Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, UAB "D" direktorius, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuo 2006-10-01 iki dabar būdamas UAB „D“ įm. k. (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas yra: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-31 organizavo apgaulingą UAB „D“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 str. 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 str. 2 dalies reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, UAB „D“ pardavė dalį mėsos gaminių, be jokių apskaitos dokumentų – pardavė UAB „L“ įm. k. (duomenys neskelbtini) ir neregistravo šių pardavimo sandorių apskaitoje už bendrą 139 896 LT +29 378 LT PVM (ekvivalentas – 40 516 EUR + 8 508 EUR PVM, iš viso: 169 274 LT (ekvivalentas – 49 025 EUR)., dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „D“, veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-31. Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1d.

Tai pat kaltinamasis A. T. nuo 2006-10-01 būdamas UAB „D“ įm. k. (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas yra: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas išvengti mokesčių, pažeisdamas PVMĮ 15 str. 1dalies; 19 str. 1 dalies, 86 str. ir 89 str. 1 dalies nuostatas , laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 UAB „D“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies pajamų už mėsos gaminių pardavimą UAB „L“ t.y. ekvivalentas – 49 025 EUR ( iš jų: PVM 8 508 EUR) ir nurodė UAB „D“ buhalterei, kuri nurodytu laikotarpiu tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą – R. B., nieko nežinančiai apie nusikalstamą veiką, įrašyti į žemiau nurodytas deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „D“ pardavimo PVM, kuriuos pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema, pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, o būtent: UAB „D“ per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neapskaičiusi pajamų už 139 896 Lt (ekvivalentas – 40 516 EUR) ir Vilniaus AVMI pateiktose PVM deklaracijose nepagrįstai nedeklaravusi 29 378 Lt (ekvivalentas – 8 508 EUR) pardavimo PVM bei šia suma (8 508 EUR) sumažinusi mokėtiną į biudžetą PVM, iš jų:

2013-03-25 pateiktoje deklaracijoje, - 3301 Lt nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (3301 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. sausio mėn. deklaracijoje.

2013-11-25 pateiktoje deklaracijoje, -1571 Lt nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (1571 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. vasario mėn. deklaracijoje.

2013-06-21 pateiktoje deklaracijoje, -1588 Lt nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (1588 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. kovo mėn. deklaracijoje.

2013-05-27 pateiktoje deklaracijoje, - 578 Lt nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (578 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. balandžio mėn. deklaracijoje.

2014-05-20 pateiktoje deklaracijoje, -3388 Lt nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (3388 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. gegužės mėn. deklaracijoje.

2013-08-23 pateiktoje deklaracijoje, -5134 Lt nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (5134 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. birželio mėn. deklaracijoje.

2013-08-26 pateiktoje deklaracijoje, - 6645 Lt nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (6645 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. liepos mėn. deklaracijoje.

2013-10-25 pateiktoje deklaracijoje, -5782 Lt nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (5782 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje.

2013-10-29 pateiktoje deklaracijoje, -4183 Lt nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (4183 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje.

2013-11-25 pateiktoje deklaracijoje, -5689 Lt nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (5689 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. spalio mėn. deklaracijoje.

2013-12-27 pateiktoje deklaracijoje -2124 Lt nedeklaravo pardavimo PVM ir šia suma (2124 Lt) sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. lapkričio mėn. deklaracijoje.

2014-01-27 pateiktoje deklaracijoje, -10605 Lt deklaravo daugiau pardavimo PVM ir šia suma (10605 Lt) padidino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. gruodžio mėn. deklaracijoje.

Tokiu būdu valstybės įgaliotai institucijai - Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti neteisingi duomenis apie bendrovės pardavimo PVM, dėl ko UAB „D“ išvengė mokėtino į biudžetą 29 378 Lt (ekvivalentas – 8 508 EUR). Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 220 str. 1d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jį į darbą priėmė A. S. ir D. K., dirba pagal darbo sutartį. Iš pradžių dirbo UAB „D“ kaip sandėlio darbuotojas, o nuo 2006 m. jam buvo pasiūlytos direktoriaus pareigos, anksčiau vadovaujančio darbo patirties neturėjęs. Kaltinamasis akcentavo, kad jo tiesioginis bei pagrindinis darbas yra darbas sandėlyje, jis atlieka svėrimo, krovos darbus. Kaip direktorius pasirašo dokumentus - darbo sutartis, priima ir atleidžia iš darbo darbuotojus, sudaro materialinės atsakomybės sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėjais, pasirašo įgaliojimus atstovaujant VĮ „Regitra“ registruojant ir išregistruojant transporto priemones, perkant transporto priemones. Kaltinamasis nurodė, kad jis sveria užsakymus taip, kaip ir sandėlio darbininkai. Vadybininkai surenka užsakymus, atneša užsakymų lapus į sandėlį, tada jis atlieka prekių atrinkimą. Į darbo pabaigą prekes išveža į specialią patalpą, kur ryte vairuotojas jas pasiima, kaltinamasis pats sutikrina, ar prekės ant palečių gerai sustatytos pagal vairuotojus, kad sandėlio darbininkai nesupainiotų. Kaltinamasis tai pat nurodė, jog vėliau dar atlieka visų prekių patikrą, pagal sąskaitas-faktūras sutikrina, ar viskas atitinka, ar neįsivėlė klaidų. Kiekvienas sandėlio darbuotojas pasisveria paletę, parašo tos paletės svorį, paskui susveria pagal klientą ir ant dėžės užrašo svorį pagal kaupiklio duomenis, užpildo paletę, išveža į vairuotojų patalpą, po to į darbo pabaigą jis pats visas paletes susveria, supliusuoja kiekvienos paletės svorį ir pagal sąskaitas- faktūras sutikrina, ar viskas atitinka.

Kaltinamasis tai pat pažymėjo, kad su UAB „D“ buhalterėmis jis bendravo tik darbiniais reikalais, atnešdavo susvėrimo lapus, jeigu reikėdavo pasirašydavo dokumentus. Jokių nurodymų dėl kažkokių skaičių keitimo, ar kokios neteisėtos veiklos neduodavo. Užsakymus priimdavo vadybininkai ir tik tada atnešdavo į sandėlį. Kaltinamasis pripažino, kad žinojo, koks kiekis išvažiuoja iš sandėlio. Kiekvienas darbuotojas turi savo segtuvą, kiekvienam vairuotojui į segtuvą sudedamos sąskaitos-faktūros. Toje patalpoje, kur vairuotojams paliekamos prekės yra 3 lentynėles su vairuotojų vardais, atėjęs vairuotojas pasikrauna prekes ir iš lentynėlės pasiima segtuvą. Kaltinamasis minėjo, kad gali pasiimti tą segtuvą ir pasižiūrėti, kokie dokumentai yra sudėti. Tikrina, kad neišvažiuotų neišrašytos prekes, yra prekės su fiksuotais svoriais, kur svorį reikia rašyti ranka, kaupiklis jų nesumuoja. Taigi tikrina būtent tam, kad radus klaidą ji būtų ištaisyta ir tik tada, kai padaro visą patikrą segtuvai keliauja į vairuotojams skirtas lentynėles. Kaltinamasis pažymėjo, kad 2011-2013 m. UAB „D“ netiekė UAB „L“ prekių be dokumentų, iš sandėlio visos prekės išvažiuodavo tvarkingos, esminių skirtumų nebuvo pastebėta, patalpa, kurioje prekės paliekamos darbuotojams yra rakinama, kas vairuotojams palikta, jie tas prekes ir išsiveža, į pagrindinį sandėlį patekti vairuotojas neturi galimybės. Kaltinamasis pabrėžė, kad visos prekės, kurios išvažiuodavo iš UAB „D“ buvo apskaitytos. Toks skirtumas tarp I. V. kompiuteryje rastų duomenų ir UAB „D“ oficialios apskaitos susidarė dėl to, kad sąraše yra nurodytos ir ne UAB „D“ priklausančios prekės, t.y. UAB „L“ užfiksavo tas prekes, kaip UAB „D“ prekes, bet realiai ten buvo ne UAB „D“ prekės. Jeigu tos prekės nėra UAB „D“, tai ir sąskaitų-faktūrų toms prekėms negali būti, nes tokių prekių jie netiekia. Kaltinamasis nurodė, jog UAB „D“ ne tik neprekiauja grietine ir pienu, tačiau ir tam tikri mėsos gaminiai, pvz., rūkyti mėsos gaminiai, vištienos suktinukai su abrikosais ir pan., nėra UAB „D“ produkcija. Be to, kaltinamasis minėjo, kad prekių asortimentas mažai keičiasi.

Tai pat apklaustas teisme kaltinamasi nurodė, kad Akcinių bendrovių įstatymo jis nėra skaitęs, nėra susipažinęs ir su Buhalterinės apskaitos įstatymu, jį priėmus į direktoriaus pareigas jam nebuvo išaiškinta jo atsakomybė, į buhalterijos darbą jis nesigilino, nieko buhalterėms neteikdavau, jokių nurodymų neduodavau, su deklaracijomis nebuvau susipažinęs, prie kompiuterio neprieidavo, PVM sąskaitų-faktūrų nepasirašydavo, jas pasirašydavo buhalterės. Kaip įmonės buhalterė pildo deklaracijas nematė, neprisimena, kad būtų pasirašinėjęs deklaracijas, tų deklaracijų internete nežiūrėjo, tai pat nelabai gilinosi į tai, kad deklaracijos turi būti pateikiamos VMI. Be to, kaltinamasis neigė bendravęs su UAB „L“ darbuotojais.

Liudytoja R. B. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „D“ dirbo vyriausiąja buhaltere, be jos dirbo dar dvi apskaitininkės G. P. ir N. L., dirbo su buhalterine programa „Butenta“, deklaracijas VMI ji teikė būtent iš buhalterinės programos, el. būdu per VMI portalą. Pirkimus iš Lenkijos į buhalterinę programą suvesdavo ji pati, tuo tarpu pirkimus iš Lietuvos 2011 m. įvedinėjo G. P., sąskaitas išrašinėjo G. P. ir N. L., ji pati sąskaitų neišrašinėjo. Kiekių realiai netikrino, prekių tiesiogiai nematė. Kai kurie vairuotojai atnešdavo dokumentus tiesiogiai jai, kai kurie palikdavo apačioje. Būdavo 2 arba 3 dokumentų egzemplioriai, originalas būdavo vienas, kiti dokumentai -kopijos, originalas pasilikdavo UAB „D“, o antri egzemplioriai buvo atiduodami tiekėjui. Niekada nepasitaikė, kad originalas ir kopijos būtų skirtingai užpildyti. Liudytoja tai pat nurodė, kad kartais pasitaikydavo klaidų, jog ne ta prekė būdavo įrašyta, ne ta prekė užpajamuota, bet labai retai, bet net ir tokiu atveju bendroje sumoje kiekis nesikeitė.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. pripažino, kad deklaracijas VMI teikdavau tik ji pati. Visus duomenis VMI pateikdavo iš buhalterinės programos. Kokie duomenys būdavo tokius ir pateikdavo VMI, nieko nekoregavo. Kartais tikslindavo deklaracijas, kai pati atrasdavo, kad kažkur suklysta. Buhalterinė programa, su kuria dirbo buvo sertifikuota. Įvedus duomenis į šią programą įmanomas vėlesnis šių duomenų pakeitimas. Yra trys darbo vietos, iš kurių galima keisti duomenis ir yra 4 darbo vietos, iš kurių galima tik peržiūrėti duomenis. Pati asmeniškai galėjo keisti duomenis. Duomenys labai retai buvo keičiami. Negali pasakyti, ar 2011-2013 m. buvo keičiami duomenys. Liudytoja Teismui paaiškino, kad UAB „L“ jai yra žinoma, su ja vyksta prekyba. Pateikiant produkciją buvo išrašomos sąskaitas-faktūras, važtaraščiai nebuvo rašomi, sąskaita-faktūra būdavo kaip važtaraštis, nes PVM sąskaitą-faktūra vežama tą pačią dieną kartu su preke. UAB „L“ nusiskundimų dėl prekių kiekio negirdėjo, tai pat negirdėjo, kad būtų iškilę klausimų dėl prekių asortimento atitikties. Liudytoja pažymėjo, kad nebuvo gavusi jokių nurodymų iš A. T. dėl apskaitos tvarkymo, jis nebuvo jai nurodęs įrašyti į deklaraciją tikrovės neatitinkančius duomenis, nors pagal savo pareigybę galėtų duoti jai nurodymus. Liudytoja paaiškino, kad jai nieko nėra žinoma, apie tai, ar 2011-2013 m. UAB „D“ buvo tiekęs UAB „L“ mėsos gaminius be jokių apskaitos dokumentų. Duomenis gaudavo iš programos, į programą duomenis vesdavo apskaitininkės G. P. ir N. L.. Liudytoja nurodė, kad paskaičiuota buvo pagal UAB „L“ duomenis, kurių dokumentų UAB „D“ nerado ir išėjo neatitiktis, iš kur atsirado tie skaičiai, nežino. Tie skaičiai turėtų atitikti UAB „D“ išvežtos produkcijos kiekius ir kainą. Kartais pasitaikydavo, kad likutis neatitinka, buvo randama, kad pvz., viena sąskaita UAB „L“ neužpajamuota. UAB „L“ su likučiu visada sutikdavo. Liudytoja teigė, kad jos pildytų deklaracijų duomenys yra pagrįsti dokumentais, visos deklaracijos užpildytos tiksliai kaip yra pagal programą. Be jos niekas negalėjo pateikti duomenų. Jeigu ir galėjo būti skaičių neatitikimas, tai tik iki patekimo į buhalterinę programą, tik tame etape. Su UAB „L“ programa ryšio neturėjo, kiekviena bendrovė turi savo uždarą programą. UAB „L“ už produkciją atsiskaitydavo ir grynais, ir pavedimais. Be to, liudytoja nurodė, kad jeigu direktorius jai lieptų įrašyti į sistemą žinomai neteisingus duomenis ji neįrašyčiau, nes programoje yra visi duomenis, kaip galima pa teikti kitus duomenis.

Liudytojas D. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „D“ jis yra atsakingas už tvarkingą kasos apskaitą, pinigų surinkimą, jų nunešimą į banką, t.y. už tai, kas vyksta su kasa, grynais pinigais Vilniaus padalinyje. UAB „L“ yra vienas iš UAB „D“ klientų, tačiau nieko tiksliai negali pasakyti apie prekybą su UAB „L“. UAB „L“ direktorę L. L. iš matymo pažįsta, yra ne kartą su ja kalbėjęs, dėl prekių tiekimo su ja nebendravo, nei A. T., nei A. S. taip pat tuo klausimu su ja nebendravo. Užsakymai buvo teikiami telefonu, tais klausimais bendraudavo vadybininkai. Pateikiami užsakymai, prekės surenkamos, skenuojamos, nuskenuoti duomenis atnešami į buhalteriją, buhalterės-apskaitininkės išrašo sąskaitas-faktūras, prekės važiuoja su sąskaitomis-faktūromis. Vairuotojas nuveždavo sąskaitą-faktūrą UAB „L“. Liudytojas negalėjo nieko pasakyti, apie tai, kaip UAB „L“ galėjo atsirasti vienos sąskaitos-faktūros ir prekių kiekiai bei skaičiai, o UAB „D“ kiti. Prekės buvo pateikiamos tik su sąskaitomis, krovinių važtaraščiai nebuvo išrašomi, jeigu buvo sumokama grynais tai prie sąskaitos-faktūros dar buvo pinigų priėmimo kvitas. Liudytojas nurodė, kad vyr. buhalterė atsakinga už tvarkingą apskaitą, visus duomenis tvarko tik ji pati, iš kur ji gauna duomenis nežino, tikriausiai, iš buhalterinės programos. Į buhalterinę programą sąskaitų-faktūrų duomenis suveda apskaitininkės. Vyr. buhalterė vadovaujasi buhalterinės apskaitos duomenimis, ji pati duomenų nerenka.

Tai pat apklausiamas teisme liudytojas nurodė, kad A. T. atsakingas už darbo organizavimą sandėlyje, atsakingas už sutarčių sudarymą. Darbo organizavimas sandėlyje, t.y. bendravimas su darbuotojais, nurodymai ką kur įdėti, pakrauti, išvežti. Jis atsakingas ir už priešgaisrinę bei darbo saugą. Kai automobilis veža pakrautas prekes UAB „L“ tai ne A. T. kompetencija, A. T. atsakingas už sutarčių pasirašymą, paslaugų sutartis su naujais klientais. Į jo kompetenciją įeina ne tik sutartys su klientais, bet ir paslaugų sutartys, sutartys su bankais, pervežimai bei kitos sutartys. Mano, kad tai yra klaida, jog A. T. yra kaltinamas tuo, jog 2011-2013 m. UAB „D tiekė prekes UAB „L“ be apskaitos dokumentų. Jam teko matyti dokumentus, prie UAB „D“ įmonės pavadinimo yra nurodytos ne UAB „D“ prekės. Prekes krauna sandėlio darbuotojai. Gali būti, kad kažkas dirbdamas sandėlyje pakrovė ir nenuskenavo prekės.

Liudytojas E. A. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad buvo UAB „A“ komercijos direktoriumi Kaune, ta įmonė irgi prekiavo mėsos gaminiais, kurie buvo tiekiami iš Lenkijos. Apie prekybą su UAB „L“ nieko nežino, žino tik apie tiekimus iš Lenkijos. Prekiaujant su Lenkija dalis prekių atvykdavo oficialiai, o dalis be dokumentų. Važtaraščiuose buvo nurodomos skirtingos datos, skirtingi kiekiai, ant vieno iš dokumentų akcininkas parašė, kad prekės nebuvo pristatytos ir dokumentų reikia tik buhalterinei apskaitai. Buvo pateikiami keli prekių važtaraščiai, viename buvo nurodomas realus atvežtų prekių kiekis, kitame - prekė, tačiau realiai jos nebuvo gaunamos. Liudytojas tai pat pripažino, kad galėjo būti taip, jog UAB „A“ 2-3 kartus pardavė prekes UAB „L“.

Liudytojas A. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „D“ jis yra pardavimų vadovas bei akcininkas. Derina kainas ir asortimentą su UAB „L“ direktore L. L., visi užsakymai daromi jos vardu, UAB „L“ vadybininkai skambina UAB „D“ vadybininkui ir pateikia užsakymus. Liudytojas nurodė, kad krovinių važtaraščiai nebuvo išrašomi, tik sąskaitas-faktūros. UAB „L“ už prekes atsiskaitydavo per banką, buvo kada sumokėjo grynais, nes tada jos skola augo. Liudytojas akcentavo, kad nebuvo atvejų, kaip prekės buvo parduodamos be dokumentų. Įmonė buvo tikrinama, tačiau trūkumų nebuvo nustatyta, pažeidimų nebuvo.

Liudytojas tai pat sakė, kad A. T. buvo darbų vadovas, jis viską žinojo apie UAB „L“. A. T. vadovavo įmonei, visus veiksmus jis derino su darbuotojais, vairuotojais ir akcininkais. A. T. galėjo viską daryti, kilus klausimams viskas buvo derinama. UAB „D“ A. T. dirbo jau daug metų. Liudytojas pažymėjo, kad metines deklaracijas pasirašydavo direktorius, o paruošdavo buhalterė. Sutartis su UAB „L“ buvo sudaryta A. T. vardu.

Tai pat liudytojas minėjo, kad užsakymai buvo daromi telefonu. Yra prekių asortimentai, klientas paskambina ir pasako, kokių prekių jam reikia, tai pažymima lape, tada lapas atiduodamas į sandėlį, sandėlys surenka, peržiūri asortimentą, pakrauname prekes. Vairuotojas žino, kur būtent šaldytuve sudedamos prekės, pasiima prekes, pasiima PVM sąskaitas-faktūras ir važiuoja. Klaidų dėl prekių kiekių, svorio, pinigų sumų nebuvo. A. T. galėjo žinoti tų dokumentų turinį, jis pažiūrėdavo, ar viskas gerai su prekėmis, ar viskas atitinka. 2011-2013 m. UAB „D“ nebuvo neapskaitytų prekių kiekių, dokumentai ir prekių kiekiai atitikdavo. Yra susipažinęs su ūkinės-finansinės veiklos tyrimo medžiaga, ten buvo nurodytos UAB „D“ parduodamos prekės, tačiau jos neatitinka UAB „D“ asortimento, pavadinimai neatitinka, tokiais produktais UAB „D“ neprekiavo. Liudytojas tai pat minėjo, kad asortimentas keičiasi, visi nauji ir seni asortimentai lieka sistemoje.

Liudytoja G. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu buvo UAB „D“ buhalterė, buvo atsakinga už sąskaitų-faktūrų išrašymą. Duomenis jai siųsdavo vadybininkai. Kai vadybininkai surinkdavo užsakymus, perduodavo sandėliui. Tuo metu dar dirbo Karoliniškėse, duomenis gaudavome el. paštu, per Skype, su N. L. atsispausdinusios užsakymų lapus išrašydavo sąskaitas, pasirašydavo, sudėdavo į segtuvus pagal vairuotojus, ir vairuotojai veždavo su prekėmis. UAB „L“ prisimena, kaip viena iš didesnių klientų. Kaip vyr. buhalterė R. B. teikdavo deklaracijas VMI, nežino. Gyvai patikrinti, stebėti prekių kiekį neturėdavo galimybės, jos ir N. L. pareigos buvo tik išrašyti sąskaitas klientams. Jos sutikrindavo tik tai, ar galutinis kiekis parašytas užsakymų lape sutampa su išrašyta sąskaita. Kaip galėjo atsitikti, kad UAB „L“ rastose dokumentuose nurodyti vieni gautų prekių svoriai, o UAB „D“ dokumentuose kiti, nežino. Kokius kiekius gaudavo tokius išrašydavo, jeigu prekė buvo grąžinama, tada sąskaitos buvo pataisomos. Krovinio važtaraščiai buvo rašomi į Kirtimų parduotuvę, kai prekės buvo vežamos. Kaip teigė liudytoja, visko galėjo būti, bet šiuo atveju negali pasakyti, ar taip buvo, kad vadybininkas pusę prekių įformina, o kitą dalį produkcijos išsiunčia be dokumentų, kokie skaičiai atkeliaudavo iki jų su N. L. tokius ir išrašydavo, nevažiuodavo ir netikrindavo, ar kiekis pagal sąskaitą sutampa. Liudytojos nuomone, R. B. PVM deklaracijas užpildydavo pati. Tai pat liudytoja nurodė, kad A. T. nedarė įtakos buhalterinės apskaitos tvarkymui, jokių nurodymų, tarp jų ir neteisėtų, jai asmeniškai neduodavo. Buhalterinės apskaitos tvarkymą kuravo R. B.. Ar A. T. galėjo nekontroliuoti situacijos dirbant vadybininkams ir kiek savarankiški buvo vadybininkai liudytoja atsakyti negalėjo.

Liudytoja N. L. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „D“ buhaltere nuo 2010 m. iki 2014 m. vidurio, tuo metu A. T. buvo direktoriumi. Jos tiesioginė vadovė buvo R. B.. Išrašydavo sąskaitas-faktūras UAB „D“ klientams, vesdavo į buhalterinę programą kasos pajamų kvitus, kelionės lapo apskaitą, pakuočių apskaitą, rašydavo įsakymus darbuotojams. Sąskaitas-faktūras išrašydavo antroje dienos pusėje, kai jai atnešdavo arba skanerius, arba lapus su prekėmis, tada turėjo įvesti duomenis į buhalterinę programą. Visa tai jai atnešdavo sandėlio darbininkai arba A. T.. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), atrodo, el. paštu atsiųsdavo skanuotus lapus ir jos su G. P. vesdavo duomenis į programą, tada skanerių nebuvo. Kai dirbo (duomenys neskelbtini) tada jau tiesiogiai atnešdavo skanerius, jos įdėdavo lapus, į buhalterinę programą įsiimportuodavo skaičiai ir jos turėjo tik išrašyti, perskaičiuoti, atsispausdinti ir padėti ant stalo tam tikriems vairuotojams. UAB „L“ žino, tai buvo vienas iš didesnių klientų. Prekyba su UAB „L“ niekuo neišskyrė. UAB „L“ sąskaitos neišrašydavo, sudėdavo žalią kvitą ir jie apmokėdavo tiek, kiek galėjo tą dieną, arba būdavo jie mokėjo bankiniu pavedimu. A. T. dirbdavo sandėlyje ir tikrindavo prekes. Vakare sandėlio darbininkams padėdavo suskenuoti prekes, atnešdavo joms su G. P. skanerius, tikrino, ar teisingai pagal vairuotojus sudėliotos prekės. Apmokėtus kvitus jai atnešdavo D. K., visada atnešdavo atskiromis krūvomis apmokėtus ir neapmokėtus, pati visada sutikrindavo, pagal kvitus įvesdavo duomenis į buhalterinę programą ir kvitus segdavau į segtuvą.

Liudytoja nurodė, kad visą apkaistą su mokesčiais darydavo R. B.. Jos manymu, R. B. pateikdama deklaracijas naudodavo duomenis, kuriuos ji pateikdavo. Vis tiek visus duomenis R. B. turėjo krauti iš buhalterinės programos, kitaip ji negalėtų padaryti, bet pati nematė, kaip R. B. pateikinėdavo tas deklaracijas. Bet kokia buhalterinė programa turi tokią galimybę, kad sureguliuoti tiek balansą, tiek duomenis deklaracijoms, programa automatiškai generuoja. Tiesiogiai kraunant duomenis iš programos nėra galimybės pateikti neteisingus duomenis. Buhalterinėje programoje yra taip, kad jeigu krauni, tai krauni viską, t.y. visus duomenis. Programoje galima koreguoti duomenis, bet viskas matysis ir deklaracijoje. Liudytoja tai pat nurodė, kad kiek jai yra žinoma, tikrai nebuvo taip, kad UAB „D“ 2011-2013 m. būtų teikęs prekes klientams be dokumentų. Liudytoja pažymėjo, kad jai išrašant sąskaitas A. T. jokių nurodymų neduodavo, nebent tik skanerį atnešdavo. A. T. sandėlyje daugiau dirbo su produkcija gaunama iš Lenkijos tiekėjų.

Liudytojas T. G. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „D“ vadybininku, surinkdavo užsakymus, kurie vėliau buvo perduodami į sandėlį, sandėlis paruošdavo prekes, buhalterija išrašydavo sąskaitas-faktūras, o vairuotojai prekes nuveždavo. UAB „L“ prisimena, kaip vieną iš didesnių klientų. Neįsivaizduoja, kaip UAB „L“ galėjo atsirasti produkcijos kiekių neatitikimai, su finansiniais dalykais jokių reikalų neturėjo, nurodė, kad čia reikėtų klausti direktoriaus. Užsakymai buvo pateikiami telefonu. Už produkcijos pakrovimą į automobilį buvo atsakingi patys vairuotojai, jiems jau buvo paruošiamos prekės, sustatytos ant palečių, kai vairuotojas kitą dieną naktį atvažiuodavo pasikrauti jis žinodavo, kuri eilė yra jo, tos paletes ir buvo kraunamos bei vežamos ten, kam išrašytos sąskaitos. Buhalterija paruošdavo viską, ir sąskaitas-faktūras. Būdavo speciali dėžutė, ten buvo paliekami segtuvai, turėdami specialius raktus vairuotojai juos paimdavo ir pasikrovę prekes išvažiuodavo. Kalbų apie tai, kad dalį produkcijos reikia atvežti su sąskaita, o kitą dalį be sąskaitos negirdėjo. Konkrečių faktų, kad UAB „D“ būtų teikęs prekes UAB „L“ be dokumentų nežino, dokumentų nerašydavo, tik priimdavo užsakymus, juos atiduodavo į sandėlį, tuo jo, kaip vadybininko darbas ir užsibaigdavo. Liudytojo nuomone, nuo šios procedūros galima pusę užsakymo parduoti su sąskaitomis-faktūromis, o pusę nuvežti be dokumentų.

