1.15.;2.4.
2016 m. spalio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė), Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. J. paskirta galutinė bausmė – vieneri metai ir keturi mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2016 m. gegužės 13 d. (10 parų), ir nustatyta laikyti, kad yra atlikta dvidešimt laisvės apribojimo bausmės dienų. Nustatyta G. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir G. J. paleisti teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Nukentėjusiojo V. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš G. J. V. Š. 4955 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimo. Nustatyta, kad 4955 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų) turtinę žalą G. J. turi atlyginti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyta nepriteisti iš G. J. 23,16 Eur (dvidešimt tris eurus 16 centų) proceso išlaidų valstybės naudai už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso metu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą automobilį, o būtent jis 2016 m. balandžio 28 d. Plungės m., (duomenys neskelbtini) g., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės prie 43 namo pagrobė 4500 eurų vertės automobilį „Volkswagen Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. Š.. Automobilyje buvo 80 eurų vertės saulės akiniai, 145 eurų vertės navigacinė sistema, 60 eurų vertės vaizdo moduliatorius. Tokiu būdu G. J. pagrobė iš nukentėjusiojo V. Š. turto už 4785 eurus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendį, t. y. sumažinti paskirtą bausmę ir priteistą civilinį ieškinį. Nurodo, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo, privalo paskirti teisingą bausmę. Pažymi, kad jis teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai ir tai buvo pagrindas išnagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka bei atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją – laisvės apribojimą. Nors nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, kad jis dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir tai pripažino lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau paskyrė maksimalią laisvės apribojimo bausmę. Apelianto manymu, maksimalios laisvės apribojimo bausmės paskyrimas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tai suvaržo jo teises į teisingą bausmę ir teisingą nuosprendį. Nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir skirti teisingą bausmę pagal įstatyme įtvirtintą bausmės dydžio apskaičiavimo metodą – skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio.
Taip pat apeliantas mano, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys išspręstas netinkamai. Nurodo, kad nukentėjusysis V. Š. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5035 Eur turtinės žalos atlyginimo ir jis pripažino padaręs turtinę žalą nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškinį logišku ir pagrįstu bei cituodamas Civilinio kodekso 6.249 straipsnio nuostatas, priteisė 4955 Eur, kurią sudaro pagrobto automobilio vertė, navigacinės sistemos vertė, vaizdo moduliatoriaus vertė, laisvų rankų įrangos vertė ir automobilio transportavimo išlaidos. Atkreipia dėmesį, kad remiantis nuosprendyje cituojama bylos medžiaga, pagrobtas automobilis 2016 m. gegužės 3 d. buvo grąžintas V. Š.. Nagrinėjamoje byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl automobilio konfiskavimo, sunaikinimo ar grąžinimo jam, todėl nukentėjusiojo turtinė padėtis iki ir po nusikaltimo, atsiradusi dėl nusikalstamos veikos, apskaičiuota netinkamai. Nukentėjusiajam grąžintas ir automobilis, ir priteista jo vertė, todėl teismas tenkindamas ieškinį dėl automobilio vertės įtvirtino nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą ir pažeidė jo teisę į teisingą nuosprendį.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismo posėdyje nuteistasis G. J. prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti tik dėl bausmės. Nurodo, kad apeliacinio skundo dalies dėl civilinio ieškinio jis atsisako. Jo reikalavimas ir prašymas sumažinti paskirtą bausmę. Nuteistojo gynėja advokatė Julija Monako Galminė prašo apeliacinį skundą tenkinti ir paskirtą bausmę sumažinti. Prokurorė Irina Valadkienė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis V. Š. prašo skundą atmesti. Mano, kad paskirta bausmė per maža.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis A. K. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, nes mano, kad paskirta bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir, skirdamas G. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad G. J. padaryta veika yra tyčinio pobūdžio, priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų. Atkreipė dėmesį, kad nusikalstama veika buvo nukreipta į kito asmens nuosavybę, todėl ja buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajam, ji nebuvo atlyginta. Teismas nurodė, kad G. J. teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs. Taip pat teismas atsižvelgė į G. J. asmenybę charakterizuojančią byloje pateiktą medžiagą, kad šiuo metu nedirba, turi du mažamečius vaikus, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi, nori atlyginti padarytą turtinę žalą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslus bei paskirtį, pirmosios instancijos teismas G. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę, nustatant maksimalų šios bausmės terminą, kai tuo tarpu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytas ir laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam G. J. už tyčinį apysunkį nusikaltimą 2 metų laisvės apribojimo bausmę ir pagal BK 64¹ straipsnį sumažinęs ją vienu trečdaliu nustatęs galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę, todėl laikyti paskirtą bausmę per griežta, ją švelninti ar kitaip keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apeliaciniu skundu nuteistasis prašė peržiūrėti civilinio ieškinio pagrįstumą, nes manė, kad civilinis ieškinys išspręstas netinkamai. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas dėl civilinio ieškinio, siekiant išsiaiškinti nukentėjusiajam grąžinto automobilio likutinę vertę. Buvo apklaustas nukentėjusysis V. Š. ir nuteistasis G. J.. Nuteistasis G. J. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme apeliaciniame skunde išdėstyto reikalavimo dėl civilinio ieškinio atsisakė, nurodė, kad jo reikalavimas ir prašymas yra sumažinti paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl civilinio ieškinio nebepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.