- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-735-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Romualdas Januška
- Atsakovas
- Utenos rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- V. L.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-735-212/2013
Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00082-2013-6
2013 m. spalio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-356-228/2013 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą Utenos rajono savivaldybės administraciją sudaryti su ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį bei priteisti iš atsakovo jos turėtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 1992 m. ieškovė sumokėjo visas reikalingas įmokas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad jis būtų privatizuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo Utenos rajono savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį pagal Butų privatizavimo įstatymą, nustatant likusią ieškovės nesumokėtos privatizuojamo buto kainos dalį iki 1998-07-01 galiojusio Butų privatizavimo įstatymo ir poįstatyminiais teisės aktais nustatytos tvarkos. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 144 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dalį ir 550 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Nustatė, kad sutuoktiniai V. L. ir O. L. (mirė (duomenys neskelbtini)) 1992 metais kreipėsi dėl O. L. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo, 1992-06-22 patvirtintas šio buto įkainojimo aktas, 1992-06-26 priimtas potvarkis Nr. 144 p dėl butų pardavimo piliečiams, tame tarpe ir ieškovei V. L., asmeninėn nuosavybėn. V. L. ir O. L. atliko mokėjimus investiciniais čekiais – 14 350 rublių ir grynais pinigais – 322 rubliai. 2003-04-16 buvo sudaryta buto nuomos sutartis su V. L., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos Utenos rajono savivaldybės tarybos vardu. Teismas darė išvadą, jog ieškovė ir jos sutuoktinis savo teisę privatizuoti butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą pradėjo įgyvendinti, tačiau procedūros iki galo nebuvo užbaigtos, todėl laikė, jog ieškovės pradėta realizuoti teisė privatizuoti butą, turi būti užbaigta. Ieškovė nebuvo iki galo rūpestinga ir atidi, nes ilgą laiką po privatizavimo procedūrų pradžios 1992 metais nepakankamai rūpinosi savo teisės privatizuoti butą įgyvendinimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo sumokėta už privatizuojamą butą grynais pinigais 1 993 rubliai, tačiau ieškovė sutinka sumokėti už butą reikiamą sumą grynais pinigais, bet nežino, kokią sumą turi įmokėti. Atsakovė atliko visus veiksmus, kuriuos reikalinga jai atlikti pagal Butų privatizavimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, tai yra sudarė ieškovės privatizuojamo buto įkainojimo aktą, parengė potvarkį dėl butų pardavimo. O buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi nebuvo atlikti visi reikiami mokėjimai - nebuvo įmokos grynais pinigais. Tačiau savivaldybės administracija nesiėmė priemonių, kad užbaigti ieškovės pradėtą teisės privatizuoti butą lengvatine tvarka įgyvendinimą, nes ieškovei nurodė tik kokius dokumentus ji turi pateikti, kad būtų pasirašyta buto privatizavimo sutartis. Teismas sprendė, kad ieškovės pradėtas teisės privatizuoti butą lengvatine tvarka įgyvendinimas turi būti užbaigtas, todėl Utenos rajono savivaldybės administraciją įpareigojo sudaryti su ieškove buto, esančio adresu Taikos g. 51-11, Utenoje, pirkimo – pardavimo sutartį pagal Butų privatizavimo įstatymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog iš teismo sprendimo nėra aišku dėl kokių priežasčių atsakovė yra įpareigota sudaryti su ieškove buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas nenurodė kokiu pagrindu ieškovės pradėta teisė privatizuoti butą turi būti užbaigta. Teismas nepakankamai išsamiai ir tinkamai įvertino įrodymus, padarė išvadą remdamasis prieštaringais įrodymais ir nesiremdamas jokiu teisiniu pagrindu priėmė sprendimą. Taip pat nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas. Teismas įpareigojo apeliantę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyti likusią nesumokėto buto kainos dalį, tačiau neįpareigojo ieškovės sumokėti trūkstamą privatizuojamo buto kainos dalį. Todėl vykdant šį sprendimą ieškovė nepagrįstai praturtėtų, nes nėra įpareigojama susimokėti už butą. Toks teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia įstatymus bei privatizavimo taisykles, nes privatizuojamas būstas pirkėjo nuosavybėn pereina tik tuomet kai už jį yra sumokama visa įkainojamo aktu nustatyta kaina. Mano, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, išvados