Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-132/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-15
Bylos Nr.
1S-132/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Nukentėjusysis
R. B., E. K.
Advokatai
Saulius Juzukonis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-132/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1, 2.1.16.1.2.1.2, 2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,gynėjui Sauliui Juzukoniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo Č. K. gynėjo Sauliaus Juzukonio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria Č. K. , įtariamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Č. K. įtariamas tuo, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, turėdamas tikslą išreikalauti iš nukentėjusiųjų R. B. bei E. K. , pastarųjų pagrobtus muzikinį centrą ir benzininį pjūklą, priklausančius Č. K. giminaitei J. S. , kurių pagrobimą nukentėjusieji ginčijo, tuo vykdydamas ginčijamą, J. S. tariamą teisę, 2007 m. lapkričio 2 d., apie 15 val., užėjo į R. B. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudojęs fizinę prievartą, t. y. tyčia pistoletu (duomenys neskelbtini) 15, kal. 9 mm Brow., Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė R. B. į kairįjį smilkinį, po to taburete vieną kartą sudavė per galvą, du kartus iššovė iš turimo pistoleto į R. B. pusę, po to paėmęs kitą taburetę, vieną kartą sudavė jam per galvą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas viršugalvio ir smilkinio kairėje srityje, galvos smegenų sukrėtimą, kairės blauzdos sumušimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat tuo pačiu pistoletu iššovė vieną kartą į E. K. , padarydamas nukentėjusiajam vienkartinį, šautinį, kulkinį kiauryminį dešinės rankos minkštųjų audinių bei aklinį krūtinės dešinės pusės minkštųjų audinių sužalojimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiųjų R. B. ir E. K. atžvilgiu.

Taip pat jis įtariamas tuo, kad 2008 m. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku susitarė su J. S. nužudyti jos buvusį sutuoktinį R. S. dėl J. S. ir R. S. priešiškų asmeninių santykių. Tuo tikslu Č. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2008 m. gruodžio 4 d., apie 19 val., atėjo prie J. S. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno R. S. , ir šio namo kieme Č. K. tyčia vieną kartą šovė iš nenustatyto šaunamojo ginklo R. S. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam šautinį galvos sužalojimą su smegenų suardymu, nuo kurio R. S. mirė vietoje ir taip veikdamas bendrai su J. S. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu jį nužudė.

Įtariamasis Č. K. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka 2008 m. gruodžio 17 d. 2008 m. gruodžio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2008 m. gruodžio 24 d. prokuratūros nutarimu panaikinat ir Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas. 2009 m. vasario 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – namų areštas pakeistas į kardomąją priemonę – suėmimą, vėliau suėmimas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d. Nurodė, kad byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog Č. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įtariamasis įtariamas padaręs du nusikaltimus, vienas iš kurių priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, už kurį įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, yra išsituokęs, todėl apygardos teismas nustatė, kad šiuo atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys apie tai, jog Č. K. trukdė tyrimui, paveikdamas liudytojus. Teismas atsižvelgė į šias aplinkybes ir į tai, jog byloje turi būti atliktos papildomos liudytojų apklausos, nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kardomosios priemonės – suėmimo pagrindą, t. y. trukdys procesui, bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte esantį pagrindą, kad darys naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą teismas taip pat įvertino tai, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga, tiriamos dvi atskiros nusikalstamos veikos. Šiuo metu byloje paskirtas ir kol kas nebaigtas objektų tyrimas – R. S. lavono teismo medicinos ir DNR tyrimas, spręstinas klausimas dėl Č. K. teismo psichiatrinio – psichologinio tyrimo būtinumo, artimiausiu metu planuojama papildomai apklausti įtariamuosius ir liudytojus bei surengti akistatas, paskirtas kompleksinis teismo medicinos – balistinis (situacinis) objektų tyrimas ir kt., todėl suėmimo tarpiniai terminai yra pakankamai adekvatūs ikiteisminio tyrimo konkrečių procesinių veiksmų atlikimui sunaudotam laikui.