Liudytojas nenorėjo svarstyti, kas galėtų duoti kažkam nurodymus vežti dalį prekių be dokumentų ir nurodė, kad tikslingiausia to būtų klausti žmogaus, kuris rašydavo sąskaitas-faktūras. Sąskaitas-faktūras rašydavo buhalterija, kokius jiems nurodymus kas galėdavo duoti neįsivaizduoju.

Liudytojas sakė, kad A. T. į administracinį darbą net fiziškai negalėjo įsikišti, jis turėjo savo darbų daugiau surištų su sandėlio veiklos darbu, t.y. pati produkcija, kad būtų gerai suformuota, gerai sudėta. Kartais jam tekdavo matyti, kad A. T. pasirašinėjo dokumentus, kokius tiksliai nematė. Taip pat liudytojas nurodė, kad visų su pardavimais, pirkimais susijusių reikalų, kainų derinimo, kiekių, vežimų užsakymų, finansinių dalykų, su vyr. finansininke susietų klausimų sprendimų, balansų, mano manymu, A. T. nedarė, kaip iš tiesų buvo nežino. A. T. užtikrindavo tvarką sandėlyje.

Liudytojas R. G. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-2013 m. dirbo UAB „D“ vairuotoju, po to vadybininku. A. T. buvo direktorius. Jis dirbdavo sandėlyje, daugiausia vadovavo sandėliui, skirstydavo, priiminėdavo prekes. Su buhalterėmis tokiais klausimais kaip ką rašyti, ko nerašyti A. T. nebendraudavo, į tuos dalykus jis nesikišdavo. Kodėl teikiamos produkcijos kiekiai ir skaičiai nesutapo nežino, to reikėtų klausti buhalterijos, jis pats sąskaitų nerašydavo. Sąskaitas rašydavo buhalterė arba apskaitininkės, jų darbo komentuoti negali. Nelabai tiki, kad galėjo būti taip, jog užsakymą nunešė į sandėlį, sandėlyje pasvėrė ir tada toje grandyje atsirado, jog dalį produkcijos kažkieno nurodymu įformino sąskaitomis-faktūromis, o dalis priimto užsakymo važiavo be dokumentų. Kai teikdavo užsakymą nebūdavo taip, kad kažkas sakytų kiek produkcijos reikia vežti su dokumentais, kiek be dokumentų. Apskaita išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, palikdavo kiekvienam vairuotojui po segtuvą, ryte atvažiuodavo vairuotojas pasiimdavo segtuvą, pasikraudavo prekes ir nuvažiuodavo į taškus, atiduodavo dokumentus, ten pasirašydavo sąskaitas, vairuotojas pasiimdavo pasirašytas sąskaitas ir atveždavo atgal į įmonę, dokumentus priduodavo vėl tai pačiai buhalterijai. Pagal įgaliojimus A. T. koreguoti užsakymų ir savavališkai jį tvarkyti ar sverti dar kažką kompetencijos neturėjo. UAB „L“ produkcija buvo vežama iš centrinio sandėlio, UAB „D“ turėjo tik vieną sandėlį. Liudytojas tai pat nurodė, kad teoriškai jeigu ir buvo kraunama produkcija be dokumentų, tai ją kraudavo būtent iš to sandėlio, atskiro sandėlio nebuvo.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustos ir UAB „L“ direktorė L. L. bei kitos UAB „L“ darbuotojos - apskaitininkės I. V., S. T. ir vadybininkė I. K.. Visi nurodyti asmenys atsižvelgus į jų procesinę padėtį UAB „L“ atliekamame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti specialiaisiais liudytojais, liudytojos nebuvo prisaikdintos, joms buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus ir neatsakyti į tam tikrus klausimus. Liudytoja L. L. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „L“ direktorė, pripažino, kad su UAB „D“ vyko prekyba, nurodė, kad UAB „D“ direktoriaus A. T. niekada nėra mačiusi. Liudytoja L. L. tai pat nurodė, kad jokių nesutapimų dėl duomenų nebuvo ir kategoriškai atsisakė komentuoti šį klausimą, pripažino, kad sąsiuvinis su užrašais, kuris buvo paimtas kratos metu yra jos tačiau tai pat atsisakė plačiau komentuoti.

Liudytoja I. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „L“ pradėjo dirbti 2011 m. sausio mėnesį, 2013 m. gruodžio 4 d. jos darbas baigėsi, UAB „L“ dirbo apskaitininke. Nuo 2012 m. liepos mėnesio jai atnešdavo dokumentus, kuriuos turėjo įvesti į buhalterinę programą „Agnum“ ir išrašyti krovinio važtaraščius klientams ir prekybos taškams. Liudytoja pripažino, kad UAB „L“ prekiavo su UAB „D“. Liudytoja nurodė, kad kai iš UAB „D“ atvažiuodavo prekės, jai buvo nešamos UAB „D“ PVM sąskaitos-faktūros ir prie jų pridėtos detalizacijos, kokiam klientui, ar kokiam prekybos taškui skirtos tos prekės. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar buvo prekių, kurios atvažiuodavo be dokumentų, ji suvedinėjau prekes iš PVM sąskaitų-faktūrų ir detalizacijų, po to atiduodavo sandėlininkei patikrinti, ar sutampa gaunamų ir išrašytų prekių kiekiai sandėlyje. Liudytoja pažymėjo, kad kiekvienai prekei yra skirtas kodas, UAB „D“ prekių kodo pradžia atrodo buvo 30, toliau ėjo prekės skaičiai. Tos prekės, kurios prasidėdavo skaičiumi 30 ir buvo iš UAB „D“, kitos su kita pradžia buvo kitų tiekėjų. Liudytoja negalėjo nieko pakomentuoti dėl to, kokius duomenis savo užrašuose fiksuodavo UAB „L“ direktorė L. L..

Liudytoja S. T. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-2013 m. UAB „L“ dirbo apskaitininke. Pajamuodavo sąskaitas-faktūras, išrašydavo sąskaitas-faktūras. Pagal sąskaitą-faktūrą ateidavo kvitas. Visus duomenis suvesdavo į kompiuterį, ėmė sąskaitas-faktūras, įvedinėjo prekes, žiūrėjo kainas, galiojimą, kiekį, kad duomenis atitiktų sąskaitą-faktūrą. Buvo atvejų, kad direktorė L. L. paduodavo jai sąskaitas-faktūras. Liudytoja nežino, kodėl duomenys I. V. ir jos kompiuteryje nesutapo, teigė, kad duomenis įvesdavo pagal sąskaitas-faktūras, kiekvieną dieną darė ataskaitas, pas ją viskas buvo gerai. Kadangi daug laiko yra praėję liudytoja teigė, kad visų aplinkybių susijusių su apskaita plačiau pakomentuoti negali, nepamena.

Liudytoja I. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB „L“

dirba jau 15 m., priiminėjo užsakymus iš UAB „L“ parduotuvių ir klientų. Liudytoja pripažino, kad jie prekiavo su UAB „D“. Liudytoja nurodė, kad turėjo užsakymų lapus, tarp jų buvo ir UAB „D“, surašydavo, kiek kiekviena UAB „L“ parduotuvė nori gauti, vėliau paskaičiuodavo kiek kilogramų reikia užsakyti. Paskaičiuodavo bendrą kiekį, kiek parduotuvės norėjo užsakyti tam tikros produkcijos, tada paskambindavo į UAB „D“ ir užsakydavo tiek, kiek reikia. Liudytoja tai pat pažymėjo, kad prekių asortimentas nuolat keitėsi. Liudytoja negalėjo nieko pakomentuoti apie tai, kaip vyko buhalterinė apskaita prekiaujant su UAB „D“

Specialistė L. N. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad jos su VMI specialiste nagrinėjo 2 dalykus, oficialią apskaitą, t.y. tą kuri deklaruojama PVM deklaracijose, balansuose, pelno ir nuostolių ataskaitose ir antras dalykas, kuris joms buvo pateiktas tai tas registras, pagal kurį buvo nustatyta, kad apskaita neatitinka tikrovės. Buvo lyginti pirkimai užfiksuoti nešiojamame kompiuteryje HW1 rastame sąraše su oficialia apskaita ir buvo nustatyti skirtumai tarp tos apskaitos, kuri deklaruojama viešai ir tos, kuri vykdoma viduje. Dviem raštais buvo gauti visi tyrimui reikalingi dokumentai, o būtent UAB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal kuriuos buvo deklaruojama veikla. Kai jie buvo palyginti su UAB „L“ kompiuteriniu sąrašu dėl realiai pristatytos produkcijos buvo išvesti skirtumai pagal oficialiai pateiktus dokumentus ir pagal iš UAB „L“ gautą sąrašą. UAB „L“ visų buhalterinių dokumentų nenagrinėjo, tyrimas buvo atliktas tik pateiktų klausimų ribose, atlikdama tyrimą vadovavosi užduotimi. Norėdama sugretinti darė priešpriešinį patikrinimą su UAB „L“, kurios duomenys paimti kratos metu pavadinti „realūs skaičiai“.