nepagrįstos įrodymais bei įstatymais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, išvados pagrįstos įrodymais. Apelianto argumentai dėl teismo sprendimo netinkamo motyvavimo yra nepagrįsti nei faktine, nei teisine prasme. Apeliantas taip pat nieko konkrečiai nenurodė, kokie įrodymai buvo nepakankamai išsamiai ar netinkamai įvertinti, taip pat nedetalizuota kokiais prieštaringais įrodymais teismas vadovavosi priimdamas išvadą. Pažymi, jog visi pateikti įrodymai nebuvo prieštaringi ir papildė vienas kitą. Be to, pati apeliantė neprieštaravo dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl nepagrįsto ieškovės praturtėjimo ir nėra niekaip susiję su nagrinėjama situacija. Jeigu apeliantei yra neaiškus teismo sprendimas, tai ji galėjo kreiptis į teismą dėl jo išaiškinimo CPK 278 str. tvarka, o ne skųsti jį apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, galiojęs iki 1998-07-01, nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (butų pirkimo–pardavimo) tvarką nuomininkams, pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, bei jų įsigijimo sąlygas. Minėtam įstatymui netekus galios, jo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas. Taigi, įstatymo leidėjas pažeistos subjektines teises ir pareigas, kurios buvo įgytos pagal galiojusį Butų privatizavimo įstatymą ir įstatymo galiojimo metu, leido įgyvendinti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma taikytina tokiais atvejais, kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą pažeidimo teisme išspręstas ir priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butas turi būti privatizuotas arba kai nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ginčas dėl įgytos teisės privatizuoti butą dar neišspręstas ir jį išsprendus priimto teismo sprendimo pagrindu ginčo butą reikėtų privatizuoti. Sprendžiant ginčą dėl asmens teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą, būtina nustatyti šias sąlygas: kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas; kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą; kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Tokį teisės aiškinimą ir taikymą formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose: 2006-03-15, civ. byla Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-01, civ. byla Nr. 3K-3-192/2008; 2009-03-02, civ. byla Nr. 3K-3-53/2009 ir kt.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, išdėstytais apeliaciniame skunde. Byloje nustatyta, kad yra visos sąlygos, suteikiančios ieškovei teisę privatizuoti butą. Ieškovė pareiškė prašymą privatizuoti butą ir tai patvirtina 1992-01-30 sutuoktinių susitarimas, buto įkainojimo 1992-06-22 aktas, Utenos miesto mero 1992-06-26 potvarkis Nr. 144p, įmokos už privatizuojamą butą (b. l. 14-25). Nors ieškovė teigia sumokėjusi visas pinigų sumas, būtinas butą privatizuoti, dokumentų patvirtinančių šį teiginį, nerado, todėl sutiko trūkstamą pinigų sumą sumokėti. Bylos faktinės aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus. Akivaizdu, kad nesant ieškovės prašymo privatizuoti nuomojamą butą, Utenos miesto meras negalėtų dėl jos priimti potvarkio. Ta aplinkybė, kad ieškovė nesurado dokumentų, patvirtinančių visų butui privatizuoti nustatytų sumų sumokėjimą, nepaneigia jos teisės privatizuoti nuomojamą butą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės pateikti dokumentai įrodo, jog už butą ji sumokėjo didžiąją buto kainos dalį, o likusią buto kainos dalį ji sutinka sumokėti atsakovui. Apelianto argumentas, kad teismas neįpareigojo ieškovės sumokėti trūkstamos privatizuojamo buto kainos, nepagrįstas ir atmestinas, nes remiantis esamais dokumentais ir ieškovės sutikimu sumokėti trūkstamą buto kainą, ja nustatyti turi atsakovas, kaip ir nurodyta Utenos rajono apylinkės teismo 2013-06-28 sprendime.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo teisę privatizuoti jos nuomojamą butą lengvatine tvarka, kad buto privatizavimo procedūra nebaigta ne tik dėl ieškovės, bet ir dėl atsakovo kaltės. Atsakovas, vykdydamas butų privatizavimą, esant potvarkiui, leidžiančiam privatizuoti butą, esant sumokėtai didžiajai daliai pinigų už privatizuojamą butą, iki galo neatliko jam pavestų darbų. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 ir 1993-04-20 potvarkiu Nr. 290p jam pavestus veiksmus ir informavo ieškovę dėl tolesnės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo eigos.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Utenos rajono apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialines teisės normas ir motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.