Šalies argumentai

Įtariamojo Č. K. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti.

Gynėjas nurodo, kad šiuo metu kardomosios priemonės – suėmimo taikymas tapo netikslingas, o BPK 119 straipsnyje nurodytus tikslus galima pasiekti ir netaikant kardomosios priemonės (suėmimo), kuri pažeidžia proporcingumo principą (BPK 11 straipsnis). Teigia, kad kiekvienu atveju būtinas pagrįstas ir nekeliantis daug abejonių bei prieštaravimų pagrindas ir įsitikinimas, jog suvaržymas duos tikrai reikšmingų rezultatų, t. y. užkirs kelią veiksmams, kuriais gali būti trukdoma tirti bylą, o ne manymas, kad įtariamąjį laikyti izoliuotą atliekant ikiteisminį tyrimą bus tiesiog patogiau. Be to, siekiant garantuoti, kad Č. K. nepasislėptų nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, gali būti taikomos kitos kelios švelnesnės kardomosios priemonės. Pastebi, kad pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį tiek teismas, tiek ir kitos valstybinės institucijos įpareigojami suimtųjų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti ir bylas nagrinėti taip, kad jų judėjimo laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau.

Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas ilgą laiką, beveik visi galimi liudytojai, kiti asmenys ir pats įtariamasis jau ne kartą apklausti, reikšmingi bylai dokumentai ir kiti duomenys surinkti ir procesine tvarka įforminti, o tai rodo, jog Č. K. pats ar per kitus asmenis negalėtų jų paveikti ar kitaip pakenkti tyrimui. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo nuostata, jog procesui judant į priekį rizika, kad įtariamasis gali trukdyti įtvirtinti reikšmingus bylai duomenis, nuolat mažėja. Be to, teismo įvardinti veiksmai jau seniai galėjo būti atlikti ir tai vertintina kaip bandymas vilkinti tyrimą. Taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad Č. K. būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, nes nepateikti jokie pagrįsti duomenys. Pastebi, kad įtariamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltumas neįrodytas, apibūdinamas kaip pareigingas, stropus, gerai atliekantis savo pareigas asmuo.

Gynėjo nuomone įtariamasis nebėgs (nesislėps) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes turi draugę, su kuria ketina tuoktis, sūnų, kuriam reikia finansinės paramos bei išlaikymo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, t. y. sudaręs ilgalaikę darbo sutartį su UAB „Videometra“, pakviestas filmuotis lietuviškame istoriniame filme „Žalgirio mūšis“, turi ūkį, kuriame laikomi žirgai, o jiems reikalinga nuolatinė priežiūra ir lėšos. Be to, įtariamojo sveikata prasta, jam reikalinga medicininė pagalba bei psichologo konsultacijos dėl išgyvenimų patirtų Lukiškių TI-K.

Gynėjas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato (toliau - Senato) 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 punkte esančiu nurodymu, jog teisėjai, skirdami suėmimą bei nustatydami jo terminą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas nustatomas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, BPK koncepcija akcentuoja teismo ypatingai svarbų vaidmenį tuo aspektu, kad priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, teismo pareiga yra kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Teismas to nepadarė ir taip pažeidė BPK įtvirtintus pagrindinius principus.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašo jo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo Č. K. gynėjo skundas atmetamas.

Kaip griežčiausia kardomoji priemonė, suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų (BPK 122 straipsnio 6 dalis). Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutarties, Č. K. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Senato nutarimo 8 punkte nurodyta, jog, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“ sąvokai priskiriamas ir nusikaltimo sunkumas, ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Č. K. įtariamas padaręs du nusikaltimus, iš kurių vienas yra labai sunkus, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Nors įtariamojo gynėjas ir nurodo, kad įtariamasis turi draugę, su kuria ketina tuoktis, sūnų, kuriam reikia finansinės paramos bei išlaikymo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, neteistas, nebaustas administracine tvarka, apibūdinamas kaip pareigingas, stropus, gerai atliekantis savo pareigas asmuo, yra svarbūs, tačiau negali būti pakankama priežastimi griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į įtariamojo sveikatą, tačiau teismui nepateikia jokių duomenų apie įtariamojo sveikatą bei įrodymų, jog Č. K. negali būti suteikta reikalinga medicininė pagalba Laisvės atėmimų vietų ligoninėje. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas Č. K. pagrįstai pratęsė suėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Gynėjas skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas ilgą laiką, beveik visi galimi liudytojai, kiti asmenys ir pats įtariamasis jau ne kartą apklausti, reikšmingi bylai dokumentai ir kiti duomenys surinkti ir procesine tvarka įforminti, o tai rodo, jog Č. K. pats ar per kitus asmenis negalėtų jų paveikti ar kitaip pakenkti tyrimui. Šis gynėjo argumentas atmetamas, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Č. K. darė poveikį liudytojams A. K. , R. V. ir E. N. , kurie pradėjo keisti pirminius parodymus pagal įtariamojo keliamas nusikaltimo padarymo versijas. Todėl šiuos veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino kaip pagrįstą manymą, jog įtariamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, šiuo metu ikiteisminis tyrimas nebaigtas, reikia papildomai apklausti liudytojus, įtariamuosius, atlikti tarp jų akistatas, negautos specialistų išvados.

To paties Senato nutarimo 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu bei kiti duomenys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Č. K. įtariamas padaręs vieną apysunkį ir vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 ir 6 dalys), už labai sunkų nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, apysunkį nusikaltimą įtariamas padaręs panaudodamas smurtą bei šaunamąjį ginklą prieš nukentėjusiuosius. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Skunde deklaratyviai teigiama, jog tęsiant suėmimo terminą, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 punkte esantį nurodomą, jog teisėjai, skirdami suėmimą bei nustatydami jo terminą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas nustatomas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų bei pažeistos BPK 122 straipsnio nuostatos. Teismas nurodo, jog suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų, o Č. K. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą pratęsė pagrįstai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BPK nustatytų bei reikalavimų nepažeidė.

Gynėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais remiantis teismas turėtų įtariamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nepagrįsti. Anksčiau minėtame Senato nutarimo 26 punkte išaiškinta, kad išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Taigi kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas.

Č. K. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas vadovaujantis BPK 127 straipsnio 2 dalimi. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tiriamos dvi atskiros nusikalstamos veikos, byloje paskirtas ir iki šiol neatliktas R. S. lavono teismo medicinos ir DNR tyrimas, sprendžiamas klausimas dėl Č. K. teismo psichiatrinio – psichologinio tyrimo būtinumo, 2009 m. rugpjūčio 12 d. gautas tarnybinis pranešimas, kuriuo prašoma atlikti slaptą sekimą ir kitus procesinius veiksmus. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo byloje buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. 2009 m. birželio 22 d. apklausta liudytoja V. B. , 2009 m. birželio 22 d. apklaustas liudytojas J. B. , 2009 m. birželio 18 d. apklausta liudytoja V. K. , 2009 m. birželio 25 d. apklaustas liudytojas E. K. , 2009 m. birželio 25 d. apklausta liudytoja R. K. ir kiti liudytojai, 2009 m. rugpjūčio 10 d. išsiųsti raštai dėl informacijos pateikimo Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Kriminalistinių tyrimų valdybos viršininkui ir M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus vedėjui. Apygardos teismas savo nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad artimiausiu metu planuojama papildomai apklausti įtariamuosius ir liudytojus bei surengti akistatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog baudžiamoji byla atitinka ypatingo sudėtingumo kriterijų, joje tyrimo vilkinimo nenustatyta, todėl įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas ilgesniam nei 6 mėnesių terminui pagrįstai.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog yra būtini pagrindai ir sąlygos suėmimo terminui pratęsti. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Esant nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai.

Apygardos teismas, pratęsdamas Č. K. suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

n u t aria:

įtariamojo Č. K. gynėjo Sauliaus Juzukonio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris