Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1558-370/2012

2012 m. gruodžio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovei R. P., atsakovės atstovams direktoriui Dariui Stankui, advokatei Mirandai Kunickienei, restruktūrizavimo administratorei Jurgitai Karalevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2891-122/2011 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei RUAB „Lijasta“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys 2008-09-04 sudarė darbo sutartį Nr. 664, kurios pagrindu ieškovė buvo priimta į UAB „Lijasta“ dirbti sąmatininke (t. 1, b. l. 25, 40). Ieškovės 2010-08-04 prašymu darbo sutartis nutraukta 2010-08-06 (t. 1, b. l. 26, 40, 76). Ieškovė atsakovei 2010-11-02 pateikė prašymą išduoti pažymą apie ieškovei priskaitytą ir neišmokėtą darbo užmokestį, atostoginius, išeitinę kompensaciją delspinigius (t. 1, b. l. 27). Atsakovė 2010-11-08 raštu ieškovei atsakė, kad neturi galimybės išduoti ieškovės prašomos pažymos, ją galės išduoti tik 2010-12-31 (t. 1, b. l. 29). Ieškovė 2011-01-17 pateikė skundą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui (t. 1, b. l. 30).

Byloje kilo ginčas dėl sutarto darbo užmokesčio, kadangi šalys į bylą pateikė pasirašytas dvi tos pačios dienos, t. y. 2008-09-04, tuo pačiu Nr. 664, identiško turinio darbo sutartis, kuriose skyrėsi tik nustatytas mėnesinio darbo užmokesčio dydis: ieškovės egzemplioriuje jis yra 1 950 Lt (t. 1, b. l. 25), atsakovės – 1 300 Lt (t. 1, b. l. 40). Taip pat atsakovės pateiktoje darbo sutartyje atsakovės padaryti įrašai apie sutarties pakeitimą „2009-06-01 pagal DK 120 str. 1 d. nustatyta 4 val. d. d., 20 val. darbo savaitė, 5 d. d. savaitė, mokant 400 Lt darbo užmokestį“ bei apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2010-08-06 pagal DK 128 str., ir 140 str. 2 d. Sutarties pakeitimas ieškovės nepasirašytas.

Dėl sutarto darbo užmokesčio dydžio.

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad dvi sutartys buvo pasirašytos todėl, kad su atsakove buvo sutarta, kad jai pirmą darbo mėnesį bus sumokėtas 1 300 Lt darbo užmokestis, o toliau bus mokamas 1 950 Lt dydžio darbo užmokestis. Tai patvirtina atsakovės ieškovei faktiškai mokėtas darbo užmokestis. Darbo sutartyse pasirašęs atsakovės atstovas direktorius Darius Stankus teismo posėdyje negalėjo rišliai paaiškinti dviejų tos pačios datos ir numerio darbo sutarčių sudarymo aplinkybių, teigė, kad neprisimena bei kad viską paaiškinsianti įmonės buhalterė. Liudytoja apklausta atsakovės buhalterė I. U., paaiškino, kad iš pradžių buvo sudaryta sutartis, kurioje numatytas 1 950 Lt darbo užmokestis, o vėliau buvo susitarta dėl mažesnio, t. y. 1300 Lt. Po kurio laiko, buvo pasirašyta sutartis, kurioje nurodytas 1 300 Lt darbo užmokestis, liudytoja nežino. Dėl faktinių darbo užmokesčio išmokų paaiškino, kad įmonės administratorė į buhalterinės apskaitos kompiuterinę programą įvedė darbo užmokesčio dydį, todėl ieškovei klaidingai buvo mokamas 1 950 Lt dydžio (1 504,14 Lt atskaičius mokesčius) darbo užmokestis.

Nagrinėjamu klausimu teismas daro išvadą, kad labiau įtikinami yra ieškovės paaiškinimai, kuriuos patvirtina atsakovės faktiškai ieškovei mokėtos/priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos patvirtintos pačios atsakovės pažymomis (t. 1, b. l. 81, 109, 110): už pirmą darbo mėnesį, t. y. už 2008 m. rugsėjį, ieškovei buvo išmokėtas 1 122,73 (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, o už 2008 m. spalio – 2009 m. gegužės mėnesius, t. y. iki atsakovės nurodomos sutarties pakeitimo datos, ieškovei buvo mokamas 1 950 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. Šioms neginčijamoms faktinėms aplinkybėms prieštarauja liudytojos I. U. paaiškinimai, kad pirmiau buvo pasirašyta sutartis su 1 950 Lt darbo užmokesčio dydžiu – tokiu atveju į kompiuterinę buhalterinę programą pirmiau turėtų būti įvestas šis dydis ir už pirmą mėnesį ieškovei išmokėtas atitinkamo dydžio darbo užmokestis, o vėliau, t. y. pasirašius sutartį su 1 300 Lt darbo užmokesčio dydžiu, atitinkamai būtų pakeistas įrašas buhalterinėje programoje ir mokamas 1 300 Lt dydžio darbo užmokestis. Tačiau faktinė situacija buvo priešinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pačios atsakovės kitose pažymose pateikta informacija nesutampa, pavyzdžiui, vienoje pažymoje apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2009 m. liepos mėnesį nurodyta 88 darbo val. ir 400 Lt darbo užmokestis (t. 1, b. l. 82), o „Sodrai“ pateiktoje pažymoje už tą patį mėnesį – dvigubai daugiau (t. 1, b. l. 97). Pažymėtina, kad darbdavys yra atsakingas už tinkamą įmonės dokumentacijos tvarkymą, atsakovės atsikirtimai grįsti aplaidumu nesudaro pagrindo įrodinėjimo pareigos perkelti ieškovei, todėl visos abejonės nagrinėjamu sutarto darbo užmokesčio dydžio klausimu vertintinos ieškovės naudai.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šalys sulygo dėl 1 300 Lt darbo užmokesčio dydžio pirmą mėnesį ir 1 950 Lt darbo užmokesčio už sekančius (DK 95 str. 3 d., CPK 178, 185 str.).

Dėl darbo sutarties pakeitimo.

DK 120 str. 3 dalyje nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

Byloje nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė su darbo sutarties pakeitimu sutiko, atsakovės pateiktoje sutartyje prie sutarties pakeitimo ieškovė nepasirašė. Atsakovės direktorius šios aplinkybės negalėjo paaiškinti, liudytoja apklausta atsakovės buhalterė nurodė, kad darbo sutarties pakeitimus atliko ne ji, o administratorė. Ieškovė neigia apie sutarties pakeitimą žinojusi iki atleidimo iš darbo, atsakovė neįrodė, kad ieškovė su pakeitimu sutiko, ar kad bent apskritai apie tai žinojo. Atsakovės atsikirtimai, jog ieškovės žinojimą apie sutarties pakeitimus ir sutikimą su jais įrodo faktinės aplinkybės, kad gaudavo mažesnį darbo užmokestį, atmestini, kadangi atsakovė negali savo įstatyme nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutarties pakeitimus pažeidimu remtis siekdama sukurti sau teises ir, atitinkamai, ieškovei sukelti neigiamas pasekmes. Ieškovės neveikimas gaunant mažesnį darbo užmokestį nelaikytinas jos valios išraiška dėl sutarties pakeitimo (CK 1.64 str. 3 d.), juo labiau, kad ieškovė nurodė negalėjusi iš atsakovės jai nereguliariai mokamų darbo užmokesčio dalių suprasti, kad jai sulygtas darbo užmokestis buvo sumažintas, kadangi išmokant buvo nurodoma, kad tai dalinis atsiskaitymas. Liudytoja apklausta I. U. teismo posėdyje patvirtino, kad įmonės darbuotojams buvo nurodoma, kad atsiskaitymas yra dalinis, kadangi dėl sunkios įmonės finansinės padėties darbo užmokestis buvo mokamas nereguliariai, t. y. kai įmonė gaudavo lėšų. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir pačios atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose nurodomos išmokų datos (t. 1, b. l. 109, 110), iš kurių matyti, kad darbo užmokestis jau už 2009 m. balandžio mėnesį buvo išmokėtas tik 2009-07-08, kad kiti mokėjimai taip pat atlikti nesilaikant darbo sutarties 3 punkte nustatytos tvarkos, pagal kurią darbo užmokestis išmokamas su kartus per mėnesį iki einamojo mėnesio 30 darbo dienos ir iki sekančio mėnesio 15 darbo dienos, 2009-08-20 kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad išmokamas dalinis darbo užmokestis (t. 1, b. l. 126). Taip pat atskirai pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime nurodo, jog darbo sutartis buvo pakeista nuo 2009-07-01 nustatant 800 Lt darbo užmokestį, o sutarties pakeitime nurodomas 400 Lt darbo užmokestis, 4 val. darbo diena, 20 val. bei 5 darbo dienų savaitė, tačiau iš atsakovės pažymos (t. 1, b. l. 110) matyti, kad ieškovei tik už 2009 m. birželį priskaičiuota 400 Lt, o už likusius mėnesius iki pat atleidimo iš darbo skaičiuotas 800 Lt darbo užmokestis (atsižvelgiant į darbo dienų skaičių).

