Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-25 · Byla Nr. ATP-716-175/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-25
Bylos Nr.
ATP-716-175/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-716-175/2013Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02733-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimo T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-04-16 apie 19.00 val., prie Šarkuvos g. 1A, Kaune, parkuodamas automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. P. buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusį automobilį, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 132 p., 234 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimu T. P. pripažintas padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė administracinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. P. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde teigia, kad organas, surašęs jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidė teisės normas, numatančias reikalavimus protokolo turiniui. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, todėl gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Šiuo atveju jam surašytas protokolas neatitinka turinio reikalavimų, nes jame nenurodytas automobilis, kurį jis apgadino, tai nenurodyta ir teismo nutarime, nenurodyta kokia žala padaryta, teismas šios aplinkybės taip pat nesiaiškino. Šiuo atveju iš K. Č. pareiškimo matyti, jog ji jokių pretenzijų dėl automobilio sugadinimo neturi. Dėl protokolo pažeidimų jis negalėjo realizuoti savo teisės į gynybą, o tai sukliudė bylą išnagrinėti objektyviai ir teisingai. Apelianto nuomone, teismas neteisėtai papildė kaltinimą ir nurodė, jog jis pažeidė ne tik KET 9, 132, 234 p. reikalavimus, bet ir 231.1; 97.2, 98, 231.2 p. reikalavimus. Jokia ATPK norma nenumato teismui teisės papildyti protokole suformuotą kaltinimą. Teismo nutarimas neteisėtas dar ir todėl, jog jame nėra aprašyta pažeidėjo asmenybė, nors ATPK 30 str. imperatyviai numato, kad skiriant bausmę, turi būti atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę. Nutarime taip pat nėra motyvų, kodėl neskiriama mažesnė nei įstatymo numatyta nuobauda.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į T. P. apeliacinį skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Apeliantas neginčija savo kaltės dėl eismo įvykio, tačiau skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti, nes jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka turinio reikalavimų, nėra identifikuota kita transporto priemonė, kurią jis apgadino ir nėra įvardinta padaryta žala. Be to, nutarime neteisėtai papildytas kaltinimas, nepasisakyta dėl jo asmenybės bei dėl galimybės skirti mažesnę nuobaudą.

ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 str. 1 d. prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

Aukštesnysis teismas nenustatė jokių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti pažeidimo esmės, minimas protokolas atitinka ATPK 260 str. 1 d. nustatytus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio reikalavimus, protokole nurodyti protokolo surašymo vieta ir laikas, protokolą surašęs asmuo, nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, nurodyti teisės aktai, numatantys atsakomybę už teisės pažeidimą. Teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokole T. P. suformuluotas kaltinimas yra konkretus, kas leidžia nustatyti kaltinimo turinį. Atmestini skundo argumentai, kad nenurodžius, kokia transporto priemonė buvo apgadinta ir, kokia žala padaryta, yra pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, nes šie duomenys nelaikytini būtinais formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole. Pažymėtina, jog prie protokolo pridėtoje eismo įvykio schemoje yra aprašytos abi transporto priemonės, tiek transporto priemonė, kurią vairavo T. P., tiek transporto priemonė, kurią jis apgadino. Taip pat pridėtos automobilio nuotraukos. Nėra pagrindo teigti, kad protokole suformuluotas kaltinimas neaiškus, nes nenurodytas automobilis, kuris buvo apgadintas, dar ir todėl, jog T. P. tiek rašydamas paaiškinimą dėl eismo įvykio, tiek apklaustas pirmos instancijos teisme patvirtino, jog po įvykio, jis išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo, matė automobilio sugadinimus, su protokolo turiniu pirmos instancijos teisme sutiko. Šiuo metu apeliaciniame skunde reiškiami argumentai laikytini tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine versija.

Atmestini skundo argumentai, kad teismas nesiaiškino, kokia žala padaryta, ir ar iš vis ji padaryta. Atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. kyla tada, kai turtui padaromi sugadinimai (apgadinimai), jie gali būti visai nežymūs, todėl nėra svarbu, kokio dydžio padaroma žala. Nukentėjęs asmuo gali ir neremontuoti nežymių turto sugadinimų ir dėl to nepatirti finansinių išlaidų. Tai, jog nukentėjęs asmuo vėliau pareiškia, kad jam žala nepadaryta, neatleidžia asmens nuo atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d. Iš byloje esančios įvykio schemos, fotonuotraukų matyti, jog automobiliui Citroen C3 įvykio metu buvo padaryti apgadinimai: nubrauktas galinis bamperis ir galinis sparnas, kas atitinka požymius pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. Žalos dydžio nustatymas svarbus sprendžiant įpareigojimo atlyginti turtinį nuostolį klausimą.

Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai nutarime papildė kaltinimą kitais KET punktais. Apygardos teismo nuomone, tai, jog nutarime papildomai įrašyti KET punktai: 231.1., 97.2., 98., 231.2., nesuteikia pagrindo teigti, kad teismas praplėtė kaltinimą, suformuluotą administracinio teisės pažeidimo protokole. Visi teismo nutarime nurodyti KET punktai apibūdina asmens pareigas įvykus eismo įvykiui ir šių pareigų nesilaikymas gali sukelti administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. Administracinei atsakomybei kilti pagal ATPK 130 str. 1 d. pakanka ir vieno KET punkto pažeidimo - KET 234 p. reikalavimų pažeidimo, šis punktas nurodytas tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo nutarime. Kitų KET punktų įrašymas vertintinas tik kaip padaryto teisės pažeidimo patikslinimas. Iš bylos aplinkybių matyti, jog T. P. suprato, kuo yra kaltinamas ir suprato savo pareigą nedelsiant pranešti policijai apie eismo įvykį, todėl teigti, kad šiuo metu jam nėra aiški kaltinimo esmė, nėra pagrindo.

Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, jog teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę. Tai, jog nutarime nėra detalizuoti požymiai, apibūdinantys pažeidėjo asmenybę, nesuteikia pagrindo teigti, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Aplinkybės dėl mažesnės nuobaudos skyrimo, svarbios taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, šiuo atveju nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde T. P. nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kodėl jam turi būti skiriama švelnesnė nuobauda. Apygardos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai T. P. skyrė minimalias įstatyme numatytas nuobaudas, nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ATPK 30 str., nėra pažeistos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algerdas Urbšys