- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1616-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09135-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- G. S., M. S.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė, Ruslanas Mazurovas, Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-15672-1107/2020 pagal pareiškėjų M. S. ir G. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai prašė nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, po santuokos nutraukimo palikti pareiškėjams ikisantuokines pavardes, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir nenustatyti termino susitaikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu prašymą patenkino visiškai, nutraukė pareiškėjų M. S. ir G. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko santuokines pavardes: pareiškėjui M. S. – „S.“, pareiškėjai G. S. – „S.“; patvirtino 2020 m. birželio 2 d. pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tokiomis sąlygomis:
1. Sutarties dalykas
1.1. Vadovaudamiesi CK 3.51 - 3.53 straipsniuose nustatyta tvarka, šia sutartimi sutuoktiniai susitaria nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendra sutikimu.
2. Vienas kito išlaikymas
2.1. Šalys nereikalauja viena iš kitos tarpusavio išlaikymo, kadangi yra darbingos ir kiekvieno iš sutuoktinių turimas asmeninis turtas ir gaunamos pajamos šiuo metu yra pakankamos save išlaikyti.
3. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymas
3.1. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jų motina G. S..
3.2. Šalys susitaria, jog M. S. prisidės prie nepilnamečių vaikų E. S., V. S., L. S., tai yra mokės kiekvienai po 200,00 Eur (du šimtus Eur 00 centus) kas mėnesį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja paskiriama G. S.. Pinigai už nepilnamečių vaikų išlaikymą bus pervedami į G. S. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“.
3.3. Šalys susitaria, kad nepilnamečiams vaikams E. S., V. S. ir L. S. praleidžiant laiką pas ir/ ar su tėvu M. S., M. S. teiktino periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma mažintina proporcingai su ir/ar pas tėvą M. S. praleistų dienų skaičiui. Terminas pradedamas skaičiuoti nuo 7 kalendorinių dienų.
4. Bendravimo su vaikais tvarka
4.1. Nepilnamečių vaikų E. S., V. S., L. S. bendravimo su tėvu M. S. tvarka nėra nustatoma, nes šalys susitaria, kad tėvas dalyvaus vaikų auklėjime, o motina G. S. nedarys kliūčių tėvui dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime bei su jais matytis. Planuojamą praleisti su nepilnamečiais vaikais laiką bei vietą M. S. ir G. S. nustato bendru sutarimu atsižvelgiant į vaikų interesus, M. S. užimtumą bei buvimą Lietuvos Respublikoje.
4.2. G. S. pareiškia, kad sutinka, jog nepilnamečių vaikų atostogų laikotarpiu tėvas M. S. išsivežtų nepilnametes dukras iš Lietuvos Respublikos.
5. Santuokoje įgyto turto padalijimas
5.1. Šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo sekantį vertingą turtą:
5.1.1. butą su rūsiu, unikalus daikto Nr.(duomenys neskelbtini), adresas: Kauno m. sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė registruota M. S. ir G. S. vardais. Vidutinė rinkos vertė 70 000,00 Eur;
5.1.2. transporto priemonę Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 000,00 Eur, registruota G. S. vardu.
5.2. Šalys susitaria santuokoje įgytą ir jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą pasidalinti sekančiai:
5.2.1 . po santuokos nutraukimo G. S. asmeninės nuosavybės teise valdyti atitenka transporto priemonė Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 000,00 Eur, registruota G. S. vardu;
5.2.2. po santuokos nutraukimo M. S. asmeninės nuosavybės teise valdyti atitenka butas su rūsiu, unikalus daikto Nr.(duomenys neskelbtini), adresas: Kauno m. sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė registruota M. S. ir G. S. vardais. Vidutinė rinkos vertė 70 000,00 Eur.
5.3. Šalys susitaria, kad M. S. išmoka G. S. 5 000,00 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Kompensaciją M. S. įsipareigoja sumokėti tokia tvarka: 2 500,00 Eur per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos ir 2 500,00 Eur per 3 kalendorines dienas G. S. išsikrausčius iš buto, unikalus daikto Nr.(duomenys neskelbtini), adresu: Kauno m. sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini).