Specialistė akcentavo, kad jos tyrimo objektas buvo UAB „D“, ji žiūrėjo, kaip buvo tvarkoma UAB „D“ apskaita ir nustatė, kad pagal tai, kas buvo deklaruota pagal sąskaitas-faktūras viskas normaliai sutvarkyta, tačiau, kai palygino su UAB „L“ elektroniniu sąrašu iš kompiuterio nustatė, kad yra skirtumų. Buvo nustatyta, kad UAB „D“ iš tikrųjų UAB „L“ kai kuriais mėnesiais pardavė daugiau negu parodė savo apskaitoje ir buvo atvejų, kai buvo atvirkščiai. Specialistė pažymėjo, kad ji ėmė tik tuos atvejus, kur buvo nurodyta daugiau. Bylos medžiagoje yra pateikta lentelė (5 priedas) (6 t. b. l. 23), kurioje parodyti išvesti skirtumai, pagal tą lentelę VMI specialistė vėliau skaičiavo mokesčius. Lentelėje nurodyti metai, mėnuo, pardavimo PVM, ta suma, kuri buvo parodyta UAB „D“ ir lyginama su UAB „L“, pvz., 1 pozicija UAB „L“ parodyta mažiau, nei pardavė jai UAB „D“. Pvz., lentelėje 2012 m. balandis, 7 pozicija (5 priedas, 6 t., b. l. 23) iš viso parodyta 58, o UAB „L“ 59, skirtumas 944,73. Taigi šiuo atveju UAB „L“ gavo daugiau nei UAB „D“ pardavė. 2012 m. liepa, 10 pozicija UAB „D“ parodyta 10 tūkst. mažiau negu UAB „L“, po to 13 pozicija, 2012 m. spalį skirtumas 11380. Per 2013 m. praktiškai kiekvieną mėnesį parodyta mažiau nei UAB „L“. Specialistė pabrėžė, kad 5 priedo lentelėje buvo imami visi mėnesiai iš eilės ir išvesti skirtumai. Skirtumai yra dideli, nuo to yra dideli mokesčiai. Iki 38 tūkst. buvo didžiausias skirtumas. Iš viso skirtumas 259154,48 jeigu imti bendrą skaičių, kiek parodyta mažiau pradedant nuo 2012 m. (5 priedas, 30 pozicija; 6 t., b. l. 23 ). Šiuos skaičius garantuoja, kadangi matė pirminius dokumentus ir juos lygino su tuo sąrašu. 169274 yra bendrai su + ir -, iš tikrųjų 230 mažiau parodyta, o 61103 daugiau, skirtumas yra 169. Bendras skirtumas su + ir - nuo 2011 m. pradžios iki 2013 m. pabaigos yra 78 tūkst., jeigu šį skirtumą išskleisti tada išeina, kad iš viso parodyta 259154,48 mažiau nei UAB „L“, o UAB „L“ parodyta mažiau 180575. Tuos skirtumus išvedė pati, palyginus tą diską, kuriame parašyta, kad čia tiekėjų realiai pristatytos produkcijos. Užrašas ant disko „I. V. juoda buhalterija“ jai jokios įtakos nedarė. Pateiktas buvo sąrašas dėl realiai pristatytos produkcijos, ne patys kompiuteriai. Buvo dar didesnis diskas dėl „juodos“ buhalterijos, šitas diskas, kuris buvo pateiktas jau buvo išfiltruotas ir paimtos tik sumos. Dokumentų sumos reiškia, kad nurodytas dokumentas ir jo suma. Programuotojas, kuris išfiltravo išrinko tik tai, kas susiję su UAB „D“, išrinktos buvo tik sumos, specialistei to užteko. Tame kitame diske buvo ilgas įrašas, kur buvo nurodyta mėsos pavadinimas, kiekis, kaina, suma. Tyrėja pateikė jau išfiltruotą UAB „L“ sąrašą, tą neišfiltruotą diską specialistė teigė tai pat mačiusi. Duomenų patikimumo vertinti negali, gali pasakyti tik savo nuomonę. Mano, kad tikriausiai tai yra teisybė, kadangi dalis atvaizduota pagal sąskaitas-faktūras ir viskas ten normalu, o dalis išlenda, kur nėra dokumentų ir yra tik pagal UAB „L“ sąrašą. Išvadą, kad taip iš tiesų galėjo būti daro, nes dalis sutampa, dalis nesutampa. Specialistė stebisi, kaip gali būti suklysta, oficialiai niekas nesuklysta, o šitame sąraše kažkodėl suklysta. UAB „L“ sąraše aiškiai nurodyta, kad tiekėjas UAB „D“.

Specialistė negalėjo pakomentuoti, kuri būtent iš įmonių nepateikė sąskaitų-faktūrų ir ar jos apskritai buvo. Matė pirminius dokumentus, jie deklaruoti, ten viskas yra normalu, praktiškai nėra nukrypimų, palyginus su tuo sąrašu ten yra tik maži skirtumai. Būtent oficiali apskaita ta, kuri buvo UAB „L“ ir UAB „D“ sutapo, t.y. oficialūs įmonių deklaruojami duomenys sutapo, bet čia eina kalba apie tai, kas neparodyta apskaitoje.

Specialistė teigė, kad atsirado įstatyme numatytos pasekmės, t.y. negalima nustatyti UAB „D“ įpareigojimų dydžio, turto, nes UAB „D“ neapskaitė jų oficialiai. Tik pagal UAB „L“ duomenis nustatyta, kad UAB „D“ iš tiesų jiems pardavė daugiau. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. numatyta, kad už tokią buhalteriją atsakingas bendrovės vadovas. Už buhalterinių įrašų teisingumą, teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyr. buhalteris arba kiti įstatymo 10 str. nurodyti asmenys, kurie tvarko subjekto apskaitą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal 21 str. 2 d. už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal 14 str. 2 d. už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Taigi už apskaitos dokumentų surašymą atsako tie žmonės, kurie yra paskirti tuos dokumentus išrašyti, o ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios ir išsamios informacijos pateikimą vyr. buhalteriui. Vyr. buhalteris pagal tuos dokumentus suveda duomenis į buhalterinę apskaitą, už pačios buhalterinės apskaitos organizavimą atsako vadovas. Teismo posėdžio metu specialistė nurodė, kad išvadą dėl to, kad atsirado įstatyme numatytos pasekmės pateikė būtent ji, išvadoje aiškiai parašyta ką įvertinus padaryta išvada. Jeigu pažeisti nurodyti norminiai aktai, dėl to ir negalima nustatyti veiklos, įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Neatitikimai eina kiekvieną mėnesį, reikia skirti turtą, įsipareigojimus ir pan., kurie turėjo būti užfiksuoti apskaitoje ir kur yra mokestinė bazė, kiekvieną mėnesį išvesti tik skirtumai, nei vienas mėnuo nesutampa. Nustatyti buvo visi įstatyme numatyti padariniai, jeigu įmonė neįtraukia pardavimų tai veikia viską ir turtą, ir nuosavą kapitalą, ir įsipareigojimus.

Specialistė R. T. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad jai kaip mokesčių administratorei, buvo pavesta atsakyti į klausimą, kiek UAB „D“ turėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių, konkrečiai PVM ir pelno mokesčių. Už 2011-2013 m. UAB „D“ turėjo sandorių su UAB „L“, jai buvo pavesta atlikti bendrą kompleksinį patikrinimą su FNTT darbuotoja. Buvo išrinkti UAB „L“ „juodosios“ buhalterijos duomenys ir ūkinės-finansinės veiklos tyrimo metu buvo įvertinti UAB „D“ pardavimai, o tuo pačiu UAB „L“ įsigijimai. Pagal „juodos“ buhalterijos duomenis UAB „L“ įsigijo žymiai didesnį kiekį. Išvadoje paskaičiuota konkrečiai nuo sandorių su UAB „L“ 29378 Lt pardavimų PVM (specialisto išvada, psl. 12). Išvadoje į 5 klausimą atsakyta, kad nesumokėjo 54 tūkst., čia yra paskaičiuota su įsigijimais iš Lenkijos, o kas konkrečiai liečia UAB „L“ tai yra 29378 Lt. Priede Nr. 5 nurodytos neapskaitytos pajamos už 2013 m., tyrė tik tuos metus. Tyrimui buvo naudojamos UAB „D“ išrašytos sąskaitos-faktūros, buvo remtasi registrais ir iš UAB „L“ išimtos „juodos“ buhalterijos duomenimis, kadangi jų registre nurodyta žymiai didesnė suma. Atsakant į 6 klausimą (specialisto išvada, 11 lapas) buvo remiamasi UAB „D“ nuo 2011 m. iki 2013 m. išrašytomis sąskaitomis-faktūromis. Buvo tirtas visas laikotarpis 2011-2013 m. 2011-2012 m. neapskaitytų pajamų nenustatyta, o 2013 m. nustatyta. Už 2013 m. UAB „D“ deklaracijose pateikė neteisingus duomenis, išvadoje yra parašyta, kas pažeista, už tai atsakingas įmonės vadovas. Iš viso yra 39378 Lt PVM, būtų įvertintas ir pelno mokestis, tačiau kadangi bendrovė už 2013 m. deklaravo nuostolį, nuostolis mažinamas, bet į pelno mokestį neišeina, į biudžetą UAB „D“ skolinga 29378 Lt pardavimų PVM. Konkrečiai šios sumos UAB „D“ savanoriškai sumokėti nebandė. Gautų dokumentų užteko, buvo pateiktos UAB „D“ sąskaitų-faktūros, registrai. Specialistė tai pat nurodė, kad negaliu preziumuoti, jog ten buvo pateikta UAB „L“ „juodoji“ buhalterija, tačiau kadangi specialistai išėmė dokumentus, išėmė registrus ir priešingai teigti negali.

Iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. 5-1/155 matyti, kad UAB „D“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas pagal FNTT prie VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus raštais 2015-09-08 Nr. 1/10-1-9-2678, 2015-09-24 Nr.1/10-1-9-2846, 2015-09-29 Nr.1/10-1-9-2896 ir elektroniniu paštu pateiktus UAB „D“ ir UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus., tarp jų (1 priedas):

- UAB „D“ pirkimų dokumentai (2012-01-01 – 2013-12-31), pardavimų dokumentai ir žurnalai (2013-03-01 – 2013-12-31), 2013 m. didžioji knyga; UAB „D“ keturios kompiuterinės laikmenos CD be pavadinimų su 2011-11-01 – 2013-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentais (PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai, bankų išrašai) ir registrais (pirkėjų įsiskolinimų, pardavimų žurnalai „Datos, dokumentai, PVM“, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai), susijusiais su pardavimais bendrovei „L“; pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2011 m. lapkričio – 2013 rugpjūčio mėnesių laikotarpius; metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204), pelno (nuostolių) ataskaitos už 2011 m. - 2013 m.

- UAB „L“ buhalterinės apskaitos registrai, pateikti dviejose kompiuterinėse laikmenose CD: „S. T. oficialus“ ir „I. V. Juoda buhalterija“, UAB „L“ 2011-11-01 – 2013-12-31 pirkimų iš UAB „D“ buhalterinės apskaitos registras, pateiktas 2015-09-23 elektroniniu paštu.

Pagal UAB „D“ 2011-11-01 – 2013-12-31 buhalterinės apskaitos dokumentus (3 466 sąskaitas faktūras), susijusius su pardavimais bendrovei „L“, ir registrus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-31 UAB „D“ vardu įforminta mėsos gaminių pardavimų bendrovei „L“ iš viso už 1 173 607,01 Lt, tarp jų 969 922,93 Lt pajamos ir 203 684,08 Lt PVM (registrų kopijos 3 priede):

- 2011-11-01 – 2011-12-31 – 98 631,18 Lt (81 513,36 Lt pajamos ir 17 117,82 Lt PVM);

- 2012 m. – 661 780,24 Lt (546 925,75 Lt pajamos ir 114 854,49 Lt PVM);

- 2013 m. – 413 195,59 Lt (341 483,82 Lt pajamos ir 71 711,77 Lt PVM).

Tyrimo metu pardavėjo UAB „D“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir apskaitos registrų duomenys palyginti su pirkėjo UAB „L“ pateiktų apskaitos registrų duomenimis:

1) Tyrimui pateiktoje kompiuterinėje laikmenoje CD pavadinimu „S. T. Oficialus“ pateikti UAB „L“ 2003-2013 m. registrai „Skola tiekėjams“. Pagal tiriamojo laikotarpio nuo 2011-11-01 – 2013-12-31 registrų 79 325 įrašus (tarp jų: 2011-11-01 -2011-12-31 – 6 071 įrašų, 2012 m. – 38 649 įrašų, 2013 m. – 34 605 įrašų) nustatyta, kad tarp tiekėjų yra įrašyti pirkimai iš UAB „D“, nurodytos dokumentų datos, numeriai ir sumos sutampa su UAB „D“ 3 466 PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kuriomis įforminti mėsos gaminių pardavimai bendrovei „L“;

2) Tyrimui pateiktas to paties laikotarpio mėsos gaminių pirkėjo UAB „L“ 2011-11-01 – 2013-12-31 buhalterinės apskaitos registras tyrėjos pateiktas 2015-09-23 elektroniniu paštu. Minėto UAB „L“ 2011-11-01 – 2013-12-31 registro kopija pateikta išvados 4 priede. Šiame registre (toliau tekste bus minimas pavadinimu „Dėl tiekėjų realiai pristatytos produkcijos“) nurodyti dokumentų numeriai neatitinka tos pačios datos pirkimo PVM sąskaitos faktūros numerių bei nurodytos sumos nežymiai skiriasi nuo įrašytų sumų UAB „D“ pardavimo PVM sąskaitose faktūrose (paklaida iki 0,5 Lt). Pagal UAB „L“ 2011-11-01 – 2013-12-31 buhalterinės apskaitos registrą „Dėl tiekėjų realiai pristatytos produkcijos“ nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-31 įregistruota pirkimų iš UAB „D“ 2 356 įrašais iš viso už 1 252 185,86 Lt, tarp jų (4 priedas):

- 2011-11-01 – 2011-12-31 – 56 864,10 Lt;

- 2012 m. – 612 851,77 Lt;

- 2013 m. – 582 469,99 Lt.

Bendrovės „D“ pardavimai yra tuo pačiu UAB „L“ pirkimai. Tačiau bendrovės „D“ pardavimų bendrovei „L“ duomenys, įrašyti mėnesiais pateiktuose 2011-11-01 – 2013-12-31 pardavimų registruose „Datos, dokumentai, PVM“ (3 priedas) nesutampa su UAB „L“ pirkimų duomenimis, įrašytais registre „Dėl tiekėjų realiai pristatytos produkcijos“ (4 priedas). Nuo 2011 m. lapkričio iki 2013 m. gruodžio kiekvieno mėnesio abiejų bendrovių duomenų skirtumai tyrimo metu suvesti lentelėje (5 priedas), tarp jų iš viso metais:

- 2011-11-01 – 2011-12-31 – 41 767,08 Lt (98 631,18 Lt D. – 56 864,10 Lt L.) bendrovėje „D“ daugiau negu bendrovėje „L“;

- 2012 m. – 48 928,47 Lt (661 780,24 Lt D. - 612 851,77 Lt L.) bendrovėje „D“ daugiau negu bendrovėje „L“ (tarp jų: 28 776,56 Lt mažiau negu įforminta bendrovėje „L“ balandžio, liepos, spalio- gruodžio mėnesiais ir 77 705,03 Lt daugiau sausio-kovo, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais);

- 2013 m. – 169 274,40 Lt (413 195,59 Lt D. - 582 469,99 Lt L.) bendrovėje „D“ mažiau negu įforminta bendrovėje „L“ (tarp jų: 230 377,92 Lt mažiau negu įforminta bendrovėje „L“ sausio – lapkričio mėnesiais ir 61 103,52 Lt daugiau gruodžio mėnesį).

Bendrovės „D“ buhalterinėje apskaitoje 2011-11-01 – 2013-12-31 laikotarpiu įregistruota mėsos gaminių pardavimų bendrovei „L“ iš viso 78 578,85 Lt mažiau negu įforminta bendrovės „L“ registre „Dėl tiekėjų realiai pristatytos produkcijos“ (41 767,08 Lt 2011-11-01 – 2011-12-31 daugiau + 48 928,47 Lt 2012 m. daugiau – 169 274,4 Lt 2013 m. mažiau). Pažymėtina, kad UAB „L“ registre „Dėl tiekėjų realiai pristatytos produkcijos“ (4 priedas) iš viso įregistruota pirkimų 259 154,48 Lt daugiau negu bendrovėje „D“ 2012 m. balandžio, liepos, spalio-gruodžio mėnesiais ir 2013 m. sausio–lapkričio mėnesiais ir 180 575,63 Lt mažiau negu bendrovėje „D“ 2011 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais, 2012 m. sausio - kovo, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais ir 2013 m. gruodžio mėnesį (5 priedas).

Tyrimui pateiktuose UAB „D“ 2011-11-01– 2013-12-31 pirkėjų registruose ir UAB „L“ 2011-11-01 – 2013-12-31 pirkimų iš UAB „D“ registre „Dėl tiekėjų realiai pristatytos produkcijos“ nurodytos tik dokumentų sumos, kiekiai pagal asortimentą neįrašyti.

Iš specialisto išvados tai pat matyti, kad tyrimo metu palyginus abiejų bendrovių 2011-11-01 – 2013-12-31 pardavimų registrų duomenis (bendrovės „L“ registro „Dėl tiekėjų realiai pristatytos produkcijos“ pardavimų duomenys (2 356 įrašai iš viso už 1 252 185,86 Lt) ir UAB „D“ registro „Datos, dokumentai, PVM“ (3 466 įrašai iš viso už 1 173 607,01 Lt) tyrimo metu nustatyti mėsos gaminių pardavimai bendrovei „L“ neįforminant dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) ir neregistruojant apskaitoje iš viso už 259 154,48 Lt. Dėl to bendrovėje „D“ pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimai „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 str. 1 dalies reikalavimai „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 str. 2 dalies reikalavimai „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies, 16 str. 1 dalies, 6 str. 2 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „D“, veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-31.

Tai pat specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktą medžiagą, nustatyta, jog UAB ,,D“ per tiriamąjį laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-12-31 dalį mėsos gaminių parduodavo UAB ,,L“ be jokių apskaitos dokumentų, neįtraukiant į abiejų įmonių buhalterinę apskaitą.

UAB „D“ pardavimai yra tuo pačiu UAB „L“ pirkimai. Tačiau UAB „D“ pardavimų UAB „L“ duomenys, įrašyti mėnesiais pateiktuose 2011-11-01 – 2013-12-31 pardavimų registruose „Datos, dokumentai, PVM“ (3 priedas) nesutampa su UAB „L“

pirkimų duomenimis, įrašytais registre „Dėl tiekėjų realiai pristatytos produkcijos“ (4 priedas), iš jų:

- 2011-11-01 – 2011-12-31 – UAB „D“ įformino daugiau pardavimų negu UAB „L“ įsigijimų 34518 Lt + 7249 Lt PVM (iš viso: 41767 Lt).