Vadovaudamasis, tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šalių darbo sutartyje sulygtas darbo užmokesčio dydis nebuvo šalių susitarimu pakeistas (DK 120 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl atsakovės išmokėto darbo užmokesčio sumos dydžio.

Ieškovė teigia, kad atsakovė darbo sutarties galiojimo laikotarpiu jai sumokėjo 6 142,87 Lt ir liko nesumokėjusi 26 648,98 Lt darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 31), iš kurio išskaičiuotina 1 500 Lt už jos ligos laikotarpį, 1 600 Lt už iš atsakovės gautus baldus, 750 Lt už nemokamų atostogų laikotarpį ir 1 500 Lt gautų pagal orderį, t. y. iš viso atsakovės darbo užmokesčio įsiskolinimas sudaro 21 298,98 Lt, iš kurių ji ieškiniu reikalauja 20 000 Lt (t. 1, b. l. 23, 24). Ieškovė apskaičiavo darbo užmokesčio įsiskolinimą laikydama, kad už visus mėnesius jai turėjo būti išmokėtas 1 504,14 Lt darbo užmokestis (išskaičiavus ligos ir nemokamų atostogų laikotarpius).

Vadovaujantis anksčiau padarytomis išvadomis sulygto darbo užmokesčio dydžio ir sutarties pakeitimo klausimais, teismas mano, kad nuo 2009 m. birželio mėn., t. y. faktinio darbo užmokesčio sumažinimo, ieškovei priklausantis darbo užmokestis turi būti apskaičiuotas pagal jos faktiškai dirbtas dienas laikant, kad darbo diena sudarė 8 val. Kaip buvo minėta, atsakovė tik už 2009 m. birželio mėn. ieškovei apskaičiavo darbo užmokestį laikant, kad ieškovė dirbo 4 val. per dieną, nes byloje atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi: pažymoje be datos nurodyta 2009 m. birželio ir liepos mėn. ieškovė dirbo po 84 val. ir jai priskaičiuotas darbo užmokestis po 400 Lt už kiekvieną šių mėnesių (t. 1, b. l. 82), 2011-06-09 pažymose nurodyta, kad ieškovė birželio ir liepos mėnesiais dirbo po 21 ir 22 dienas atitinkamai, t. y. iš esmės tiek pat dienų (t. 1, b. l. 109, 110), tačiau 2009-10-07 „Sodrai“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad liepos mėnesį ieškovė dirbo 176 val. (t. 1, b. l. 97), tai reiškia, kad po 8 val. per darbo dieną. Taip pat ir visus likusius mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo atsakovė darbo užmokestį skaičiavo pagal ieškovės dirbtų dienų skaičių laikydama, kad darbo diena yra 8 val., t. y. vien tik 2006 m. birželio mėnuo iškrenta iš bendro konteksto, todėl teismas laiko, kad šį mėnesį darbo diena sudarė taip pat 8 val. per dieną.