5.4. Šalys susitaria, kad kiekvienam iš sutuoktinių lieka lėšos, esančios asmeninėse jų banko sąskaitose.
5.5. Šalys patvirtina, kad santuokoje kito, nei šioje sutartyje nurodyto vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris priklausytų sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir galėtų būti dalintinas šioje byloje, neįgijo. Šalys susitaria, kad televizorius (165 cm įstrižainės) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S.. Šalys kitus - santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, t. y. buitinius prietaisus, kitus daiktus pasidalino geruoju ir ginčo dėl to nėra.
5.6. Šalys susitaria, kad G. S. turi teisę gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, du mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos.
5.7. Šalys susitaria, kad G. S. įsipareigoja išsikraustyti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, per du mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos. G. S. neišsikrausčius iš buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, per du mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos, G. S. įsipareigoja mokėti M. S. po 600,00 Eur baudą už kiekvieną pradelstą išsikraustyti iš buto mėnesį, kurią šalys pripažįsta, kad yra minimalūs ir neįrodinėtini M. S. nuostoliai dėl G. S. neišsikraustymo iš buto.
5.8. Šalys patvirtina, jog turtinių ir neturtinių pretenzijų šalys viena kitai neturi ir ateityje nereikš.
6. Santuokoje įgytų prievolių padalijimas.
6.1. Pareiškėjai G. S. ir M. S. turi kreditorinių įsipareigojimų Luminor Bank AS pagal kredito sutartį Nr. K-2501-2008-10 (toliau - Kredito sutartis). Pareiškėjai prieš kreditorių atsakys solidariai, kaip tai numatyta Kredito sutartyje. Tačiau pareiškėjai tarpusavyje susitaria, kad po santuokos nutraukimo už visas pinigines prievoles Luminor Bank AS pagal kredito sutartį Nr. K-2501-2008-10 M. S. atsakys asmeniškai. Tuo atveju jeigu kreditorius Luminor Bank AS patenkintų savo reikalavimus iš G. S. turto, ji įgyja regreso teisę į M. S..
6.2. Šalys susitaria, kad M. S. ateityje perims pareigą vykdyti kreditorinius įsipareigojimus Luminor Bank AS pagal kredito sutartį Nr. K-2501-2008-10 asmeniškai ir atleis G. S. nuo visų prievolių vykdytinų pagal minėtą kredito sutartį.
6.1. Pareiškėja G. S. turi kreditorinių įsipareigojimų AB „Mokilizingas“ pagal vartojimo kreditą Nr. KHP90729RSPA. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo už visas pinigines prievoles AB „Mokilizingas“ atsakys asmeniškai. Tuo atveju jeigu kreditorius AB „Mokilizingas“ patenkintų savo reikalavimus iš M. S. turto, jis įgyja regreso teisę į G. S..
6.2. Dėl einamųjų mokesčių mokėjimo šalys susitaria, jog:
6.2.1. M. S. įsipareigoja apmokėti visus buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, išlaikymo / patarnavimų mokesčius, susidariusius iki 2020 m. kovo 1 d.;
6.2.2. M. S. įsipareigoja asmeniškai padengti Luminor Bank AS visas einamąsias ir iki šios dienos susidariusias paskolos įmokas už butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune;
6.2.3. G. S. įsipareigoja apmokėti visus buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, išlaikymo / patarnavimo mokesčius nuo 2020 m. kovo 1 d. iki išsikraustymo iš buto dienos.
6.3 .Šalys patvirtina, kad daugiau jokių joms žinomų asmeninių ar bendrų kreditorių, kuriems prievolės galėtų būti vykdytinos iš santuokoje jungtine nuosavybe įgyto turto, neturi. Jei nutraukus santuoką tokia aplinkybė paaiškėtų, su kreditoriumi įsipareigoja atsiskaityti ta šalis, kuri buvo sudariusi su kreditoriumi susitarimą.
