Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuavusios uždarosios akcinės bendrovės „Europos nekilnojamas turtas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-672-510/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Europos nekilnojamas turtas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sadana“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Sadana“, ir, ieškinį patikslinęs, prašė iš atsakovo priteisti be teisinio pagrindo gautą pinigų sumą - 854 819,65 Lt, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu UAB „Sadana“ jį siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindas šios jungtinės veiklos sutartys:

1) 2006 m. spalio 25 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. 06/10-1 (toliau - sutartis Nr. 1), kurios objektas - nekilnojamo turto (0,4 ha ploto žemės sklypo, esančio Pramonės pr. 20 B, Kaune) projekto vystymas ir įgyvendinimas. Sutarties Nr. 1 2-o punkto pagrindu atsakovas įsipareigojo užtikrinti minėto nekilnojamojo turto projekto finansavimą (surasti konkrečius finansavimo šaltinius);

2) 2006 m. spalio 25 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. 06/10-2 (toliau - sutartis Nr. 2), kurios objektas - nekilnojamo turto (žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., Smiltės gyv., unikalus Nr. 5217/0013:49 Domeikavos k. v.) projekto vystymas ir įgyvendinimas. Sutarties Nr. 2 2-o punkto pagrindu atsakovas įsipareigojo užtikrinti minėto nekilnojamojo turto projekto finansavimą (surasti konkrečius finansavimo šaltinius);

3) 2007 m. kovo 22 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. 06/10-3 (toliau - sutartis Nr. 3), kurios objektas - nekilnojamo turto (AB „Kanapa“ turto, esančio Tilžės g. 13, Šiauliuose, pardavimas) projekto vystymas ir įgyvendinimas. Sutarties Nr. 3 2-o punkto pagrindu atsakovas įsipareigojo užtikrinti minėto nekilnojamojo turto projekto finansavimą (surasti konkrečius finansavimo šaltinius).

2008 m. birželio 19 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kuria sutartis Nr. 1 nuo 2008 m. birželio 19 d. buvo nutraukta. Joje konstatuota, kad atsakovas pagal sutartį Nr. 1 atliko visus jam priklausančius darbus, jam už pagal sutartį Nr. 1 tinkamai atliktus darbus buvo sumokėta 343 538,65 Lt ir pagal sutartį Nr. 1 šalys yra visiškai atsiskaičiusios. 2008 m. birželio 19 d. sutartimi taip pat buvo susitarta, kad sutartis Nr. 2 yra pasibaigusi, atsakovas pagal minėtą sutartį atliko visus jam priklausančius darbus, jam už pagal sutartį Nr. 2 tinkamai atliktus darbus sumokėta 536 353 Lt, į kuriuos įskaitoma 170 000 Lt suma, sumokėta pagal sutartį Nr. 3 ir šalys pagal sutartį Nr. 2 yra visiškai atsiskaičiusios, išskyrus atsiskaitymus, kurie numatyti šioje sutartyje. Sutartyje taip pat nustatyta, kad atsakovas sutarties Nr. 2 pagrindu netapo ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto savininku. 2008 m. birželio 19 d. sutartimi taip pat buvo susitarta, kad sutartis Nr. 3 nuo 2008 m. birželio 19 d. yra nutraukiama.

Ieškovo teigimu, visomis trimis jungtinės veiklos sutartimis šalys buvo susitarusios veikti bendrai, įgyvendindamos sutartyse numatytus projektus, sutartyse buvo aptarti partnerių įnašai: darbas, žinios, sukaupta informacija ir profesinė praktika, pagal atskirą susitarimą pinigai ar kitos vertybės. Buvo sutarta, kad atsakovas sprendžia visus projekto finansavimo klausimus, t. y. suranda finansavimo šaltinius, o ieškovas vykdo visus projektų įgyvendinimo organizacinius darbus. Buvo numatyta, kad pelnas paskirstomas galutinai įgyvendinus projektus, gavus pilną atsiskaitymą už parduotą turtą, atsiskaičius su rangovais, subrangovais, finansavimo ir kredito įstaigomis, mokesčiais bei įvykdžius visus kitus su projektu susijusius finansinius ir dalykinius įsipareigojimus bei atlikus partnerių tarpusavio susiderinimus vieno mėnesio laikotarpyje, jeigu nėra svarbių priežasčių pelną padalinti vėliau. Pasak ieškovo, jungtinės veiklos sutartimis šalys buvo sutarę pelną pasiskirstyti tik po projektų užbaigimo. Tačiau ieškovui buvo iškelta bankroto byla, todėl projektai nebuvo baigti įgyvendinti, o pelno negauta. Be to, šalys 2008 m. birželio 19 d. sutartimi susitarė, kad nuo 2008 m. birželio 19 d. nutraukia jungtinės veiklos sutartis, t. y. jungtinės veiklos sutartys pasibaigė, nepasiekus jose numatyto rezultato – pelno.

