Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Algidos Banienės skundą dėl lygtinio paleidimo iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo komisijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. LK-N-143, dėl nuteistojo S. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 17 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. vasario 24 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-143 taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 85 straipsnį. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis S. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą. Iki šiol vykdo darbinę veiklą bei bus įdarbintas po paleidimo. Finansinių įsiskolinimų neturi. Neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, bet lygtinio paleidimo atveju turės kur gyventi (pateikė nuomos sutartį). Nuteistasis padavė prašymą išduoti migracijos pažymėjimą. Įkalinimo bausmės atlikimo metu nepažeidė įkalinimo įstaigos tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas. Stebimos asmens nuoseklios pastangos koreguoti savo elgesį, atsiriboti nuo neigiamai charakterizuojamų asmenų, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Dalyvauja pozityvaus užimtumo specialistų ir psichologų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose. Vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Vykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Algidos Banienės skundas tenkinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam S. M., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2025 m. vasario 4 d. socialinio tyrimo išvada, vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis vykdo individualios resocializacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, dirba, laikosi nustatytos tvarkos, įkalinimo bausmės atlikimo metu nepažeidė įkalinimo įstaigos tvarkos taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas. Įkalinimo įstaigoje nuteistais socialinius ryšius palaiko su broliais ir seserimis, bendrauja priklausomų skambučių pagalba. Santykius su artimaisiais apibūdina kaip palaikančius, turi patvirtintą gyvenamąją vietą galimo lygtinio paleidimo atveju (socialiniame hostelyje (duomenys neskelbtini), vertinimo metu pristatė 2024 m. spalio 22 d. pasirašytą terminuotos nuomos sutartį su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuomos terminas nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2025 m. spalio 22 d.). Nėra gauta duomenų patvirtinančių, jog teisės pažeidėjas būtų priklausomas nuo alkoholio. Remiantis turima informacija, galima teigti, jog nuteistasis šiuo metu nesusiduria su problemomis susijusiomis su piktnaudžiavimu alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo S. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje nustatyta nemažai dinaminių veiksnių: nepastovi gyvenamoji vieta, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi arba turi mažą, nestabilią darbo patirtį, pasižymi maža motyvacija darbui, lėšų valdymo sunkumai, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Šie veiksniai pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nėra skatintas. Tad akivaizdu, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kalbėdamas apie savo nusikaltimą kaltės neneigia, apgailestauja, jog taip nutiko. Jo elgesys suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Taip pat nurodytam jog nuteistasis savo elgesio pasekmių neįvertina plačiąja prasme bei orientuojasi tik į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nuteistasis su teisėsauga susidūrė pirmą kartą būdamas pilnametis, kuomet pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis, už šį nusikaltimą, atliktą bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, nuteistasis nuteistas pirmą kartą, jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Vertinimo metu už padarytus nusikaltimus prisipažįsta dalinai. Vertindamas nusikaltimus randa save pateisinančių aplinkybių. Vertinimo metu nurodo, jog dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta, gailisi, tačiau kaltina susiklosčiusias aplinkybes „poreikį ir teisęs į geresnį gyvenimą“. Pokalbio metu nurodo, jog planavo išvykti gyventi į Vokietiją ir neigia finansinį nusikaltimo motyvą, nurodo, jog jo įsitraukimas buvo tik tiek, jog jis planavo kelionę iš Lietuvos į Vokietiją. Savo nusikalstamą elgesį vertina iš subjektyvių pozicijų ir dėl Baltarusijos-Lietuvos neteisėto sienos kirtimo kaltina aplinkybes bei desperaciją susikurti geresnį gyvenimą. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta jog nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, galimai siekė įgyti piniginių lėšų neteisėtu būdu, o atsižvelgiant į turimą informaciją, galima daryti prielaidą, jog nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali ne tik apsunkinti teisės pažeidėjo tolimesnį integracijos į visuomenę procesą, tačiau ir paskatinti atlikti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Pabrėžtina, kad S. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą, kuris susijęs su neteisėtas žmonių gabenimu per valstybės sieną, dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstama veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iš dalies suvokia ir pripažįsta nusikalstamą veiką, tačiau kaltina įvairias aplinkybes pažymėtina, jog teisminio proceso metu nuteistasis savo kaltės nepripažino. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Nors S. M. teistas pirmą kartą, darytina išvada, jog kardinalių pokyčių, laisvės atėmimo laikotarpiu nepadarė, nors nuteistasis laisvės atėmimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau taip pat ir neskatintas, iš esmės laisvės atėmimo metu S. M. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Darytina išvada, jog nuteistasis ženklios pažangos nepadarė ir savo nepriekaištingu elgesiu dar gali koreguoti savo elgesį. Todėl taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Sutiktina ir su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, jog komisija, atsižvelgusi į visas nutarime išvardintas aplinkybes padarė išvadą, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdama laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tačiau nutarė, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi padarytos išvados prieštarauja priimtam sprendimui. Galutinis komisijos sprendimas yra paleisti S. M. lygtinai iš laisvės atėmimo vietų, tačiau nustatyta, jog S. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas bei nesilaikyti įstatymų. Be to, prokurorė skunde teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistas neturi išduoto Migracijos departamento Užsieniečio migracijos pažymėjimo, kuris nustojo galioti 2023 m. vasario 26 d. 2025 m. sausio 7 d. nuteistasis pateikė prašymą dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo, tačiau nėra nustatyta, ar S. M. bus leista laikinai teisėtai gyventi Lietuvoje. Turima informacija patvirtina, jog asmuo neturi dokumentų patvirtinančių jo apsigyvenimo Lietuvoje galimybes, todėl neaiškios ir jo darbo galimybės, nors nuteistasis ir pateikė 2025 m. vasario 3 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą Nr. NPS-23-3371, kurioje nurodoma, jog mažoji bendrija po laisvės atėmimo bausmės ar galimo lygtinio paleidimo atveju įdarbins nuteistąjį. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis teisėtai gyventi Lietuvoje neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai perėjęs valstybės sieną, apgyvendintas Pabradės užsieniečių registracijos centre padarė nusikaltimą, už kurį dabar ir atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teismas pažymi, kad nuteistojo S. M. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 7 dienos (paskirta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo) – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis S. M. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam S. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Algidos Banienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2025 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. LK-N-143 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam S. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.