- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- N-62-3925-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-00243-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Advokatai
- Jonas Kurlavičius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. B. atstovo advokato Jono Kurlavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 31 d. R. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 31 d., apie 16.40 val., Vilniuje, Liepkalnio-Žirnių gatvių sankryžoje, vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,58 ± 0,05 promilių girtumas). Tokiais veiksmais R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. vasario 21 d. nutarimu R. B. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Institucijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, taip pat alkotesterio duomenimis, kuriuose užfiksuota, jog 2010 m. gruodžio 31 d., 17.01 val., R. B. nustatytas 0,58 promilių girtumas. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, jog R. B. kraujyje rasta 0,16 promilės etilo alkoholio, nepaneigia pirminio neblaivumo nustatymo fakto, kuris užfiksuotas alkotesteriu, o tik neginčijamai patvirtina alkoholio vartojimą faktą bei aplinkybę, kad praėjus daugiau nei 2 valandoms nuo pirminio neblaivumo nustatymo atitinkamai sumažėjo alkoholio kiekis asmens kraujyje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimą, jog jis automobilį vairavo vartojęs vaistus, o ne alkoholį, teismas atmetė kaip paneigtą byloje surinktais įrodymais ir vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, R. B. asmenybę, taip pat tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
II.
Apeliaciniu skundu R. B. atstovas advokatas Jonas Kurlavičius prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principus bei ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, neištyrus visų byloje esančių įrodymų, pagrįstas spėjimais ir prielaidomis, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo policijos pareigūnams paaiškino, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo 2010 m. gruodžio 30 d., o įvykio dieną jo nevartojo, tačiau vartoja vaistus t. y. propolio ekstraktą ir burnos gleivinės purškalą „Miramile“, nuo peršalimo ir gripo. Atkreipia dėmesį, kad R. B., nesijausdamas neblaivus ir nesutikdamas su alkotesterio parodymais bei surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, išreiškė norą savanoriškai nedelsiant atlikti neblaivumo nustatymą pakartotinai arba nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atlikti medicininę apžiūrą. Pabrėžia, kad policijos pareigūnai su tuo nesutiko, todėl asmuo neturėjo objektyvios galimybės tuojau pat nuvykti į medicinos įstaigą, be to, Institucijos pareigūnai nusprendė priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugomą aikštelę. Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į medicinos įstaigą kreipėsi praėjus daugiau kaip 2 valandoms nuo pirminio patikrinimo alkotesteriu, savaime negali paneigti medicininės apžiūros rezultatų. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuvykus į VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, 19-20 val. gydytojas-toksikologas konstatavo, jog asmeniui girtumo požymiai nenustatyti, be to, iš jo buvo paimtas kraujo mėginys alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Teigia, jog Išvadoje nustatyta aplinkybė, kad R. B. kraujyje rasta 0,16 promilės etilo alkoholio, reiškia, jog alkoholio koncentracija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kraujyje įvykio metu neviršijo leistinos maksimalios normos. Mano, jog teismo teiginys, kad minėta Išvada nepaneigia pirminio neblaivumo nustatymo fakto, kuris užfiksuotas alkotesteriu yra nepagrįsta ir nemotyvuota, padaryta neišsiaiškinus visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, kas galimai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pažymi, kad nei alkoholio, nei vaistų vartojimo faktas pats savaime nenulemia galimo neblaivumo, kuris konstatuojamas tik tuo atveju, jei alkoholio kiekis viršija nustatytą maksimalią leistiną normą. Atkreipia dėmesį, jog alkotesterio ir kraujo mėginio parodymai ženkliai skiriasi, todėl mano, kad teismas privalėjo imtis visų priemonių, kad būtų surinkti papildomi įrodymai, kurių pagrindu būtų galima pašalinti esminius prieštaravimus byloje, t. y. turėjo tenkinti prašymą skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, nenurodydamas jokių motyvų. Pabrėžia, kad tik kraujo tyrimas parodo tikrąją alkoholio koncentraciją organizme, o alkotesterio parodymai negali būti laikomi tiksliais. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar per laiko tarpą nuo pirminio neblaivumo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo mėginio paėmimo alkoholio kiekis asmens organizme galėjo skirtis 0,42 promilės, taip pat nesiaiškino kaip alkotesterio parodymus galėjo paveikti prieš pat pradedant vairuoti asmens vartoti vaistai nuo peršalimo ir gripo, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio, bei oro temperatūra, kadangi įvykio metu lauke temperatūra buvo nuo 5 iki 10 laipsnių šalčio pagal Celcijų, o alkotesteriai „Alkotest“ 7410 gali būti naudojami tik oro temperatūrai nesant žemesnei nei 5 laipsniai šalčio pagal Celcijų. Pažymi, kad teismas prašymą įpareigoti Instituciją pateikti alkotesterio „Alkotest“ 7410, Nr. ARLK-0052 naudojimo instrukciją bei įrodymus apie tai, ar asmens neblaivumo patikrinimą atlikę policijos pareigūnai yra raštu supažindinti su ja, atmetė be jokių motyvų. Be to, mano, kad teismas privalėjo vadovautis principu, jog visi neaiškumai vertintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. R. B. atstovo advokato Jono Kurlavičiaus manymu, minėtas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas taip pat surašytas visiškai nepagrįstai, kadangi įvykio vietoje nėra jokių kelių eismo ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, eismas tiek iš vienos, tiek iš kitos gatvės pusės vyksta dvejomis eismo juostomis, todėl automobilio stovėjimas jokios grėsmės eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei nebūtų kėlęs ir saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui taip pat nebūtų trukdęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Teigia, kad jokie įrodymai pirmosios instancijos teismui neturėjo iš anksto nustatytos galios ir jis rėmėsi tais įrodymais, kurie, jo manymu, buvo objektyvūs bei nekėlė abejonių. Atkreipia dėmesį, kad Išvada patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2010 m. gruodžio 31 d. alkoholinius gėrimus vartojo, kadangi 2010 m. gruodžio 31 d. apie 19.50 val. jo kraujyje rasta 0,16 promilės etilo alkoholio, t. y. alkoholis R. B. kraujyje rastas praėjus net 3 valandoms nuo sulaikymo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad teismas pagrįstai rėmėsi alkotesterio parodymais, patvirtinančiais asmens apsvaigimą transporto priemonės vairavimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
R. B. atstovas advokatas Jonas Kurlavičius apeliaciniame skunde iš esmės kelia pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo klausimą ir neigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, argumentuodamas tuo, jog įvykio metu asmuo buvo blaivus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2010 m. gruodžio 31 d., 17.01 val. alkoholio matavimo prietaisu R. B. buvo nustatytas 0,58 promilių neblaivumas (b. l. 8). Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, vairuotojas su alkotesterio parodymais nesutiko (b. l. 3, 8), nuo paaiškinimo atsisakė (b. l. 5), tačiau vėliau, pateikdamas paaiškinimą pirmosios instancijos teismui, nurodė įvykio dieną alkoholio nevartojęs, o prieš pradėdamas vairuoti vartojęs propolio ekstraktą ir burnos gleivinės purškalą „Miramile“, nuo peršalimo ir gripo, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio (b. l. 22-23). Be to, kaip matyti iš byloje esančio VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų (b. l. 10) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 19/11(01) (b. l. 21), 2010 m. gruodžio 31 d., 19.50 val. buvo paimtas R. B. kraujo mėginys, kuriame rasta 0,16 promilės etilo alkoholio.
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, jog R. B. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis visų galimų priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad skirtingu laiku nustatyti Institucijos pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, nagrinėjamoje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, tik nurodė, kad Išvada, kurioje nustatyta, jog R. B. kraujyje rasta 0,16 promilės etilo alkoholio, nepaneigia pirminio alkotesteriu užfiksuoto asmens neblaivumo nustatymo fakto, o tik neginčijamai patvirtina alkoholio vartojimo faktą bei aplinkybę, kad praėjus daugiau nei 2 valandoms nuo pirminio neblaivumo nustatymo atitinkamai sumažėjo alkoholio kiekis asmens kraujyje, nors toks teiginys, be kita ko, yra susijęs su medicinos, t. y. specifinėmis mokslinėmis žiniomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismas nesiėmė pakankamai veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, kad tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl neblaivumo laipsnio pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad R. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. B. atstovo advokato Jono Kurlavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.