Pasak ieškovo, atsižvelgiant į tai, kad iki susitariant dėl jungtinės veiklos sutarčių pabaigos, UAB „Sadana“ avansu iš UAB „Europos nekilnojamas turtas“ gavo pelno dalį, kuris galėjo būti gautas tik pasiekus jungtinės veiklos sutartyse numatytą rezultatą, jungtinės veiklos sutartims pasibaigus ir sutarto rezultato nepasiekus, pelnas turi būti grąžintas ieškovui UAB „Europos nekilnojamas turtas“, kuris jo dalį avansu išmokėjo atsakovui UAB „Sadana“. Aplinkybė, kad 2008 m. birželio 19 d. sutartimi šalys patvirtino, jog atsakovas tinkamai atliko jungtinės veiklos sutartyse numatytas savo, kaip partnerės, pareigas, ir šalys patvirtino, jog atsakovas iš ieškovo gavo atitinkamas sumas pinigų, anot ieškovo, nesuteikia atsakovui teisės šias sumas laikyti atlygiu, gautu už savo, kaip partnerės, įnašą pagal jungtinės veiklos sutartis. Partnerio įnašas pagal jungtinės veiklos sutartį nėra atlygintinės paslaugos teikimas, todėl už tokio pobūdžio darbus negali būti ir mokėjimų. Ieškovo vertinimu, bet kokie susitarimai, kurie visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja (CK 6.974 str. 2 d.), todėl avansu atsakovo gauta pelno dalis, kai jungtinės veiklos sutartys nutraukiamos ir sutartas rezultatas nepasiekiamas, yra be pagrindo gauti pinigai ir turi būti grąžinami. Kitu atveju atsakovas nepagrįstai praturtėtų. Ieškovas taip pat nurodė, kad net jei atsakovas pagal jungtinės veiklos sutartis atliko darbus, o nutraukus šias sutartis, 2008 m. birželio 19 d. sutartimi šalys susitarė, kad avansu sumokėta pelno dalis yra UAB „Sadana“ patirti nuostoliai, jų dydis turi būti pagrįstas ir protingas. Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad tokio dydžio suma, mokama už finansavimo šaltinių suradimą dvejiems objektams, yra neprotingai didelė. Ieškovas taip pat nurodė, kad nors 2008 m. birželio 19 d. sutartimi šalys patvirtino, kad UAB „Sadana“ atliko jungtinės veiklos sutartyse numatytus darbus, įrodymų apie tai, kad finansavimą vystytiems projektams surado UAB „Sadana“, nėra. Todėl abejotina, ar susitarimas yra sąžiningas, o UAB „Sadana“ sumokėtos sumos gali būti pagrįstai laikomos jos dėl jungtinės veiklos sutarčių nutraukimo patirtais nuostoliais. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad 2008 m. birželio 19 d. sutartis buvo sudaryta likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos UAB „Europos nekilnojamas turtas“ iškėlimo, kai jau buvo aišku, kad vystant sutartyse aptartus projektus, pelno pasiekti nepavyks ir UAB „Sadana“ privalės grąžinti avansu gautą pelno dalį. Anot ieškovo, tokia situacija leidžia pagrįstai manyti, jog minėta sutartimi buvo siekta užtikrinti, kad pinigų, gautų pagal jungtinės veiklos sutartis, nereikės grąžinti bankrutuojančiai bendrovei (ieškovui). Todėl UAB „Sadana“ privalo grąžinti iš UAB „Europos nekilnojamas turtas“ gautą 854 819,65 Lt (pagal jungtinės veiklos sutartis – 879 891,65 Lt) kaip be pagrindo gautą pinigų sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad civilinio kodekso normos nedraudžia šalių susitarimu nutraukti jungtinės veiklos sutartį, o taip pat nedraudžia susitarti dėl sutarties nutraukimo pasekmių. Atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, jog jis atliko tam tikrus darbus pagal jungtinės veiklos sutartis, į tai, kad šias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas buvęs UAB „Europos nekilnojamas turtas“ vadovas A. P. bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovas atliko dalį veiksmų, numatytų jungtinės veiklos sutartyse. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra akivaizdaus pagrindo 2008 m. birželio 19 d. sutartį pripažinti niekine ir ši sutartis yra nuginčijamas sandoris. Įvertinęs tai, kad Kauno apygardos teismui 2011 m. vasario 9 d. protokoline nutartimi pasiūlius patikslinti ieškinį, ieškovo atstovas paskutinio teismo posėdžio metu pareiškė manantis, jog pareikšti reikalavimą dėl 2008 m. birželio 19 d. sutarties pripažinimo negaliojančia nėra būtinumo, teismas konstatavo, jog ieškinys negali būti tenkinamas, nes galiojant minėtos sutarties 2.2. punktui, negalima laikyti, jog atsakovas 854 819,65 Lt sumą įgijo be teisinio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – 2008 m. birželio 19 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „Sadana“ ir UAB „Europos nekilnojamas turtas“ ex officio pripažinti niekine, kaip apsimestinį sandorį, ir įpareigoti UAB „Sadana“ grąžinti UAB „Europos nekilnojamas turtas“ be pagrindo pagal jungtinės veiklos sutartis gautą pinigų sumą – 854 819,65 Lt. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Mokėjimai pagal jungtinės veiklos sutartis galėjo būti vykdomi tik tuomet, jei vystant jose numatytus projektus, būtų pasiektas pelnas ir pagal sutarties esmę avansas negalėtų būti mokamas. Nuo 2008 m. gegužės mėn. ieškovo darbuotojams nebemokamas atlyginimas ir jie kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. 2008 m. birželio 19 d. jau buvo aišku, kad jungtinės veiklos sutartyse numatytas rezultatas nebus pasiektas. 2008 m. gruodžio 10 d. ieškovui iškelta bankroto byla. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad dar iki susitariant dėl jungtinės veiklos sutarčių nutraukimo (2008 m. birželio 19 d.), jau buvo žinoma, kad jungtinės veiklos sutartyse numatytas rezultatas nebus pasiektas, o bendrovei bus iškelta bankroto byla ir jungtinės veiklos sutartys pasibaigs.Nors sudarant sutartį šalys siekia sukurti tarpusavio teises ir pareigas, 2008 m. birželio 19 d. sutartimi šalims nebuvo sukurtos realios teisės ir pareigos, o tiesiog sukurtas formalus pagrindas išvengti UAB „Europos nekilnojamas turtas“ reikalavimo – grąžinti pagal jungtinės veiklos sutartis sumokėtas sumas.Nei tarp BUAB „Europos nekilnojamas turtas“ dokumentų, nei tarp AB Šiaulių banko pateiktų įrodymų, jog paslaugos buvo realiai suteiktos, nėra. UAB „Sadana“ paaiškinimai apie tai, kokios paslaugos buvo suteiktos, PVM sąskaitos-faktūros ir buvusio UAB „Europos nekilnojamas turtas“ direktoriaus paaiškinimai, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto. UAB „Europos nekilnojamas turtas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o teismas, sprendęs bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, konstatavo, jog didelės pinigų sumos kitam juridiniam asmeniui buvo pervestos be jokio teisinio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas nevertino sandorio šalių tikrosios valios, jų elgesio motyvų ir tikslų. Nors 2008 m. birželio 19 d. sutartimi šalys išreiškė valią dėl jungtinės veiklos sutarčių nutraukimo ir patvirtino atsiskaitymo už paslaugas faktą, tačiau ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų – atleisti UAB „Sadana“ nuo pareigos grąžinti UAB „Europos nekilnojamas turtas“ be pagrindo gautas sumas. Tiek atsakovas, tiek teismas sutinka, kad jei 2008 m. birželio 19 d. sutarties nebūtų, UAB ,,Sadana“ privalėtų grąžinti pagal jungtinės veiklos sutartis gautas sumas, nes šiose sutartyse numatytas rezultatas nebuvo pasiektas ir pagrindas gauti pelną neatsirado, o išankstiniai mokėjimai negalimi.Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Sadana“ suteikė paslaugas už 854 819,65 Lt sumą, o 854 819,65 Lt komisiniai už 3 mln. Lt kreditą yra akivaizdžiai per dideli ir neprotingi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimas naikintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatą, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu (CK 6.970 str.). Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 str. 1 d.). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 str. 1 d.).

