- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-1049-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38088-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovui nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio, 135 straipsnio reikalavimų, nes nėra aiškiai suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, nepateikti įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes, nepasisakyta dėl žalos dydžio, neaptartos civilinės atsakomybės sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinys, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas (apeliantas) J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:Apeliantas nurodė, jog pagal ieškovo pateiktus procesinius dokumentus galima gana tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas – reikalavimą atlyginti žalą. Apelianto nuomone, tam tikri ieškinio aplinkybių neaiškumai ar netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje, o tokio ieškinio pagrįstumas, t. y. faktinio ieškinio pagrindo atitikimas ieškinyje suformuluotam jo dalykui, gali būti įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes ieškovas nepašalino teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi nustatytų trūkumų.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginčijama nutartis yra nepagrįsta, nes priimta pažeidžiant ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo ieškiniu, 2017 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, išdėstyti faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, pridėti neturtinę žalą pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui, nes ieškovas nepašalino teismo nutartimi nustatytų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinyje nėra aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovas tiksliai nurodė ieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, 100 000 Eur neturtinę žalą. Taip pat ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nepriėmė ieškovo civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, nes buvo praleistas terminas, todėl teismas 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžiu ieškovui nepriteisė žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011), todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių ieškinio pagrįstumo įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines ieškinio trūkumų šalinimo institutą reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Tuo atveju jei teismo vertinimu ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami ieškiniui tenkinti, tai būtų pagrindas ieškinį atmesti, o ne atsisakyti jį priimti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo.