- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- ATP-10-135/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria V. K. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. buvo nubaustas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais ir nebuvo jų užsisegęs. V. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje, nubaustas 180 Lt bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad su tokia Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi nesutinka, mano, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Savo skunde Šiaulių rajono apylinkės teismui rašė, kad su paskirta nuobauda nesutinka, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. 2012 m. rugsėjo 4 d. po pietų (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini), važiavo su prisegtais saugos diržais. Visas įvykio aplinkybes išdėstė savo skunde Šiaulių rajono apylinkės teismui.
Apelianto teigimu, jis gali tiktai patvirtinti, kad policijos pareigūnai jam nepateikė jokių įrodymų, kad jis važiavo neprisisegęs saugos diržų, išskyrus tai, kad ant administracinio teisės pažeidimo protokolo, kaip pažeidimą liudijantis asmuo pasirašė kartu viename policijos ekipaže važiavęs policijos pareigūnas V. K..
Pasak apelianto, jis savo skunde Šiaulių rajono apylinkės teismui nurodė, kad važiavo vienas, liudytojų neturi, todėl kitaip apsiginti save, kaip reikalaudamas pažeidimo įrodymų, negali. Šiaulių rajono apylinkės teismas rėmėsi tik liudytojų patrulių S. P. ir V. K. parodymais, nereikalaudami jokių kitokių įrodymų, kaip pavyzdžiui filmuotos medžiagos, pažeidimą įrodančios nuotraukos, kitų liudytojų (pašalinių asmenų) parodymų, ar panašiai. Mano, kad esant panašioms aplinkybėms, remiantis vien policijos pareigūnų, dirbančių viename ekipaže, parodymais, nesant pašalinių liudytojų, galima inkriminuoti bet kokio pobūdžio, dydžio ar laipsnio administracinį teisės pažeidimą. Tokiais atvejais, kaip jo, praktiškai neįmanoma apsiginti nuo policijos pareigūnų savivalės. Šiaulių rajono apylinkės teismas net nebandė reikalauti kitokių papildomų įrodymų iš policijos pareigūnų, o tik rėmėsi vien jų parodymais, kurie apelianto manymu, visuomet bus ne paprastų Lietuvos Respublikos piliečių naudai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Kelių eismo taisyklių 202 punkte nurodyta, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti. Atsakomybė už šio Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra numatyta ATPK 134 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas, užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.
Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas rėmėsi tik liudytojų patrulių S. P. ir V. K. parodymais, nereikalaudami jokių kitokių įrodymų, kad policijos pareigūnai jam nepateikė jokių įrodymų, jog jis važiavo neprisisegęs saugos diržų. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, bei, kad paneigta V. K. pateikta versija, jog jis važiavo prisisegęs saugos diržą, o pareigūnai jį apkalba. Jo kaltę patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas (11 b.l.); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (13; 14 b. l.); liudytojo, policijos pareigūno S. P. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai (43 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūno S. P., įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apylinkės teismo posėdžio metu duotais parodymais, kad vairuotojas buvo neužsisegęs saugos diržo, langai nebuvo tamsinti, kai jis suko į (duomenys neskelbtini) gatvę matė, kad diržo nebuvo prisisegęs. Kadangi šias aplinkybes patvirtina 2012-09-04 S. P. ir R. K. tarnybiniuose pranešimuose ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. nei administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu, nei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, nenurodė, kad jis konfliktuoja su pažeidimą užfiksavusiais policijos pareigūnais, nenurodė kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai jį galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti ar nubausti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų S. P. ir V. K. užfiksuotomis aplinkybėmis ir duotais parodymais, o ši V. K. pateikta versija laikytina jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti šį teismo priimtą nutarimą, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.