Iš byloje esančių tarp šios bylos šalių – UAB „Europos nekilnojamas turtas“ ir UAB „Sadana“ – sudarytų jungtinės veiklos sutarčių (2006 m. spalio 25 d. sutartis Nr. 06/10-1, 2006 m. spalio 25 d. sutartis Nr. 06/10-2 ir 2007 m. kovo 22 d. sutartis Nr. 06/10-3) turinio matyti, kad šiomis sutartimis šalys susitarė kooperuodamos savo lėšas, turtą, darbą, žinias ir profesinę praktiką, įgyvendinti nekilnojamojo turto projektus, turėdamos tikslą finansuoti turto įsigijimą, parengti sklypų detaliuosius planus, pakeičiant jų paskirtį, finansuoti projektavimo ir turto detaliųjų planų parengimo išlaidas, organizuoti pardavimą bei reklamą ir t. t., tai yra siekti galutinio rezultato – pelno. Sutarčių 2-uoju punktu, reglamentuojančiu partnerių įnašus, buvo nustatyta, kad partnerių įnašai yra darbas, žinios, sukaupta informacija ir profesinė praktika, o pagal atskirą susitarimą - ir pinigai bei kitos vertybės. Šiuo punktu atsakovas UAB „Sadana“ įsipareigojo spręsti projektų finansavimo klausimus, surandant projektų finansavimo šaltinius – bankus, pritraukti investuotojus ar savo lėšomis. Pagal sutarčių 3 punktą partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą - pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.

