- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- I-3936-168/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02004-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. liepos 27 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–2), kuriuo prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymą – pateikti 2004 m. miško sklypų detalų sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (b. l. 24–25) pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y.: pateikti teismui tris skundo egzempliorius su patikslintu skundo reikalavimu; pateikti informaciją, ar dėl Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 45SS-(14.45.45)-206 yra pasinaudota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka; pateikti teismui prašymą, kuriuo kreiptasi į išankstine tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją, ir išankstine tvarka nagrinėjančios institucijos priimtą sprendimą (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos). Nutartyje taip pat nurodoma, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.
Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 14 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b. l. 28), kuriame prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymą ir pateikti pilną 2004 m. Švenčionių rajono ir Vilniaus apskrities miško sklypų sąrašą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (b. l. 40–41) atsisakė priimti pareiškėjo 2012 m. liepos 27 d. ir 2012 m. rugpjūčio 14 d. teisme gautus skundus ir nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį – 100 Lt.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 25 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. pašalinti skundo trūkumus. Iš teismui pateikto 2012 m. rugpjūčio 14 d. skundo matyti, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nustatytų trūkumų ir teismui nepateikė duomenų, kad jis pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismas sprendė, kad su skundu pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. birželio 28 d. raštas Nr. 1SS-(7.5)-1164 „Dėl prašymų nagrinėjimo“ negalėjo būti priimtas nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 45SS-(14.45.45)-206 panaikinimo, nes šio rašto priėmimo metu skundžiamas sprendimas dar nebuvo priimtas, taigi, negalėjo būti apskųstas. Pareiškėjas kitų duomenų, pagrindžiančių, kad jis pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, teismui nepateikė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, išaiškino pareiškėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 45SS-(14.45.45)-206 turi būti skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
III.
Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu (b. l. 43–44) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą.
Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad jis visiškai pašalino teismo nustatytus skundo trūkumus, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pareiškėjo teigimu, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka jis pasinaudojo. ABTĮ numato nuoseklią institucijų priimtų sprendimų apskundimo tvarką, tačiau tą patį skundą vienu metu gali nagrinėti kelios valstybinės institucijos. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Švenčionių žemėtvarkos skyriui visiškai vienodus prašymus (Nacionalinė žemės tarnyba šį prašymą gavo 2012 m. birželio 8 d., reg. Nr. 1GS-1365), kuriuose prašė sudaryti sklypų rinkimosi grafiką remiantis 2004 m. sąrašu. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsakymą 2012 m. birželio 28 d. raštu, o Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus– 2012 m. liepos 10 d.raštu. Pareiškėjo nuomone, Švenčionių žemėtvarkos skyrius kopijavo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, o tai įrodo, kad minėtos institucijos, ruošdamos atsakymus, bendradarbiavo. Nacionalinės žemės tarnybos ir Švenčionių žemėtvarkos skyriaus pozicijos dėl pareiškėjo pateikto prašymo yra vienodos, t. y. jos nepateikė (nesudarė) sklypų rinkimosi grafiką remiantis 2004 m. sąrašu. Šiuo atveju privalu vadovautis Nacionalinės žemės tarnybos atsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2012 m. liepos 27 d. ir 2012 m. rugpjūčio 14 d. teisme gautus skundus, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu (pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį; jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui; dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Ši įstatymo norma nustato imperatyvų reguliavimą pagal kurį tuo atveju, kai teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumų nepašalina, teismas tokį skundą turi laikyti nepaduotu ir nutartimi grąžinti jį pareiškėjui.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatyti atsisakymo priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme pagrindai. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tais atvejais, kai skundas (prašymas) turinio ir formos prasme (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) nors ir atitinka reikalavimus, tačiau negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes nustatomas vienas ar keli ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose numatyti pagrindai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 27 d. prašyme Vilniaus apygardos administraciniam teismui išdėstė savo nuomonę dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi (administracinė byla A520-1504/2012) pasibaigusio administracinio ginčo, kurį pareiškėjas buvo iškėlęs, prašydamas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą skirti jam suprojektuotą sklypą Nr.295 Lazdinių kaime, Švenčionių rajono Jakelių kadastro vietovėje. Minėtoje byloje suformuluotą reikalavimą pareiškėjas, be kita ko, grindė motyvu, kad Nacionalinė žemės tarnyba turėjo jam siūlyti miško sklypus iš 2004 metų sąrašo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2012 m. liepos 27 d. prašyme Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymą – pateikti 2004 m. miško sklypų detalų sąrašą, nors, kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi Nacionalinei žemės tarnybai jokie įpareigojimai nebuvo nustatyti, pareiškėjo skundas buvo atmestas. Iš pareiškėjo 2012 m. liepos 27 d. prašymo nustatyta, kad jis cituoja dalį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties sakinio, kuriame atsakant į kai kuriuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodyta kokių klausimų teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo suformuluotus reikalavimus, byloje nenagrinėjo.
Pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2012 m. rugpjūčio 17 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y.: pateikti teismui tris skundo egzempliorius su patikslintu skundo reikalavimu; pateikti informaciją, ar dėl pridėto prie prašymo Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 45SS-(14.45.45)-206 yra pasinaudota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą skunde turi būti nurodytas reikalavimas, kuris būtų pareikštas taip, kad jį išsprendus pareiškėjui kiltų realios teisinės pasekmės ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nurodytas ABTĮ 88 straipsnyje.
Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 14 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymą ir pateikti pilną 2004 m. Švenčionių rajono ir Vilniaus apskrities miško sklypų sąrašą. Prie patikslinto skundo pridėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį (administracinė byla A520-1504/2012), savo prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, ant kurio yra šios institucijos 2012 m. birželio 8 d. spaudas, patvirtinantis prašymo gavimo datą, ir Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus 2012 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 45SS-(14.45.45)-206 dėl šio prašymo, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. birželio 28 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1164, kuriuo atsakyta į keturis (2012 m. gegužės 7 ir 23 d., 2012 m. birželio 4 ir 8 d.) pareiškėjo prašymus. Minėtuose raštuose, remiantis įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi (administracinė byla A520-1504/2012), pareiškėjui priminta kaip teismas išsprendė dėl žemės sklypo Nr.295 ir pasiūlyta pranešti Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriui konkrečią kadastro vietovę, kurioje pareiškėjas pageidauja pasirinkti miško sklypą. Pareiškėjas patikslintame skunde šių institucijų priimtų sprendimų neskundė.
Iš patikslinto skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė 2012 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo patikslinti skundo reikalavimą ir nepateikė teismui ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančio skundo. Todėl pirmosios instancijos teismas priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą neturėjo pagrindo, tačiau netinkamai taikė procesinės teisės normas, t.y. turėjo taikyti ne ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, kuri nustato skundo trūkumų nepašalinimo pasekmes – skundo pripažinimą nepaduotu ir grąžinimą pareiškėjui. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyti motyvai, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, o tai atitinka ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo klausimą dėl privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos taikymo, nes pareiškėjas siekė iškelti administracinį ginčą dėl įpareigojimų nustatymo atsakovui remdamasis tariamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartyje (administracinė byla A520-1504/2012) išdėstytais nurodymais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ištaiso minėtus pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį pakeisdama pareiškėjo skundo nepriėmimo teisinį pagrindą, tačiau naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, nes priimti pareiškėjo skundą ar patikslintą skundą teismas neturėjo teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus šios nutarties priėmimo teisinius pagrindus ir pirmąjį sakinį išdėstyti nauja redakcija: „Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, 105 – 106 straipsniais, nutaria: pareiškėjo V. S. 2012 m. liepos 27 d. skundą ir 2012 m. rugpjūčio 14 d. patikslintą skundą laikyti nepaduotais“.
Nutartis neskundžiama.