Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kelmės rajono apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys 2774,80 Lt sumai paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. dėl to, kad 2004 m. birželio 12 d., nuo 4 val. iki 5 val., (duomenys neskelbiami) prie baro „D“ iš chuliganiškų paskatų, nudaužto stiklinio butelio šuke, vienu smūgiu, dūrė į pilvo sritį R. I. ir jį sužalojo padarydamas durtinę pilvo žaizdą su storosios ir plonosios žarnų pažeidimais, t.y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka V. S. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis R. I. ir prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu, tai yra tuo, kad jis iš chuliganiškų paskatų, nudaužto stiklinio butelio šuke, vienu smūgiu dūrė į pilvo sritį R. I. ir taip sunkiai sutrikdė R. I. sveikatą. Pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo patikrintais įrodymais nustatė, kad šiais veiksmais V. S. baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padarė žalą ginant save nuo pradėto pavojingo kėsinimosi, tai yra įgyvendino savo teisę į būtinąją gintį (Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 1 dalis). Kolegijos nuomone, ši teismo išvada yra teisėta ir pagrįsta. Tiek surinktų įrodymų visetas bei pačios veikos eigos analizė rodo, kad V. S. veika negali būti laikoma pavojinga. Aplinkybės, kurioms esant V. S. dūrė butelio šuke R. I. į pilvą, leidžia daryti išvadą, kad buvo susiklosčiusi situacija, pateisinusi gynybą priemonėmis, galinčiomis pavojingai ir sunkiai sužaloti kūną, pavojingo gyvybei ar sveikatai įrankio – butelio šukės panaudojimą.

Nukentėjusysis R. I. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tvirtino, kad jį prie baro ,,Dvyniai“ 2004 m. birželio 12 d. užpuolė kažkokie vaikinai ir vienas iš jų, V. S. jam įdūrė. Nukentėjusysis R. I. šias aplinkybes nurodė ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Iš V. S. duotų parodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose matyti, kad jis pripažino įdūręs butelio šuke R. I. , tačiau, priešingai nukentėjusiajam, aiškino, jog jis R. I. nepuolė, jį užpuolė ir pradėjo mušti nukentėjusysis su M. B. , o jis su butelio šuke R. I. įdūrė tik norėdamas apsiginti nuo pastarojo pavojingo kėsinimosi. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kolegijai nėra pagrindo netikėti šioje dalyje V. S. parodymais. Šių V. S. parodymų teisingumą patvirtina įvykio vietoje buvusio ir betarpiškai įvykį mačiusio liudytojo T. R. parodymai. Liudytojas T. R. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apie jam žinomas įvykio aplinkybes, parodė, kad 2004 m. birželio 12 d. lauke prie baro ,,D“ kilo konfliktas tarp V. S. , iš vienos pusės, ir R. I. su M. B. , iš kitos pusės. Šio konflikto iniciatoriumi buvo pats R. I. , - R. I. su M. B. užpuolė V. S. ir pradėjo jį mušti, V. S. jokių neteisėtų veiksmų R. I. atžvilgiu neatliko. Pagal liudytojo T. R. parodymus, V. S. vaikinai (R. I. ir M. B. ) mušė intensyviai, - buvo ,,prispyrę“ jį jau prie sienos, buvo agresyviai nusiteikę. Tačiau V. S. nuo jų pavyko ištrūkti ir pabėgti į kiemą. V. S. kieme nudaužė du butelius ir laikydamas rankose butelio šukes stovėjo ir žiūrėjo į užpuolikus, po to pasakė ,,dabar pulkite“. R. I. puolė V. S. ir pastarasis jam įdūrė butelio šuke. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas T. R. patvirtino savo ankstesnius parodymus, kad konfliktas kilo tarp trijų asmenų, - V. S. , R. I. , M. B. , pirmas muštynes pradėjo nukentėjusysis, V. S. pats su butelio šukėmis nepuolė nukentėjusiojo, tik įspėjo, kad jis turi rankose butelio šukes. Kolegija neturi pagrindo abejoti šiais liudytojo T. R. , kartu ir V. S. parodymais dėl gynybos nuo pavojingo kėsinimosi, gretinant juos tarpusavyje, jie iš esmės atitinka vieni kitiems. Byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pagrindas kolegijai manyti, kad liudytojas T. R. yra suinteresuotas padėti V. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir apkaba R. I. . Kaip matyti iš bylos duomenų, V. S. ir T. R. vienas kito nepažinojo, T. R. yra pašalinis asmuo, kuris buvo tuo pačiu metu, kaip V. S. , R. I. , M. B. , bare ,,D“ ir atsitiktinai pamatė tarp nukentėjusiojo ir V. S. kilusį konfliktą.

