Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. M. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 62 straipsnio nuostatas, įsigaliojus naujai šio straipsnio redakcijai, ir paskirti jam mažesnę bausmę, negu nustatyta BK 56 straipsnyje.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. balandžio 13 d. buvo gautas nuteistojo V. M. prašymas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, įsigaliojus naujai šio straipsnio redakcijai, ir paskirti jam mažesnę bausmę, negu nustatyta BK 56 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nuteistasis V. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu taikyti jo atžvilgiu naujos BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcijos nuostatas. Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai nuteistojo prašymą atmetė ir netaikė nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusių pakeistų BK 62 straipsnio nuostatų.

BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant, skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Nagrinėjamu atveju, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas sprendimuose konstatavo, kad V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, o taip pat byloje nenustatyta, kad bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, kai tuo tarpu norint taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, būtina nustatyti jas esant. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nė vienos pirminės būtinos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį. Taigi, šiuo atveju baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai pagrįstai nenustatė BK 62 straipsnio taikymo pagrindų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. M. apeliacinį skundą, nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam motyvuotai parinktas tinkamas bausmės dydis. Teismas, skirdamas bausmę apeliantui, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554 įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeistas BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nustatant, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje. Minėtu įstatymu buvo pakeistas ir BK 56 straipsnis. Naujai priimtu įstatymu buvo panaikinta BK 56 straipsnio 1 dalis ir dabar galiojantį BK 56 straipsnį sudaro tik viena dalis, nustatanti bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, t. y. pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis V. M. nei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi nebuvo pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnis). Taigi įsigaliojęs naujas baudžiamasis įstatymas V. M. ir negali būti taikomas bei neturi įtakos paskirtai bausmei. Be to, kaip jau buvo minėta, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai išnagrinėję baudžiamąją bylą nenustatė faktinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Įsigaliojus BK 62 straipsnio pakeitimui, neatsirado nei teisinio, nei faktinio pagrindo nuteistajam V. M. taikyti šio straipsnio 3 dalies 2 punktą ir paskirtą bausmę švelninti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.