- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-619/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB Nord banko
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-709-565/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord banko ieškinį atsakovei L. K. (trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Dotra“) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. liepos 9 d. ieškovas ir tretysis asmuo BUAB “Dotra” sudarė overdrafto (sąskaitos kreditavimo) sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė trečiajam asmeniui 60 000 Lt kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti. Trečiojo asmens prievolės įvykdymas buvo užtikrintas atsakovės L. K. laidavimu.
Šalies argumentai
Trečiajam asmeniui BUAB “Dotra” netinkamai vykdant prievoles pagal kreditavimo sutartį, ieškovas AB DnB Nord bankas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. K. 35 073,80 Lt skolą, kurią sudaro 32 251,01 Lt negrąžintas kreditas, 1 935,64 Lt nesumokėtos palūkanos ir 887,15 Lt delspinigiai, o taip pat 8,66 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Byloje kilo ginčas dėl laidavimo galiojimo ir jo apimties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės L. K. ieškovo AB DnB Nord bankas naudai 35 073,80 Lt skolą, kurią sudaro 32 251,01 Lt negrąžintas kreditas, 1 935,64 Lt nesumokėtos palūkanos ir 887,15 Lt delspinigiai, 8,66 proc. metines palūkanas už 32 251,01 Lt sumą nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovas ir tretysis asmuo BUAB “Dotra” derėjosi ne tik dėl 2008 m. liepos 9 d. kreditavimo sutarties, bet ir dėl kitų kreditavimo sutarčių sudarymo, o 2008 m. liepos 14 d. įgaliojimą ieškovė tikėtinai sudarė paaiškėjus klaidai 2008 m. birželio 30 d. įgaliojime arba 2008 m. liepos 14 d. įgaliojimas buvo sudarytas po to, kai, sudarius 2008 m. birželio 30 d. įgaliojimą, paaiškėjo, kad didėja suteikiamo kredito suma.
Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad išieškojimą iš atsakovės vykdantis antstolis privalės kontroliuoti, kad būtų išvengta dvigubo išieškojimo tuo atveju, jei prievolė ieškovui pagal kreditavimo sutartį visiškai ar iš dalies anksčiau bus įvykdyta BUAB “Dotra” bankroto byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. 2008 m. birželio 30 d. atsakovė įgaliojo R. J. sudaryti laidavimo sandorį su ieškovu už UAB „Dotra“ prievoles 6000 Lt sumai, o R. J., pasirašydama laidavimo sutartį Nr. 183-08L 60 000 Lt sumai aiškiai viršijo įgaliojimu jai suteiktas teises. Tuo tarpu ieškovas į atsakovę nesikreipė ir neprašė patvirtinti minėtos laidavimo sutarties (CK 2.133 str. 6 d.), todėl trečiojo asmens patirtus nuostolius privalo atlyginti R. J. (CK 2.136 str. 3 d.).
2. Pagal nusistovėjusią verslo praktiką, jeigu skiriasi suma skaičiais ir žodžiais, yra laikoma, kad teisinga yra ta suma, kuri nurodyta žodžiais, o ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų žinojusi apie gerokai didesnę laidavimo sumą.
3. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, antrasis 2008 m. liepos 14 d. įgaliojimas buvo išduotas dėl antrojo overdrafto (kredito) laidavimo 60 000 Lt sumai, tačiau pastarasis kreditas taip ir nebuvo išduotas ir jokio sandorio pagal 2008 m. liepos 14 d. įgaliojimą R. J. nesudarė.
4. 2008 m. liepos 14 d. įgaliojimo sudarymas ir pateikimas nelaikytinas laidavimo sutarties, sudarytos 60 000 Lt sumai, patvirtinimu, nes tokių išvadų nepatvirtina bylos medžiaga. Be to, įgaliojimo išdavimas negali patvirtinti ankstesnio sandorio, kadangi tokia sandorio patvirtinimo tvarka prieštarauja CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatytai tvarkai.
5. Bankrutuojančios įmonės prievoles vykdo ne antstolis, bet bankroto administratorius, kuris pats išmoka skolas pagal kreditorinius reikalavimus, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis tikrai negalės kontroliuoti išieškojimo iš BUAB „Dotra“ ir tokiu būdu ieškovas išsiieškos dvigubai, kas negali būti laikoma sąžininga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors 2008 m. birželio 30 d. įgaliojime nurodyta suma skaičiais nesutampa su skliausteliuose nurodyta suma žodžiais, tačiau iš Overdrafto sutarties 3, 12.1 punktų darytina išvada, kad L. K. laidavo už UAB „Dotra“ prievolių įvykdymą būtent 60 000 Lt sumai, o 2008 m. birželio 30 d. įgaliojime padaryta techninė klaida, kuri ištaisyta sudarius antrąjį 2008 m. liepos 14 d. įgaliojimą. Be to, jeigu atstovas ir būtų viršijęs įgaliojimus, sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį (CK 1.92 str.), tačiau reikalavimo dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovė nereiškė. Tuo tarpu solidariųjų bendraskolių (kredito gavėjo ir laiduotojo) tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai gali būti sprendžiami pagal CK 6.9, 6.83 straipsniuose numatytas taisykles.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. J. su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad iš pradžių bankas sutiko išduoti tik 6 000 Lt kreditą, todėl paprašė išduoti įgaliojimą laiduoti 6 000 Lt sumai, o betvarkant dokumentus bankas sutiko išduoti 60 000 Lt kreditą, tačiau tuo metu buvo gautas L. K. įgaliojimas 6 000 Lt sumai, kuris bankui tiko. Tuo tarpu 2008 m. liepos 14 d. įgaliojimas 60 000 Lt sumai buvo išduotas planuojant gauti naują 60 000 Lt kreditą, kuris taip ir nebuvo gautas.
Motyvuojamoji dalis
I. A. teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, visų pirma, pažymėtina, kad jis grindžiamas tarp šalių sudaryta ir nustatyta tvarka nenuginčyta laidavimo sutartimi. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė nuo sutarties sudarymo momento iki šios bylos nagrinėjimo reiškė ieškovui arba tretiesiems asmenims kokias nors pretenzijas dėl šios sutarties teisėtumo.
Tuo tarpu sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje atsakovės pareikštų atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo svarbu yra tai, kad apeliantė, būdama tiek UAB ,,Dotra“ akcininke, tiek laidavimo sutarties šalimi turėjo žinoti apie ieškovo suteikiamo kredito dydį bei bendrovės apyvartinių lėšų poreikį. Tai patvirtino ir overdrafto (kredito) sutarties nuostatos (3 punktas, 12.1 punktas). Tokiu būdu, kolegijos nuomone, neatsitiktinai atsakovės 2008 m. birželio 30 d. išduotame įgaliojime buvo įrašytas pavedimas trečiajam asmeniui R. J. sudaryti laidavimo sutartį ne didesnei nei 60 000 Lt sumai. Be to, kaip jau buvo minėta, atsakovė, sudariusi laidavimo sutartį, jokių pretenzijų dėl to, kad ji buvo sudaryta R. J. viršijant savo įgaliojimus, nereiškė ir apie tai, kad laidavimo sutartis yra neteisėta, ieškovui nepranešė. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad išaiškėjus įgaliojime esant techninei klaidai (žodžiais ir skaičiais nurodytų sumų nesutapimas), atsakovė 2008 m. liepos 14 d. išdavė kitą įgaliojimą, kuriame tiek žodžiais, tiek ir skaičiais buvo nurodyta, kad R. J. įgaliojama sudaryti laidavimo sutartį ne didesnė nei 60 000 Lt sumai. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė savo atsiliepime į ieškinį apie tai, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta jos atstovei viršijant suteiktus įgaliojimus, nenurodė (1 t., 40 – 43 b. l.).
Tiesa, apeliantė nurodo, kad antras įgaliojimas buvo išduotas tikslu laiduoti už kitą UAB ,,Dotra“ kredito sutartį su banku, tačiau patikimų įrodymų, kad tarp banko ir bendrovės vyko derybos dėl tokios sutarties, nėra, o ji sudaryta nebuvo. Tuo tarpu įgaliojimas nebuvo atšauktas. Svarbu yra tai, kad apeliantei buvo suteikta galimybė pareikšti priešieškinį dėl laidavimo sutarties nuginčijimo, tačiau tokia galimybe ji nepasinaudojo (1 t., 111, 113, 116 b. l.). Apeliantė jokių argumentų dėl iš jos priteistų sumų dydžio nepagrįstumo nenurodo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį patenkinti, o naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo (CK 1.92, 6.76 str., 6.81 str. 1 d., CPK 178 str.).
Patenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad išieškojimą iš atsakovės vykdantis antstolis privalės kontroliuoti, kad būtų išvengta dvigubo išieškojimo tuo atveju, jei prievolė ieškovui pagal kreditavimo sutartį visiškai ar iš dalies anksčiau bus įvykdyta BUAB ,,Dotra“ bankroto byloje. Minėtas motyvas, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo vertinti skundžiamą sprendimą kaip nepagrįstą, o apeliantės teiginys, kad ieškovas išsiieškos dvigubai, tėra tik niekuo neparemta prielaida. Be to apeliantės teises gina CK 6.83 straipsnio nuostatos.
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą iš jos priteistinas 1052 Lt atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (1 t., 176 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1052 Lt (tūkstantį penkiasdešimt du litus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.