Ieškovė atsakovei pretenzijų dėl 2008 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesio neturi, dėl už 2008 m. gruodžio – 2009 m. gegužės mėnesius jai priskaičiuoto darbo užmokesčio dydžio teisingumo jokių argumentų nepateikė, todėl laikytina, kad už šį laikotarpį atsakovės pateikti skaičiavimai yra teisingi. Pagal atsakovės pateiktus duomenis ieškovė tik 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio, 2010 m. sausio, vasario, liepos ir rugpjūčio mėnesius dirbo nepilnai, todėl šiais mėnesiais ieškovei priklausantis darbo užmokestis apskaičiuotinas pagal vidutinį darbo dienos užmokestį už faktiškai dirbtas dienas laikant, kad ieškovės mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 1 504,14 Lt (Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.2. p.), o už pilnai išdirbtus mėnesius nuo 2009 m. birželio mėn. skaičiuotinas 1 504,14 Lt darbo užmokestis. 2009 m. rugpjūčio mėn. ieškovė dirbo 20 darbo dienų iš 21, rugsėjo mėn. – 3 dienas iš 22 darbo dienų, gruodžio mėn. – 14 iš 22, 2010 m. sausio mėn. – 8 iš 20, vasario mėn. – 14 iš 19, liepos mėn. –16 iš 21, rugpjūčio mėn. –2 iš 22 (t. 1, b. l. 97, 98, 99, 100, 110), todėl už 2009 m. rugpjūčio mėn. ieškovei mokėtinas darbo užmokestis sudaro 1 432,51 Lt, už rugsėjo mėn. – 205,11 Lt, už gruodžio mėn. – 957,18 Lt, už 2010 m. sausio mėn. – 601,66 Lt, vasario mėn. – 1 108,31 Lt, liepos mėn. – 1 146,01 Lt, rugpjūčio mėn. – 136,74 Lt. Taigi už visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė ieškovei turėjo išmokėti 30 098,65 Lt (žiūr. 6 psl., 1 lentelę). Ieškovė nurodo, kad atsakovė jai išmokėjo tik 6 142,87 Lt. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia šį ieškovės teiginį, teismas daro išvadą, kad atsakovė įrodė, jog ji ieškovei iš viso išmokėjo 17 031,83 Lt darbo užmokesčio (CPK 178 str., 185 str., 197 str. 1 d.). Atsakovės pažymose (t. 1, b. l. 42–45, 81, 82, 97–101, 109, 110) nurodytos išmokos patvirtintos banko išrašais ir pačios ieškovės pasirašytais darbo užmokesčio žiniaraščiais (t. 1, b. l. 58–68, 111–126).

Dėl delspinigių skaičiavimo, įskaitymo ir likusios darbo užmokesčio skolos sumos.

DK 207 str. 1 dalyje nustatyta, kad dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad delspinigių skaičiavimas nutraukiamas tik darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka (taip pat Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 2 d.).

Restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei metu (2009-09-11, t. 2, b. l. 71, 72) galiojusios Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcijos 9 str. 2 punkte (šiuo metu – 8 str. 2 p.) buvo nustatyta, kad delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimas iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą nestabdomas.

Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 dalyje nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai, kurie sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-01-27 įsakymu Nr. A1-32 nuo 2009-02-01 patvirtintas 0,07 proc. delspinigių dydis.

Pagal Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatytą skolininko įmokų įskaitymo eiliškumą, atsakovės ieškovei sumokėtos sumos pirmiau skiriamos netesyboms apmokėti, o paskiau pagrindinei prievolei įvykdyti (minėto straipsnio 3, 4 d., DK 9 str. 2 d.).

Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir faktinėmis aplinkybėmis apskaičiuotini iki atsakovės darbo užmokesčio išmokų susidarę delspinigiai (2 032,76 Lt), kurie dengiami pirmiau už darbo užmokesčio skolą, todėl likusi bendra atsakovės darbo užmokesčio skola sudaro 15 099,58 Lt (126,76+120,03+43,17+1742,79-17 031,83+30 098,65) (žiūr. 6 psl., 1 lentelę).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš atsakovės 2009 m. žiemą atsakovės pasiūlymu perėmė naudotus baldus užskaitant dalį (1 600 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio, todėl reikšdama ieškinį, ieškovė šia suma savo ieškinio reikalavimus sumažino (t. 1, b. l. 23).

1 lentelė.Delspinigių apskaičiavimas ir įskaitymas. Bendras darbo užmokesčio įsiskolinimasMetaimėnuoApskaičiuota darbo užmokesčio, LtDelspinigių skaičiavimo pradžia *Faktinio išmokėjimo dataIšmokėta suma, LtMėnesinio darbo užmokesčio išmokėjimo uždelsimasPo paskutinio apmokėjimo likusios skolos uždelsimasPo išmokos likusi darbo užmokesčio skola***, LtPaskutinio mėnesioPraėjusio mėnesioUžpraeito mėnesioDienųDelsp., LtDienųDelsp., LtDienųDelsp., LtDienųDelsp., Lt200809900,232008-10-222008-10-17900,23101504,142008-11-242008-11-141504,14111504,142008-12-222008-12-171504,14121701,002009-01-222009-01-301701,0088,168,162009011467,002009-02-232009-01-301467,008,16021525,502009-03-232009-04-101525,501718,15**700,4026,7203904,502009-04-222009-04-10904,5026,72041525,502009-05-222009-07-081525,504649,12881,6577,49051446,002009-06-222009-07-081446,001616,2093,68061504,142009-07-222009-08-20364,002829,48422,751266,06071504,142009-08-242009-08-20686,002084,20081432,512009-09-223246,693563,3909205,112009-10-222009-11-06484,19142,014444,124464,193394,64101504,142009-11-232009-11-25785,2722,111945,154160,76111504,142009-12-222778,645743,5412957,182010-01-223031,593087,386819,68201001601,662010-02-222010-02-17564,362516,752526,322572,816972,87021108,312010-03-222010-02-26300,00943,937825,11031504,142010-04-222010-03-19300,0023125,989155,23041504,142010-05-242010-04-16400,0027173,0310432,41051504,142010-06-222010-06-18170,0062452,7712219,31061504,142010-07-2234290,8214014,27071146,012010-08-061414,7414119,7515294,7708136,742010-08-062010-08-22500,00161,531612,841616,8516136,8615099,58Iš viso:30098,6517031,83126,76120,0343,171742,7915099,58* Darbo sutarties 3 p. nustatytas darbo užmokesčio išmokėjimo terminas + 7 dienos pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 dalį.** Nuo 2009-02-01 delspinigiai 0,07 proc.*** Atlyginus mokėjimo dieną priskaičiuotus delspinigius

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė ieškovei dėl minėtų baldų pareiškė ieškinį Klaipėdos rajono apylinkės teisme reikalaudama iš ieškovės už baldus pagal 2010-08-03 pirkimo–pardavimo sutartį priteisti 8 104,20 Lt kainą (t. 1, b. l. 46, 47). Ši ieškovės įskaityta 1 600 Lt suma šiek tiek sumažintų iš atsakovės priteistinų delspinigių sumą ir, atitinkamai, bendrą darbo užmokesčio įsiskolinimą, tačiau ši suma neįtraukta į delspinigių apskaičiavimo ir įskaitymo bei bendro darbo užmokesčio įsiskolinimo lentelę, kadangi dėl baldų kainos dydžio tarp šalių kilo ginčas, o įstatymas draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu civilinė byla pagal šį atsakovės ieškinį yra išnagrinėta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimu, kuriuo atsakovei iš ieškovės už baldus priteista 1 600 Lt (civilinė byla Nr. 2-58-838/2012), sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Dėl nurodytų priežasčių, šioje byloje atsakovės nustatyta bendra darbo užmokesčio skola (15 099,58 Lt) 1 600 Lt suma nemažintina, nes atsakovė nepagrįstai praturtėtų, t. y. ji turėtų 1 600 Lt galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę pagal minėtą Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą, nors šioje byloje ta pati suma būtų jau iš ieškovės reikalavimo išskaityta. Priešpriešinius reikalavimus šalys galės įskaityti vykdymo procese.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų.

Apeliantės argumentas, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 2 punktas užkerta netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimą, yra atmestinas, kadangi apeliantė ne iki galo cituoja minėtą įstatymo nuostatą. Anksčiau (šios nutarties dalyje Dėl delspinigių skaičiavimo, įskaitymo ir likusios darbo užmokesčio skolos sumos) jau buvo minėta, kad pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 2 punktą, iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimas nestabdomas.

Apeliantės argumentas dėl neva dviejų sankcijų už vieną pažeidimą atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu motyvu – delspinigiai apskaičiuoti ir priteisti už darbo sutarties galiojimo laikotarpiu uždelstus atsiskaitymus, o vidutinis darbo užmokestis priteistas nuo darbuotojo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos (DK 141 str. 3 d.).

Savo skunde apeliantė jokių kitų motyvų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis ieškovei iš atsakovės buvo priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas bei vidutinis darbo užmokestis, pagrįstumo ir teisėtumo nenurodo, priteistų sumų dydžio neginčija (CPK 306 str. 1 d. 4 p.), todėl teisėjų kolegija šiais klausimais plačiau nepasisako (CPK 320 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tiek ieškovė, tiek atsakovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, tarp jų – ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (t. 2, b. l. 61), yra atleistos (CPK 83 str. 1 d. 1, 8 p), todėl jos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas: priteistą darbo užmokesčio skolą sumažinant, o sprendimo dalis dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo – panaikinant (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. 6 d., CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo – sumažinti priteistą darbo užmokesčio įsiskolinimo sumą iki 15 099,45 Lt.

Panaikinti sprendimo dalis dėl 6 200 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.