7. Sutuoktinių pavardės
7.1 Po santuokos nutraukimo G. S. lieka ikisantuokinė pavardė – L., o M. S. lieka S. pavardė.
8. Kiti klausimai
8.1. Po santuokos nutraukimo ir šios sutarties teisme patvirtinimo G. S. ir M. S. iš esmės pasikeitus aplinkybėms, pasilieka sau teisę kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų, susijusių su buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu pakeitimo, su šalių nepilnamečių vaikų išlaikymu ar nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, bendravimo ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka, pakeitimo. Kitos sąlygos negali būti keičiamos.
8.2. Sudaryta sutartis neprieštarauja ją sudariusių šalių valiai bei interesams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
3. Pareiškėja G. S., atstovaujama advokatės Rasos Užkuraitienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prijungti prie bylos naujus įrodymus: susirašinėjimus, foto nuotraukas ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK veiklos skyriaus pranešimą ir nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09127-20. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, ar sutuoktinių sudaryta ir pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka abiejų sutuoktinių tikrąją valią, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms, bei ar iš esmės šios sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš jų teisių ir teisėtų interesų.
3.2. Byla buvo nepagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nors kaip numato CPK 540 straipsnio 1 dalis, tokio pobūdžio bylos paprastai nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, teismas neišsiaiškino ar yra išreikšta pareiškėjos G. S. laisva valia. Pirmosios instancijos teismui turėjo kilti abejonių dėl susitarimo 5.7 punkto, kuriuo „Šalys susitaria, kad G. S. įsipareigoja išsikraustyti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, per du mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos. G. S. neišsikrausčius iš buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, per du mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos, G. S. įsipareigoja mokėti M. S. po 600,00 Eur baudą už kiekvieną pradelstą išsikraustyti iš buto mėnesį“, kuriame nurodytos ypatingai nenaudingos sąlygos pareiškėjai ir jos mažamečiams vaikams. Pareiškėja G. S. susitarimą pasirašė, kadangi prieš ją buvo panaudotas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas, pareiškėja pergyveno ne tik dėl savo, bet ir dėl nepilnamečių dukterų – E. S., V. S. ir L. S., gerovės, ir nors pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės negalėjo būti žinomos, tačiau teismui, tvirtinusiam pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo kilti didelių abejonių, ar sutarties punktai, kuriuose didžiąja dalimi tenkinami išimtinai vien tik pareiškėjo M. S. interesai, yra pareiškėjos G. S. laisvos valios išreiškimas.
3.3. Kad prieš pareiškėją G. S. sutuoktinis naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, liudija 2020 m. kovo 12 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK pranešimas dėl nepilnamečių liudytojų apklausos, bei tos pačios dienos Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK veiklos skyriaus nutarimas neleisti atstovams pagal įstatymą dalyvauti procese ir paskirti kitą atstovą nepilnametėms liudytojoms baudžiamajame procese, iš kurių matyti, kad dėl pareiškėjo M. S. vartojamo fizinio smurto savo sutuoktinės G. S. atžvilgiu, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat apie sutuoktinio M. S. vartotą smurtą liudija ir kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikiami pareiškėjo susirašinėjimai su nukentėjusiosios sutuoktinės G. S. giminaite L. O., bei pačia pareiškėja G. S., iš kurių turinio matyti, kad pareiškėjas grasino sutuoktinei atimti iš jos vaikus, „ją sunaikinti“, taip pat, kad jis „gali pažinoti blogų žmonių“, susirašinėjimų turinys atskleidžia ir tai, kad M. S. fizinį smurtą vartojo ne tik savo sutuoktinės, bet ir nepilnamečių dukterų atžvilgiu – įvairiai jas stumdydamas, kitaip neapskaičiuodamas savo jėgų, o taip pat apie pareiškėjos patirtą smurtą liudija ir foto nuotraukos, kuriose matyti įvairūs sumušimai ir mėlynės ant G. S. kūno.