Taigi, sudarytomis jungtinės veiklos sutartimis jų šalys (tuo pačiu ir šios bylos šalys) UAB „Europos nekilnojamas turtas“ ir UAB „Sadana“ susitarė vystyti bendrą veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto vystymu, kooperuodamos savo lėšas, turtą, darbą, žinias ir profesinę praktiką, siekdamos vienintelio ir esminio, įstatymams neprieštaraujančio tikslo – pelno. Šios sutartys pagal savo turinį atitinka įstatyme numatytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties požymius. Jungtinės veiklos sutartys nepriskiriamos atlygintinų sutarčių rūšiai. Aptariamos šios bylos šalių sudarytos sutartys taip pat nenumato atlyginimo kuriai nors iš šalių už jos vykdymo metu atliktus darbus ir įneštus įnašus.

Kaip jau minėta, pagal aptariamų sutarčių 2-ojo punkto nuostatą, pinigai, kaip partnerio įnašas, į bendrą veiklą gali būti įnešami pagal atskirą susitarimą. Duomenų, kad toks susitarimas būtų buvęs sudarytas, byloje nėra. Taigi teigti, kad atsakovui ieškovo sumokėtos piniginės lėšos yra įnašas į jungtinę veiklą, nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad viena iš šalių (šiuo atveju atsakovas), vykdydama jungtinės veiklos sutartis, būtų patyrusi nuostolių, kurių paskirstymą šalys būtų numatę jungtinės veiklos sutartimis, atskiru susitarimu (susitarimais) ir kad atsakovui ieškovo išmokėta suma būtų šių nuostolių kompensavimas (CK 6.974 str. 1 d.). Apie tai atsakovas ir neteigia. Taigi, iš esmės pagrįstas yra ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad mokėjimai pagal jungtinės veiklos sutartis galėjo būti vykdomi tik tuomet, jei vystant jose numatytus projektus, būtų pasiektas pelnas. Nors šalių 2008 m. birželio 19 d. sudarytos sutarties 2.1 punktuose ir nurodyta, kad 2006 m. spalio 25 d. sutartis Nr. 06/10-1 ir 2006 m. spalio 25 d. sutartis Nr. 06/10-2 yra pasibaigę ir atsakovas UAB ,,Sadana“ atliko visus jai priklausančius darbus pagal šias sutartis, tačiau duomenų, kad vykdant šias sutartis, buvo gautas pelnas, taip pat nėra. Taigi, kokiu pagrindu ieškovas atliko mokėjimus atsakovui, neaišku. Pažymėtina, kad mokėjimai pagal jungtinės veiklos sutartis buvo atlikti 2007 m. kovo 28 d. – 2008 m. spalio 4 d. laikotarpiu (13-41 b. l., 1 t.), tuo tarpu šiuos mokėjimus, kaip atsiskaitymą pagal sudarytas jungtinės veiklos sutartis, įteisinanti sutartis buvo sudaryta bei sąskaitos faktūros (70-73 b. l., 1 t.) buvo išrašytos tik 2008 m. birželio 19 d., prieš bankroto bylos iškėlimą ieškovui.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dėl ieškovo UAB „Europos nekilnojamas turtas“ atsakovui UAB ,,Sadana“ sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo pagrįstumo klausimą, padarė išvadą, kad atsakovas atliko dalį veiksmų, numatytų jungtinės veiklos sutartyse. Šią išvadą teismas pagrindė liudytojo A. P. (buvusio UAB „Europos nekilnojamas turtas“ administracijos vadovo), parodymais, atsakovo atsiliepimo į pareikštą ieškinį teiginiais ir rašytiniais įrodymais. Tačiau, kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, AB Šiaulių banko pateikti dokumentai, susiję su ieškovui suteiktais kreditais, atsakovo suteiktų paslaugų fakto bei jų apimties neįrodo. Šie dokumentai teįrodo faktą, kad ieškovui buvo suteikti kreditai nekilnojamojo turto projektų vystymui ir ieškovas į šiuos projektus investavo pinigines lėšas. Tačiau duomenų apie tai, kokius darbus pagal jungtinės veiklos sutartis atliko UAB ,,Sadana“, apie tokių darbų apimtį, įneštas lėšas, turtą ar pan. šiuose dokumentuose nėra. Vien atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktas paaiškinimas bei buvusio ieškovo administracijos vadovo liudijimas apie tai, kad UAB ,,Sadana“ atliko veiksmus, susijusius su 3 mln. Lt finansavimo iš banko gavimu, negali būti pakankami įrodymai, patvirtinantys paslaugų ieškovui suteikimą ir pateisinantys didesnės negu 850 tūkst. litų sumos pervedimą ieškovui. Tuo tarpu 2008 m. birželio 19 d. atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros (70-73 b. l., 1 t.) apmokėjimui už paslaugas pagal jungtinės veiklos sutartis Nr. 06/10-1 ir Nr.06/10-2, kuriose nėra detalizuota, kokios tai yra paslaugos, atsižvelgus į tai, kad mokėjimai buvo atlikti žymiai anksčiau, o jungtinės veiklos sutartys jokių avansinių mokėjimų už jokias paslaugas nenumatė, taip pat negali būti pakankami paslaugų atlikimą patvirtinantys įrodymai.

Pagal CK 6.164 straipsnio 1 dalies nuostatą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šalys taip pat gali sudaryti civilinio kodekso nenumatytas sutartis, tačiau jos negali prieštarauti įstatymams (CPK 156 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, 2008 m. birželio 19 d. sutartimi šalys nustatė, kad 2006 m. spalio 25 d. sutartys Nr. 06/10-1 ir Nr. 06/10-2 yra pasibaigusios ir atsakovas UAB ,,Sadana“ atliko visus jai priklausančius darbus pagal šias sutartis, už ką jai yra sumokėtos atitinkamos pinigų sumos, nurodytos šioje sutartyje ir šalys pagal minėtas sutartis yra visiškai atsiskaičiusios. Šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad 2006 m. spalio 25 d. jungtinės veiklos sutartis Nr. 06/10-2, neatsižvelgiant į jos pavadinimą, pagal sutarties sąlygas yra atlygintinų paslaugų sutartis, kadangi sutarties pagrindu šalys jokio nekilnojamojo turto neįgijo.