- 2012 m. – UAB „D“ įformino daugiau pardavimų negu UAB L“ įsigijimų 40436 Lt + 8492 Lt PVM (iš viso: 48928 Lt).

- 2013 m. – UAB „D“ įformino mažiau pardavimų negu UAB „L“ įsigijimų 139896 Lt + 29378 Lt PVM (iš viso: 169274 Lt).

Įvertinus tyrimo metu pateiktus reikšmingus faktus, t.y. UAB ,,L“ vedamos dvigubos buhalterinės apskaitos duomenis bei dokumentų kopijas, daroma išvada, kad UAB ,,D“ už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2012-12-31 neapskaitytų pajamų nenustatyta, o už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 UAB ,,D“ neapskaitė dalies pajamų už mėsos gaminių tiekimą UAB ,,L“, t.y. už 169 274,40 Lt (iš jų: PVM 29 378 Lt). Tuo UAB „D“ pažeidė PVMĮ 15 str. 1dalies; 19 str. 1 dalies, 86 str. ir 89 str. 1 dalies nuostatas per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neapskaičiusi pajamų už 139 896 Lt ir Vilniaus AVMI pateiktose PVM deklaracijose nepagrįstai nedeklaravusi 29 378 Lt pardavimo PVM bei šia suma (29 378 Lt) sumažinusi mokėtiną į biudžetą PVM. Be to, UAB „D“ pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 dalies 1 p., 53 str. 1 dalies nuostatas per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 pateiktoje Vilniaus AVMI 2013 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) nepagrįstai padidino nuostolių sumą, sumažino apmokestinamąjį pelną dėl neapskaitytų ir nedeklaruotų 139 896 Lt pajamų, gautų už mėsos gaminių tiekimą UAB ,,L“.

Tyrimo metu, įvertinus tiekimą UAB ,,L“ už 139 896 Lt, nustatytas 77 799 Lt apmokestinamasis pelnas už 2013 metus (Bendrovė 2013 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) deklaravo 62 097 nuostolių sumą). 2012 metais Bendrovė deklaravo 146 256 Lt nuostolių sumą, kuri vadovaujantis PMĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis perkeliama į kitus mokestinius metus. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas PMĮ nuostatas, UAB „D“ nelieka prievolės mokėti pelno mokesčio už 2013 metus, kadangi 2012 metų nuostolių suma 146 256 Lt viršijo tyrimo metu nustatytą 77 799 Lt apmokestinamąjį pelną, o likusi nuostolių suma - 68 457 Lt gali būti perkeliama į 2014 metus.

Iš 2014 m. balandžio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 38-1-00010-13 buvo atlikta pinigų ir lapelių su rankraštiniais užrašais, paimtų 2013-12-04 kratos metu UAB „L“ direktorės L. L. rankinėje ir darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu buvo apžiūrėtas polietileninis maišelis, kuriame buvo lapukas su rankraštiniais užrašais: „D / 92,87 3205,17 2440,20 – 12,88 grąžin. / 5725,36“ ir trys tiekėjo UAB „D“ PVM sąskaitos-faktūros: Serija SER Nr. 0086407, Serija SER Nr. 0086296, Serija SER Nr. 0086542, viso keturi lapai (5 t., b. l. 43-52).

Iš 2014 m. rugpjūčio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 38-1-00010-13 atlikta sąsiuvinio su užrašu "New concept note book", paimto 2013-12-04 kratos metu iš UAB "L", adresu (duomenys neskelbtini), direktorės kabinete esančio stalo stalčiaus, apžiūra. Apžiūrėtas sąsiuvinis yra sunumeruotas - 335 puslapiai, prie puslapių prisegti lapukai su skaičiais ir rankraštiniais užrašais. 158 lapas "D" pažymėtas lipduku su skaičiumi "16" ir nuo 158 iki 161 puslapio surašyti įvairūs skaičiai, ties kurių matomos parašytos datos ir įvairūs žymėjimai (3 t., b. l. 80-88).

Iš 2014 m. gruodžio mėn. 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 38-1-00010-13 buvo apžiūrėti 34 vnt. lapų su spausdintu tekstu, skaičiais ir ranka rašikliu darytais įrašais, paimtais 2013-12-04 d., kratos metu iš UAB „L“ administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas Nr. 19 pažymėtas lapas D. 2, ant lapo vienos pusės atspausdinta lentelė su ranka darytais įrašais, skaičiais, ant lapo kitos pusės atspausdinta lentelė su ranka darytais įrašais, skaičiais. Apžiūrėtas Nr. 20 pažymėtas lapas D. 1, ant lapo atspausdinta lentelė su ranka darytais įrašais, skaičiais. Fotolentelėje nurodytos Foto Nr. 40, 41, 42 (5 t., b. l. 1-42).

Dėl BK 220 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 220 str. 1 d. atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šios nusikalstamos veikos objektas yra teisės aktuose nustatyta duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo tvarka, kuri yra pažeidžiama siekiant išvengti mokesčių. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas – deklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ir kiti dokumentai, į kuriuos įrašomi neteisingi duomenys apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą. Žinomai neteisingais laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija, nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita arba kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 str. 1 d. kilti yra būtinos dvi sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ir kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, ji laikoma baigta nuo minėtų dokumentų pateikimo momento, t. y. nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija tuos dokumentus gauna. Pažymėtina, kad BK 220 str. 1 d. numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktas deklaracijas buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent UAB „D“ per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neapskaičiusi pajamų už 139 896 Lt (ekvivalentas – 40 516 EUR) ir Vilniaus AVMI pateiktose PVM deklaracijose nepagrįstai nedeklaravusi 29 378 Lt (ekvivalentas – 8 508 EUR) pardavimo PVM bei šia suma (8 508 EUR) sumažinusi mokėtiną į biudžetą PVM. Tokiu būdu valstybės įgaliotai institucijai - VMI buvo pateikti neteisingi duomenis apie bendrovės pardavimo PVM, dėl ko UAB „D“ išvengė mokėtino į biudžetą 29 378 Lt (ekvivalentas – 8 508 EUR). Šias aplinkybes patvirtina tiek byloje surinkti rašytiniai įrodymai, tiek specialisto išvada, kad nurodytu laikotarpiu UAB „D“ neapskaitė dalies pajamų už mėsos gaminių tiekimą bendrovei „L“, dėl to į deklaracijas buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „D“ pardavimo PVM, kurie pasinaudojant elektroninio deklaravimo sistema buvo pateikti Vilniaus apskrities VMI. Išvardintos visos pateiktos deklaracijos atitinkamai pagal mėnesius, taip pat nurodyta, kokio dydžio mokėtino į biudžetą PVM išvengė – 8508 EUR. Minėtas aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustos specialistės.

Posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. T. savo kaltės dėl jam inkriminuotos BK 220 str. 1 d. numatytos veikos nepripažino, nurodė, kad jokių nurodymų dėl kažkokių skaičių keitimo, ar kokios neteisėtos veiklos buhalterėms neduodavo, į buhalterijos darbą nesigilino, nieko buhalterėms neteikdavo, su deklaracijomis susipažinęs nebuvo, prie kompiuterio neprieidavo, PVM sąskaitų-faktūrų nepasirašydavo, jas pasirašydavo buhalterės. Kaip įmonės buhalterė pildo deklaracijas nematė, neprisimena, kad būtų pasirašinėjęs deklaracijas, tų deklaracijų internete nežiūrėjo, tai pat nelabai gilinosi į tai, kad deklaracijos turi būti pateikiamos VMI.

Aplinkybę, kad A. T. neduodavo buhalterėms jokių nurodymų ir į jų darbą nesikišo patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų buhalterių R. B., G. P. bei N. L. parodymai. Apklausta teisme liudytoja R. B. pažymėjo, kad nebuvo gavusi jokių nurodymų iš A. T. dėl apskaitos tvarkymo, jis nebuvo jai nurodęs įrašyti į deklaraciją tikrovės neatitinkančius duomenis, nors pagal savo pareigybę galėtų duoti jai nurodymus. Liudytojos G. P. ir N. L. nurodė, kad tiesiogine jų darbo vadove buvo vyr. buhalterė R. B., ji ir buvo atsakinga už tvarkingą apskaitą, visus duomenis tvarkė ji pati, liudytojų nuomone R. B. PVM deklaracijas užpildydavo pati. Liudytojos tai pat pažymėjo, kad A. T. jokių nurodymų, tarp jų ir neteisėtų, joms asmeniškai nebuvo davęs. UAB „D“ akcininkai D. K. ir A. S. tai pat patvirtino aplinkybę, kad už įmonės apskaitą buvo atsakinga vyr. buhalterė R. B.. Išvardintos aplinkybės rodo, kad nors VMI ir buvo pateiktos deklaracijose su jose nurodytais žinomai neteisingais duomenimis, tačiau dėl to nėra kaltinamojo A. T. kaltės, kuri būtų pasireiškusi tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į aukščiau išvardintas aplinkybes teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamasis A. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 220 str. 1 d.