3.4. Sutarties 5.7 punkto sąlygos iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų ir pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes tokiomis sutarties sąlygomis pareiškėjui M. S. suteikiama galimybė faktiškai išvengti kasmėnesinio išlaikymo nepilnametėms dukterims, mokėjimo, t. y. po 200,00 Eur kiekvienam vaikui, kas sumoje sudaro 600,00 Eur, nes tokią pinigų sumą pareiškėjas užsitikrina gauti atgal iš savo sutuoktinės G. S., jeigu ši per du mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos, kartu su nepilnametėmis dukterimis neišsikraustys iš šeimos gyvenamąja patalpa buvusio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pareiškėjai su trimis vaikais yra pakankamai sunku susirasti nuomojamą būstą, be to, tokios baudos numatymas yra neprotingai didelis, jeigu apeliantė per du mėnesius nesusiras kito būsto, ji turės mokėti nurodyto dydžio baudą, nors šiuo metu yra bedarbė ir gauna tik bedarbio pašalpą, dėl ko nukentės vaikų poreikių tenkinimas. Teismui patvirtinus tokio turinio susitarimą yra neužtikrinama nepilnamečių teisė turėti saugią ir pastovią gyvenamąją vietą.
3.5. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pasidalijimo pažeidžia sutuoktinės interesus ir sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjai santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamojo turto. Tačiau pareiškėjų 2020 m. birželio 2 d. sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo įtvirtinta tokia bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo tvarka, kuria buvo paneigta kita įstatyme įtvirtinta prezumpcija, t. y., kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pareiškėjui M. S. asmeninės nuosavybės teise atiteko butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio vertė lygi 70 000 Eur, o pareiškėjai G. S. už jos nekilnojamojo turto dalies netekimą sumoje turėjo būti išmokėta tik 5000 Eur piniginė kompensacija ir automobilis Opel 2000 eurų vertės. Prie ieškinio pateiktas kredito mokėjimo grafikas patvirtina, kad negrąžintas kreditas yra 50 000 Eur (49 897,12 Eur), todėl dalinto turto masė yra 22 000 Eur, todėl pareiškėjai priklausytų 9 000 Eur piniginė kompensacija.
3.6. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ir sprendime nurodyta, kad pareiškėja G. S. turi kreditorinių įsipareigojimų AB „Mokilizingas“ pagal vartojimo kreditą Nr. KHP90729RSPA. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo už visas pinigines prievoles AB „Mokilizingas“ atsakys asmeniškai. Tuo atveju, jeigu kreditorius AB „Mokilizingas“ patenkintų savo reikalavimus iš M. S. turto, jis įgyja regreso teisę į G. S.. Minėtas vartojimo kreditas buvo paimtas šeimos poreikių tenkinimui - baldų pirkimui, kurie yra ginčo bute, ir kurių pasidalinimo klausimas iš vis neišspręstas, todėl ši sprendimo dalis taip pat pažeidžia pareiškėjos teises, nes sutartyje solidari prievolė nurodyta jos asmenine.
Atsiliepimas
4. Pareiškėjas M. S., atstovaujamas advokatės Brigitos Pauliukevičienės, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti naujai pateikiamus įrodymus: elektroninius laiškus ir jų priedus, susitarimą dėl susitaikymo ikiteisminiame tyrime, nutarimą patenkinti prašymą bei M. S. išvykimą ir parvykimą į Lietuvą pagrindžiančius dokumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
4.1. Skyrybų iniciatorė buvo pareiškėja. Derinant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas advokatas Ruslan Mazurov. Visos Sutarties sąlygos buvo derinamos per advokatus, todėl pareiškėja suprato sutarties sąlygų esmę, visos pasekmės jai buvo išaiškintos ir jos niekas nevertė skirtis. Tai patvirtina pridedami advokatų elektroniniai laiškai ir jų priedai – santuokos nutraukimo dokumentų projektai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja apsigalvojo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.
4.2. Pareiškėja buvo informuota teismo, kad teismas civilinę bylą nagrinės rašytinio proceso tvarka 2020 m. liepos 20 d. 15:30 val. Todėl per tokį ilgą laiką sunku patikėti, kad pareiškėja nesuvokė sutarties sąlygų. Jeigu pareiškėjai kilo kokių nors dvejonių dėl teismo posėdžio nagrinėjimo formos ar norėjo pateikti papildomus įrodymus, pareiškėja galėjo pateikti teismui prašymą nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka ar pateikti teismui prašymą nenutraukti santuokos bendru sutarimu.
4.3. Priešingai, nei nurodo apeliantė, ne pareiškėjas, o apeliantė darė spaudimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dokumentų pasirašymo ir iškėlė pareiškėjui sąlygą sutikti nutraukti santuoką bendru sutarimu, kitaip ji su pareiškėju nesitaikys ikiteisminiame tyrime. Ko pasėkoje tą pačią dieną, kai buvo pasirašyti dokumentai dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, pareiškėja sutiko su pareiškėju susitaikyti baudžiamojoje byloje ir pasirašė susitarimą dėl susitaikymo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pridedama susitarimo kopija.
4.4. Tuo metu, kai buvo pasirašyti dokumentai, pareiškėjo fiziškai netgi nebuvo Lietuvoje (iš Lietuvos pareiškėjas išvyko 2020 m. kovo 9 d. ir trumpam buvo grįžęs 2020 m. rugpjūčio 6 d.–2020 m. rugpjūčio 19 d.), o nuotoliniu būdu pareiškėjai praktiškai visai nebendravo. Visus dokumentus pareiškėjas M. S. pasirašė nuotoliniu būdu ir jų originalus atsiuntė advokatei.
4.5. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl 2020 m. kovo 3 d. vienkartinio incidento, kurio metu pareiškėjas fiziškai užgavo pareiškėją ir šios aplinkybės nepatvirtina, kad 2020 m. birželio 2 d., pasirašant santuokos nutraukimo dokumentus, pareiškėjas darė fizinį ar psichologinį spaudimą. Daugiau jokių konfliktų su pareiškėja nebuvo, o ir negalėjo būti, nes pareiškėjui buvo pritaikyta kardomoji priemonė nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. S..
4.6. Apeliantės pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad ją sužalojo pareiškėjas. Apie pareiškėjos nurodomus susižalojimus pareiškėjui nieko nėra žinoma. Pareiškėjai dažnai atsitinka įvairūs nelaimingi atsitikimai ir ji dažnai turi nedarbingumą. Kadangi pareiškėja nenurodė susižalojimų datų, pareiškėjui užkertama teisė plačiau atsikirsti į pareiškėjos nepagrįstus kaltinimus. Be to, iš pareiškėjos pateiktų nuotraukų galima daryti išvadą, kad pareiškėja galimai buvo susižalojusi buityje.
Šalies argumentai
4.7. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, t. y. tariamas psichologinis ir fizinis smurtas, nepatvirtintos objektyviais, patikimais ir pakankamais pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms konstatuoti įrodymais, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji pasirašė santuokos nutraukimo dokumentus prieš savo valią.
4.8. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad sutuoktiniai, sudarydami savarankišką susitarimą dėl bendro turto padalijimo ar aptardami turto padalijimo klausimą sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka, t. y. nesilaikyti sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neturi pareigos sudaryti dalytino turto balanso, nustatyti turto vertės, taip pat aiškintis, ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas turėjo aiškintis dėl turto padalinimo pagrįstumo, yra nepagrįsti. Dėl šios priežasties atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo sudaro teisinį pagrindą naikinti sprendimą dėl sutarties patvirtinimo, kadangi šalims nutraukiant sutartį bendru sutarimu šis principas netaikomas. Be to, šie pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti, neparemti jokiais objektyviais įrodymais.
4.9. Pareiškėja teigia, kad dalinto turto masė yra 22 000 Eur, todėl pareiškėjai priklausytų 9 000 Eur piniginė kompensacija, o ne 5 000 Eur kompensacija. Tačiau pareiškėja nepagrįstai nutyli, kad kompensacijos sumą nustatė ji pati. Pareiškėjas iš viso siūlė parduoti butą ir atiduoti paskolą, nes nei vienas iš pareiškėjų nenori likti bendraskoliais. Tačiau pareiškėja nesutiko ir pasiūlė pareiškėjui pasilikti butą, o jai išmokėti 5 000 Eur kompensaciją, apmokėti buto paskolos įmokas nuo 2019 m. gruodžio mėnesio, nes pareiškėjai nedengiant paskolos buvo susidaręs įsiskolinimas, prisiimti likusią paskolą už butą bei prisiimti dalį buto komunalinių mokesčių skolų – su kuo pareiškėjas sutiko.
4.10. Pareiškėjos valią ir ketinimus išsikraustyti iš buto patvirtina ir tai, kad šiai dienai apeliantė bute jau nebegyvena. Ji gyvena Prienų rajone ir dukros eina į ugdymo įstaigas Prienuose. Todėl, jeigu ir byla būtų peržiūrima iš naujo, skundžiamos sąlygos nebūtų reikšmingos, kadangi šiai dienai jos nėra aktualios ir beveik įvykdytos: pareiškėja bute negyvena ir vyksta tik išsikraustymo procesas. Todėl jokios baudos negali būti taikomos.
4.11. Pareiškėjų sutarta 600 Eur bauda buvo numatyta tik tuo atveju, jeigu apeliantė norėtų likti gyventi bute, nes dėl to pareiškėjui reikėtų samdytis kitą būstą ir pareiškėjas ne tik, kad turėtų mokėti paskolą už butą, bet dar ir nuomotis kitą būstą, nes ketino grįžti gyventi į Lietuvą. Sutarta 600 Eur bauda neturi nieko bendro su teikiamu dukrų išlaikymu, kadangi pareiškėjas neturėtų teisės daryti jokių įskaitymų, nes tai yra dukrų išlaikymo lėšos, o ne pareiškėjos lėšos. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad sutarties sąlygos pažeidžia nepilnamečių dukterų interesus.
4.12. AB „Mokilizingas“ vartojimo kreditą Nr. KHP90729RSPA pareiškėja be pareiškėjo sutikimo ir pareiškėjams gyvenant skyrium paėmė miegamojo lovai įsigyti. Šia lova pareiškėjas niekada nesinaudojo. Šalys susitarė, kad pareiškėjai atitenka lova ir ji įsipareigoja už ją mokėti kreditą.
4.13. Šalys visus santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, t. y. buitinius prietaisus, baldus ir kitus daiktus pasidalino geruoju ir ginčo dėl to nebuvo, jo nėra ir šiuo metu. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir Sutarties 5.5 sąlyga, kurioje yra nurodyta, kad „Šalys susitaria, kad televizorius (165 cm įstrižainės) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka M. S.. Šalys kitus - santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, t. y. buitinius prietaisus, kitus daiktus pasidalino geruoju ir ginčo dėl to nėra.“ Jokių pretenzijų dėl turto padalinimo pareiškėja nėra pareiškusi iki šiol, ir šalys sutarė, kad miegamojo lovą, kurią pareiškėja įsigijo paimdama vartojimo kreditą, ji pasiims sau. Aplinkybes, kad pretenzijos dėl kilnojamojo turto nepasidalinimo yra nepagrįstos, patvirtina ir tai, kad apeliantė nenurodė dėl kokių konkrečiai daiktų yra ginčas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sprendimo teisėtumo
7. Nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas ir byla buvo iškelta dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
8. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
9. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta be kita ko siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas, koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2014).
11. Taigi, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pareiškėjai turėjo pareigą pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
12. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Vadinasi, šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.
13. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kartu pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jos nesutikimo motyvus. Pasak pareiškėjos, pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jos valios.
14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti, o ir neturėjo galimybės patikrinti, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Nors tai nėra pažeidimas (CPK numato teismui teisę pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka), tačiau šiuo metu matyti, kad sutarties turinys neatitinka tikrosios pareiškėjos valios.
15. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
16. Iš nurodytų aplinkybių spręstina, jog teismui pateikta 2020 m. vasario 26 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra šalių suderintos valios išraiška ir negali būti laikoma tinkamai sudaryta. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra esminės sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – nėra sutarties (susitarimo) dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, neatsiejamai įtakojančius ir pareiškėjų vaikų interesus, yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą naikinti.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galėjo būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nenustačius pareiškėjų valios išspręsti santuokos nutraukimo teisines pasekmes abiejų sutuoktinių susitarimu, liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir naujai suderinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Santuokos nutraukimą pagal ieškinį reglamentuoja CPK IV dalies XIX skyriaus antrasis skirsnis .
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.