Prokurorė, nesutikdama su išvada, kad V. S. savo veiksmus atliko būdamas būtinosios ginties būklėje, apeliaciniame skunde teigia, kad pavojingas kėsinimasis kieme jau buvo pasibaigęs, - R. I. su M. B. V. S. nebemušė ir V. S. butelio šuke aiškiai nebuvo reikalo gintis. Kolegijos nuomone, su šiais prokurorės argumentais negalima sutikti. Būtinosios ginties būklė atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė, taip pat tuomet, kai gynyba įvyksta vos pasibaigus kėsinimuisi, kurio pabaigos momentas besiginančiajam nebuvo aiškus. Vertinant konkrečią situaciją, - ar konkretus pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs, ar ne, būtina atsižvelgti tiek į susidariusias įvykio aplinkybes, tiek šias aplinkybes įvertintini subjektyviu požiūriu, tai yra, kaip jas suvokė pats besiginantysis. Kaip matyti iš liudytojo T. R. parodymų, V. S. pabėgus į kiemą, R. I. su M. B. grįžo atgal prie baro ,,Dvyniai“ ir stovėjo netoli įėjimo. Kiemas, kur nubėgo V. S. , yra uždaras, vienintelis išėjimas iš kiemo buvo pro barą, kur stovėjo R. I. , V. S. turėjo praeiti pro jį užpuolusį ir mušusį R. I. . Tokios susidariusios įvykio aplinkybės, kolegijai leidžia daryti išvadą, kad V. S. galėjo pagrįstai manyti, jog pavojingas kėsinimasis dar nėra atremtas ir jo gyvybei ar sveikatai tiesiogiai gresia realus ir akivaizdus pavojus. V. S. žodžiai, demonstratyviai laikant rankose du nudaužtus butelius, ,,dabar pulkite“, šiuo atveju turi būti vertinami ne kaip provokacija jį vėl pulti, o kaip įspėjimas jo nepulti. V. S. , matydamas, kad jį mušęs R. I. stovi prie baro, o jis negali išeiti iš uždaro kiemo jo nepastebėtas, paimdamas dvi butelio šukes į rankas ir demonstratyviai rodydamas jas R. I. , norėjo taip įspėti R. I. jo daugiau nepulti ir tokiu būdu išvengti pavojingo kėsinimosi, o ne išprovokuoti kitą R. I. puolimą. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad pats V. S. būtų turėjęs tikslą sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir šiam tikslui pasiekti iš anksto atlikęs kokius nors pasiruošimo veiksmus, tai yra pats sąmoningai sukūrė tokią situaciją, kuri jo supratimu, atitiktų būtinosios ginties būklę, iš anksto pasiruošė išprovokuoti konfliktą ir, tai pavykus padaryti, realizavo savo ketinimus, - sunkiai sutrikdė R. I. sveikatą. V. S. ikiteisminio tyrimo metu įtarimas, kad jis iš anksto būtų ruošęsis sunkiai sutrikdyti R. I. sveikatą, pareikštas nebuvo. Nukentėjusysis R. I. , matydamas V. S. rankose butelio šukes ir būdamas pastarojo įspėtas, kad, jeigu R. I. puls, išteisintasis ginsis, pats sąmoningai apsisprendė tyčia pulti V. S. ir besiginančio V. S. buvo sužalotas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. S. nukentėjusįjį R. I. peiliu sužalojo ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, esant būtinosios ginties situacijai.

Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Būtinoji gintis (Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnis), yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas V. S. dėl veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, turėjo ne išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nustačius, kad yra aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnis 1 dalis 2 – 9 punktai), pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, V. S. atžvilgiu byla pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nutrauktina (Lietuvos Respublikos BPK 327 straipsnio 1 punktas).

Kadangi už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako tik asmenys pripažinti kaltais ir nuteisti už šią nusikalstamą veiką, nutraukus V. S. bylą pagal Lietuvos Respublikos BK, Kelmės rajono prokuratūros civilinis ieškinys, ginant Valstybinės ligonių kasos interesus, paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 25 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą V. S. nutraukti.