Dėl BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyt visi straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai, tai patvirtina tiek specialisto išvada, tiek ir teisme apklaustų specialisčių parodymai. Iš specialisto išvados aiškiai matyti, kad palyginus abiejų bendrovių 2011-11-01 – 2013-12-31 pardavimų registrų duomenis (bendrovės „L“ registro „Dėl tiekėjų realiai pristatytos produkcijos“ pardavimų duomenys (2 356 įrašai iš viso už 1 252 185,86 Lt) ir UAB „D“ registro „Datos, dokumentai, PVM“ (3 466 įrašai iš viso už 1 173 607,01 Lt) tyrimo metu nustatyti mėsos gaminių pardavimai bendrovei „L“ neįforminant dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) ir neregistruojant apskaitoje iš viso už 259 154,48 Lt. Dėl to bendrovėje „D“ pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimai „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 16 str. 1 dalies reikalavimai „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6 str. 2 dalies reikalavimai „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl nustatytų 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies, 16 str. 1 dalies, 6 str. 2 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „D“, veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-31. Posėdžio metu apklausta specialistė L. N. patvirtino savo duotas išvadas ir pabrėžė, kad tuo atveju, kai yra pažeisti nurodyti norminiai aktai, dėl to ir negalima nustatyti veiklos, įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Neatitikimai eina kiekvieną mėnesį, reikia skirti turtą, įsipareigojimus ir pan., kurie turėjo būti užfiksuoti apskaitoje ir kur yra mokestinė bazė, kiekvieną mėnesį išvesti tik skirtumai, nei vienas mėnuo nesutampa. Nustatyti buvo visi įstatyme numatyti padariniai, jeigu įmonė neįtraukia pardavimų tai veikia viską ir turtą, ir nuosavą kapitalą, ir įsipareigojimus. Šiuo atveju, UAB „D“ neapskaitė visų pardavimų ir tik pagal UAB „L“ duomenis nustatyta, kad UAB „D“ iš tiesų jiems pardavė daugiau. Nors posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek ir jo gynėjas akcentavo, tai, kad specialistai neanalizavo UAB „D“ asortimento, kad pateikus išfiltruotus duomenis, jie galėjo pakisti, akcentavo, kad dalis produkcijos, esančios sąraše priklauso ne UAB „D“ vis dėl to teismui nekyla abejonių tyrimui pateiktų duomenų patikimumu. Nėra pagrindo teigti, kad išfiltruojant diską duomenys buvo tyčia iškraipyti, be to apklausta specialistė pažymėjo, kad ji matė pirminį neišfiltruotą diską, paaiškino kokia duomenų apimtimi skyrėsi išfiltruotas ir neišfiltruotas diskai, išfiltravus diską buvo atrinkti duomenys, susiję būtent su UAB „D“.

Teisme apklaustos UAB „L“ darbuotojos bei direktorė patvirtino, kad vyko prekyba su UAB „D“, tačiau buhalterinės apskaitos vedimo ypatumų plačiau neaiškino ir nekomentavo, atsižvelgiant į jų statusą vykstančiame UAB „L“ ikiteisminiame tyrime.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad buhalterinė apskaita UAB „D“ buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Pagal formuojamą teismų praktiką vadovas gali būti BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju. Tokiais atvejais pripažįstamos situacijos, kai apgaulingai apskaitai vesti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, Nr. 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad A. T. būdamas UAB „D“ direktoriumi sąmoningai būtų nepateikęs vyr. buhalterei tam tikrų apskaitai svarbių dokumentų, to nepatvirtina nei apklaustų liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nei viena iš apklaustų UAB „D“ buhalterių nenurodė, kad būtent A. T. joms pateikdavo apskaitai reikalingus dokumentus arba kitaip kuravo apskaitos tvarkymą. Pastebėtina, kad BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikiant tyčia. Šiuo atveju teismas UAB „D“ direktoriaus A. T. veiksmuose kaltės pasireiškusios tyčios forma nenustatė.

Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2, 3 dalimis kaltinamajam A. T. teismo posėdžio metu buvo pranešta apie galimybę perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Iš esmės esminis skirtumas tarp BK 222 ir 223 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų yra kaltės forma.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal to paties įstatymo 21 str. 2 d. už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal 14 str. ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

Pastebėtina, kad tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo.

Taigi tapdamas UAB „D” direktoriumi A. T. prisiėmė visas su šiuo statusu susijusias pareigas bei įsipareigojo tinkamai jas vykdyti. Tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek ir byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. T. būdamas UAB „D” direktoriumi nesirūpino tinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu, net nesidomėjo, kaip yra pateikiamos ir ar apskritai yra pateikiamos deklaracijos VMI, jis tik atlikdavo visų prekių patikrą, pagal sąskaitas-faktūras sutikrindavo, ar viskas atitinka, ar neįsivėlė klaidų, toks jo kaip įmonės vadovo pareigų vykdymas nebuvo pakankamai rūpestingas turint įstatymuose nustatytas pareigas užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Nors kaltinamasis minėjo, kad paskyrus jį į direktoriaus pareigas jam nebuvo išaiškinta jo atsakomybė, jis nebuvo susipažinęs nei su Akcinių bendrovių įstatymu, nei su Buhalterinės apskaitos įstatymų pažymėtina, kad remiantis BK 2 straipsnio 2 dalimi įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.

Taigi atsižvelgdamas į aukščiau išvardintas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. T. būdamas UAB „D“ direktoriumi, tinkamai neorganizavęs buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužtikrinęs teisingos, tikslios ir išsamios informacijos pateikimo kompetentingoms valstybės institucijoms aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl A. T. skirtinos bausmės.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, nustatydamas kaltinamajam A. T. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas vienas neatsargus nusikaltimas finansų sistemai, nusikaltimas yra baigtas, nusikaltimu padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Teismas taip pat nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kartu įvertintini byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį A. T. – neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (7 t., b. l. 25), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (7 t., b. l. 25), Všį Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (7 t., b. l. 26), į Vilniaus priklausomybės lygų centro įskaitą neįrašytas (7 t., b. l. 27), dirba UAB „D“ direktoriumi.

Atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskyrus jam vieną iš švelniausių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje ieškovas Vilniaus apskrities VMI pateikė 8508 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (7 t., b. l. 75-77).

Ieškinys tenkintinas visiškai. Civilinio ieškinio dydis yra pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Bendrovė pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 16 str. 1 d. bei 6 str. 2 d. reikalavimus, kuriuose numatyta, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais [...]; ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl minėtų pažeidimų UAB „D“ neapskaitė dalies pajamų už mėsos gaminių tiekimą UAB „L“. Taigi, Bendrovė, iš viso neapskaičiavusi 139 896 Lt pajamų ir Vilniaus apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose nurodžiusi neteisingus duomenis apie pardavimo PVM, išvengė 29 378 Lt, t.y. 8 508 EUR. Lietuvos valstybė patyrė 29 378 Lt, t.y. 8 508 EUR turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 str. privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Todėl teismas nusprendžia iš kaltinamojo A. T. civiliniam ieškovui – Vilniaus apskrities VMI priteisti 8 508 Eur turtinei žalai atlygint.

Dėl nuosavybės teisės apribojimo

2016-05-20 Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Daiva Kazlauskaitė priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas iki 2016-08-20 (7 t., b. l. 52-55). Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo iš naujo paskirti nuosavybės teisių apribojimą. Kaltinamasis A. T. prašė neskirti šios procesinės prievartos priemonės, kadangi sklypai jam yra labai brangūs, kaip tėvo palikimas, jis 4 m. taupė pinigus, kol pakeitė žemės sklypo paskirtį, to sklypo, kuriam uždėtas areštas rinkos kaina yra 4 kartus didesnė nei ieškinio suma. Kaltinamasis akcentavo, kad negali ta žeme disponuoti, o mokesčius turiu mokėti, dėl to jis patyria nuostolių.

Nuosavybės teisės apribojimo kaip procesinės prievartos priemonės tikslas yra užtikrinti civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus apskrities VMI civilinis ieškinys 8508 Eur sumai.

Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti civilinį ieškinį nuosavybės teisių apribojimas gali būti skiriamas tuo atveju, kai yra tikėtina, kad nepritaikius šios prievartos priemonės nebus lėšų, iš kurių galima būtų atlyginti civilinį ieškinį.

Nagrinėjamu atveju bylos procesas pirmos instancijos teisme yra pasibaigęs, byla išnagrinėta. Be to, žemės sklypų, kuriems uždėtas nuosavybės teisės apribojimas bendra vidutinė rinkos vertė remiantis byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro išrašais sudaro 49553 (7 t., b. l. 35, 47), t.y. 5 kartus didesnė nei pareikšto civilinio ieškinio suma.

Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad taikomos procesinės prievartos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui. Todėl atsižvelgiant į proceso stadiją, į pareikšto ieškinio sumą, žemės sklypų, kuriems taikyta procesinė prievartos priemonė bei kitas aplinkybes teismas daro išvadą, kad iš naujo skirti nuosavybės teisės apribojimą netikslinga.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

UAB „L“ darbuotojų I. V. ir J. B. kratos metu iš kompiuterių eksportuotus ir įrašytus į CD diską duomenis palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

VMI ir FNTT specialistėms UAB „L“ ir UAB „D“ pateiktus buhalterinės apskaitos registrus, įrašytus į CD diską palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsniu, 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. nutraukti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. nutraukti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 50 MGL, t.y. 1883 Eur dydžio baudą.

Nustatyti šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. T. civiliniam ieškovui Vilniaus apskrities VMI priteisti 8508 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą 6 mėn. terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.