Šioje nutartyje taip pat jau minėta, kad 2006 m. spalio 25 d. ir 2007 m. kovo 22 d. sudarytomis jungtinės veiklos sutartimis jų šalys susitarė vystyti bendrą veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto vystymu, siekdamos vienintelio ir esminio tikslo – pelno ir atlyginimo kuriai nors iš šalių už jos vykdymo metu atliktus darbus nenumatė. Duomenų apie kokio nors šalių susitarimo dėl paslaugų teikimo atlygintinai egzistavimą taip pat nėra, kaip ir nėra duomenų, kad šalys, vykdydamos projektą, būtų gavusios pelno, kurį būtų pagrindas paskirstyti CK 6.976 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi nesant duomenų, kad atsakovas ieškovui realiai atliko darbų ar suteikė paslaugų, kurios galėtų būti įvertintos jam sumokėta suma, viršijančia 850 tūkst. litų, ar gavo pelno, kurio atsakovui tenkanti dalis atitinka šią sumą, teigti, kad šalių sudaryta 2008 m. birželio 19 d. sutartis, kuria faktiškai buvo įteisintas tokios sumos išmokėjimas atsakovui, yra šalių susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kuris neprieštarauja įstatymui, negalima. Tokiu atveju nėra pagrindo nesutikti su apelianto teiginiu, kad minėta sutartimi šalims nebuvo sukurtos realios teisės ir pareigos, o tik buvo sukurtas formalus pagrindas išvengti ieškovo UAB „Europos nekilnojamas turtas“ reikalavimo grąžinti pagal jungtinės veiklos sutartis sumokėtas sumas.

Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus pagrindo pripažinti 2008 m. spalio 19 d. sutartį niekine, skundžiamu sprendimu padarė išvadą, kad ši sutartis yra nuginčijamas sandoris. Padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo aplinkybių, galėjusių turėti įtaką tokio sandorio sudarymui, neatskleidė tikrosios šalių valios ir tikslų, kurių šalys šiuo sandoriu iš tiesų siekė ir nenagrinėjo piniginių lėšų išmokėjimo atsakovui aplinkybių. Tik objektyviais duomenimis nustačius, kad atsakovas ieškovui iš tiesų atliko darbų ar suteikė paslaugų, už kurias ieškovas turėjo atsiskaityti šalių susitarimo ar kitu teisėtu pagrindu, galima būtų daryti išvadą, kad 2008 m. spalio 19 d. sutartis yra nuginčijamas sandoris, kurio galiojimo klausimo, nesant reikalavimui pripažinti ją negaliojančiu sandoriu, nėra pagrindo svarstyti. Tuo tarpu nenustačius 2008 m. spalio 19 d. sutarties sudarymo aplinkybių, galėjusių turėti įtaką tokio sandorio sudarymui, tikrosios šalių valios ir tikslų, kurių jos šiuo sandoriu iš tiesų siekė, išvados apie 2008 m. spalio 19 d. sutarties galiojimą, apie tai, ar ši sutartis gali būti pripažinta nuginčijamu, ar niekiniu sandoriu, daryti negalima. Ši išvada yra tiesiogiai susijusi su šiame ieškinyje pareikšto reikalavimo priteisti be teisinio pagrindo gautą pinigų sumą pagrįstumo nustatymu. Taigi, nenustačius esminių 2008 m. spalio 19 d. sutarties sudarymo aplinkybių, negalima daryti išvados ir apie šioje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumą.

Remdamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio dėl be teisinio pagrindo gautos pinigų sumos priteisimo, neišaiškino esminių šio ieškinio pagrįstumui nustatyti svarbių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas proceso teisės normas bei neatskleisdamas bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme negalima. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 d., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.