Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokuroro Mindaugo Vilniaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2025 m. lapkričio 15 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto metu stipriai stūmė savo žmoną R. G., dėl to ji neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ant grindų ir į stalo kampą nusibrozdino ranką, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad labai gailisi. Su žmona R. G. kartu gyvena 17 metų, iš jų 14 metų susituokę. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu augina 4 vaikus, du iš jų yra bendri. Sutaria normaliai, gyvena gerai, yra pažįstami labai daug laiko. Smurtų yra buvę, yra turėjęs keletą ikiteisminių tyrimų, bet visada susitaikydavo ir toliau kartu gyvendavo. 2025-11-15 apie 18.00 val. buvo namuose, kambaryje kartu su žmona R. ir pažįstama R. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo išgėrę nemažai, nes buvo visi neblaivūs. Kiek išgėrė, nepamena. Visi vaikai buvo namo antrame aukšte. Bevartojant alkoholį, tarp jo ir žmonos R. kilo žodinis konfliktas, kurio priežasčių nepamena. R. pradėjo pavydėti, nes jis pašokdino R., tad ėmė jam reikšti pretenzijas. Jis taip pat sakė, kad ji nieko namuose nedirba. R. tuo momentu išėjo į kiemą parūkyti, o jiedu su žmona toliau konfliktuodami susistumdė. Jis stipriai pastūmė R. ir ji griuvo ant žemės, ranką susitrenkdama į stalo kraštą bei ją nusibrozdindama. Vaikai nematė konflikto, nes buvo antrame aukšte, tik J. buvo nusileidęs žemyn. Kas vyko toliau, nelabai suprato. Kokiu momentu R. iškvietė policiją, nežino, net negalvojo, kad ji taip pasielgs, nes tikrai neturėjo tikslo jos sužaloti. Gailisi ir neneigia, kad ji galėjo patirti fizinį skausmą, kad galėjo susitrenkti kūną. Su R. bandys susitaikyti, jos atsiprašys (e. b. l. 70-73).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-11-16 apie 18.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu M. G. ir kaimyne E., pavardės tiksliai nepamena, gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu apie 18.20 val. tarp jos ir vyro M. G. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, vyras jai pradėjo priekaištauti, kad namuose nieko nedaro. Tokius priekaištus vyras jai reiškia visada, kai būna neblaivus. Kadangi tarp jų vyko žodinis konfliktas, iš antro aukšto atėjo sūnus J. D. ir paklausė, kodėl barasi. Konflikto metu vyras ją rankomis pastūmė į krūtinę ir ji atsitrenkė į kėdę esančią svetainėje, nugriuvo ant žemės bei nusibrozdino dešinės rankos dilbį. Tokiais savo veiksmai vyras jai sukėlė fizinį skausmą. Tada vyras išėjo parūkyti, grįžęs jai nieko nebesakė, o sužinojęs, kad yra iškviesta policija, nuėjo į miegamąjį miegoti. Konflikto metu kartu buvusi kaimynė E. buvo išėjusi į kiemą parūkyti, tad nematė, kaip vyras ją pastūmė. Visą konfliktą matė sūnus J. D., kuris ir iškvietė policiją. Antrame aukšte buvusios trys dukros konflikto nematė. Anksčiau vyras nėra prieš ją smurtavęs, kai būna blaivus, jiedu sutaria labai gerai. Nenori, kad vyrui būtų paskirta kardomoji priemonė gyventi atskirai. Yra nusiteikusi su juo susitaikyti ir gyventi toliau. Pati policijos kvietusi nebūtų, kadangi tarp jų įvyko tik nedidelis konfliktas ir sūnus pasikarščiavo iškviesdamas policiją (e. b. l. 32-35). Nukentėjusioji R. G. papildomai parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų patikslina, kad nors buvo stipriai neblaivi, tačiau jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Vyras M. G. stipriai ją stūmė ir ji ranka atsitrenkė ne į kėdę, o į stalo kraštą, nusibrozdindama ją. Rankos skausmą jaučia iki pat šios dienos. Skausmas buvo nemažas, deginantis, skausmo skalėje vertina 6-7 balais. Į medikus nesikreipė, nes buvo tik sutrenkimas. Su vyru kartu gyvena 17 metų, susituokę 14 metų, kartu augina 4 vaikus. Su M. sutaria neblogai, būna žodinių konfliktų, yra buvę ir smurto atvejų, yra ne kartą kvietusi policiją, bet visą laiką susitaiko. Konfliktai kyla dėl alkoholio vartojimo. Nepiktnaudžiauja alkoholiu, bet išgerti mėgsta abu. Ji M. pretenzijų neturi, yra susitaikę, jis atsiprašė. Kaip jau minėjo, barnius išgirdo ir kažkiek gal matė vyriausias sūnus J. D., kuris ir iškvietė policiją. Mažesni vaikai buvo namo antrame aukšte ir tikrai nematė nieko (e. b. l. 36-38).

Liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-11-15 apie 18.00 val. sėdėdamas savo kambaryje, esančiame namo antrame aukšte, išgirdo pirmame namo aukšte garsus, panašius į daikto ar daiktų nukritimą ant grindų. Tuo metu pirmame aukšte, virtuvėje, sėdėjo mama R. G., patėvis M. G. bei kaimynė, kurios nei vardo, nei pavardės nežino ir kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Nuėjęs pažiūrėti pamatė, kaip patėvis stumdosi su mama, patėvis iš karto pradėjo jį pravardžiuoti visokiais necenzūriniais žodžiais. Pasakius, kad patėvis nusiramintų, šis pradėjo visus varyti lauk iš namų, reikšti pretenzijas, kad niekas nieko nedaro, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais, buvo susinervinęs, todėl jis ir iškvietė policiją. Šiaip mama su patėviu konfliktuoja retai (e. b. l. 51-52).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2025-11-15 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), M. G. galimai smurtavo prieš savo žmoną R. G.. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams R. G., kuriai nustatytas 3.00 promilių girtumas, paaiškino, jog apie 18.00 val. namų virtuvėje su savo vyru M. G. bei kaimyne R. V. gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jos ir sutuoktinio M. G. kilo žodinis konfliktas, įvyko apsistumdymas, kurio metu sutuoktinis ją pastūmė ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros, griūdama ant grindų dešine ranka kliudė valgomojo stalo kraštą, nusibrozdindama dilbį. Tokiais savo veiksmais M. G. jai sukėlė fizinį skausmą. Užfiksuotas nubrozdinimas R. G. dešinės rankos dilbyje. Namuose buvęs M. G., kuriam nustatytas 3,23 promilės girtumas, paaiškino, kad išgertuvių metu tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, tačiau teigė, kad žmonos nestumdė, nemušė ir kitaip jai nesukėlė fizinio skausmo. Įvykio liudytojas J. D. paaiškino, kad apie 18.00 val. būdamas antrame namo aukšte, sėdėdamas prie kompiuterio, pirmame namo aukšte išgirdo garsus, panašius į daikto ar daiktų nukritimą ant grindų. Tuo metu pirmame aukšte esančioje virtuvėje sėdėjo mama R. G., patėvis M. G. ir kaimynė, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Nuėjęs pažiūrėti, kas nutiko, pamatė, kad patėvis stumdosi su mama, pravardžiuojasi tarpusavyje. Pamatęs jį, patėvis M. G. iškart pradėjo jį pravardžiuoti visokiais necenzūriniais žodžiais, ėmė varyti jo mamą ir kaimynę iš namų, reikšti pretenzijas, kad jie jam nieko nepadeda, niekas namuose yra netvarkyta (e. b. l. 5-15).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis M. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė apie tai parodymus. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. G. ir liudytojo J. D. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kita bylos medžiaga.

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis M. G. smurtaudamas prieš savo šeimos narę – žmoną R. G. sukėlė jai fizinį skausmą, bei taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), nebaustas administracine tvarka, dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas trumpesnis už vidurkį, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas). Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. G. visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant M. G. visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. sumažintą bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. G. visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant M. G. visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į paskirtą bausmę įskaityti M. G. laikiną sulaikymą nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. lapkričio 16 d. (2 dienos).

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.