Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo (Institucija) 2016 m. balandžio 26 d. nutarimu pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už ką G. K. paskyrė administracinę nuobaudą – 43 Eur baudą. G. K. nubaustas dėl to, kad 2016 m. kovo 28 d. nuo 22.00 val. negyvenamojoje patalpoje rūsio patalpose (duomenys neskelbtini), G. K. garsiai leido muziką, tai yra triukšmavo, tuo pažeidė viešąją rimtį.Nesutikdamas su šiuo priimtu nutarimu G. K. pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi G. K. skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo atmetė. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad surinktų įrodymų visuma nekelia abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 183 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Apeliaciniame skunde G. K. prašo panaikinti 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

3.1.Teigia, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes garsas sklido ne iki gretimo namo, o už gretimai stovinčio namo. Liudytojas J. Š. teisme patvirtino, kad garsas buvo įjungtas dideliu garsu ir tai yra užfiksuota pridedamame apeliaciniam teismui tyrimo protokole. Jokių nurodymų dėl garso pritildymo tyrimo metu specialistas negirdėjo, be to, parodė, kad „šalia esančiose patalpose, 2 aukšte (ten įsikūrusi kavinė „(duomenys neskelbtini)“), girdėjosi žemas dažnis, „bumčikas”, todėl akivaizdu, kad garso pritildymu nebuvo manipuliuojama, o besiskundę asmenys patys atsisakė dalyvauti tyrime ir jį kokiu nors būdu kontroliuoti. Be to, nei policija, nei neva nukentėję asmenys neatliko jokių kitokių tyrimų. Dėl šių priežasčių teismo padaryta išvada yra visiškai nepagrįsta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. K. apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Apeliaciniame skunde G. K. akcentavo, kad jo kaltė grindžiama prieštaringais liudytojų parodymais, o administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnyje. Įvertinus skundžiamos teismo nutarties turinį matyti, kad apylinkės teismas, atmesdamas G. K. skundą dėl Institucijos nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp klubo „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusio (duomenys neskelbtini), vadovo G. K. ir gretutinio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų J. A. S., A. M., O. S., D. A. vyko nuolatiniai konfliktai dėl per didelio triukšmo, sklindančio nakties metu iš naktinio klubo patalpų. Tai, kad daugiabučio namo gyventojai kreipėsi į policiją dėl triukšmo naktimis iš 2016-03-28 į 2016-03-29, 2016-03-29, 2016-04-01, iš 2016-04-15 į 2016-04-16, matyti iš byloje esančių namo gyventojų pareiškimų. Visi gyventojų pareiškimai rašyti dėl didelio muzikos garso nakties metu.

9.1. Apeliantas ginčija nustatytą faktą, kad neleistinas garsas sklido būtent iš patalpos, kur veikia jo vadovaujamas klubas „(duomenys neskelbtini)“, teigdamas, jog jo kaltę paneigia liudytojo J. Š. teisme duoti parodymai bei atlikto garso tyrimo protokolo duomenys, kuriuose konstatuota, kad leistinas garso dažnis nebuvo viršytas. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis dėl G. K. pateiktos versijos vertinimo kaip siekimo išvengti atsakomybės, nes jo nurodyti duomenys nelaikytini neginčijamai paneigiantys jo kaltę. Kaip parodė liudytojas J. Š., jis buvo rūsio patalpose su G. K., kuris įjungė aparatūrą, sakė, kad paleido sistemas maksimaliu pajėgumu, be to, tose patalpose buvo dar keli jaunuoliai. J. Š. atliko tyrimą viename iš butų, pagal išmatavimus niekas neviršino leistinų normų. Pagal tokius liudytojo parodymus matyti, kad J. Š. pats netikrino, ar garso tyrimą jis atliko pagal maksimaliai įjungtą garsą, nes tai jam pasakė G. K.. Nors jie kartu buvo vienoje patalpoje, kurioje buvo tikrinamas garsas, tačiau patalpoje, kur buvo aparatūra, buvo dar du jaunuoliai. Taigi, nepaneigtos aplinkybės, kad G. K. galėjo garso aparatūrą įjungti ir ne visu pajėgumu, nes niekas, apart paties pažeidėjo, to nepatikrino ir nepatvirtino, be to neatmestina, kad kiti patalpoje buvę asmenys taip pat galėjo garsą pritildyti. Taigi, nėra neginčijamų įrodymų, kad garso tyrimas buvo atliktas tikrinant klubo „(duomenys neskelbtini)“ muzikos aparatūrą paleidus maksimaliu pajėgumu, todėl byloje esantis ir su apeliaciniu skundu pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizinių veiksmų tyrimo poskyrio infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimo protokolas nelaikytinas G. K. versiją patvirtinančiu įrodymu. Apeliantas skunde netiksliai nurodo liudytojo J. Š. parodymus dėl garso sklidimo, teigdamas, kad liudytojas teigia garsą girdėjęs antrame aukšte, kur yra kita kavinė. J. Š. parodė, kad jis buvo šalia esančiose patalpose, 2 aukšte, ten girdėjosi žemas dažnis, „bumčikas“, tuo metu šalia veikė kavinė, bet didelio triukšmo nebuvo, beveik nesigirdėjo muzikos, sklindančios iš kavinės. Iš šių parodymų matyti, kad J. Š. girdėjo žemo dažnio garsus, būdamas antrame aukšte, tačiau iš kur jie sklido, jis nenurodė, be to, priešingai, liudytojas patvirtino, kad iš šalia veikusios kavinės sklindanti muzika girdėjosi labai silpnai.

9.2. Nesutiktina su skundo argumentu, kad liudytojų, kurie skundėsi keliamu triukšmu parodymai yra prieštaringi. Aukštesnysis teismas jokių prieštaravimų liudytojų J. A. S., A. M., O. S., D. A. parodymuose nenustatė. Priešingai, jie savo paaiškinimuose ir duodami parodymus teisme nuosekliai nurodė esmines aplinkybes, kad į policiją kreipėsi dėl garsios muzikos ir triukšmo, sklindančio būtent iš kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) patalpose. Nurodė, kad triukšmas naktimis eina jau seniai, ir prieš trejus metus negalėjo miegoti, nors kavinė „(duomenys neskelbtini)“ dar neveikė. Jie visi gyvena (duomenys neskelbtini) name, tačiau jis sublokuotas su (duomenys neskelbtini) namu ir keliamas triukšmas jiems labai girdisi. Jie žinojo, kad rūsio patalpos savininkas buvo tik vienas – G. K., tik jis leisdavo muziką rūsyje. Šie liudytojai patvirtino, kad policiją dėl triukšmo kvietė daug kartų. Dėl konkrečių dienų, kada buvo kviesti pareigūnai, teisme prisiminė liudytoja O. S., kuri nurodė tas pačias dienas, kaip ir savo paaiškinime. Kiti liudytojai teisme konkrečių dienų nenurodė, paaiškinimo, kad neprisiminė, todėl jokių prieštaravimų šiuose parodymuose nėra. Liudytoja O. S. parodė ir tai, kad iškviesti pareigūnai atėję pas juos į namus, įsitikindavo, kad muzika groja ir kambaryje girdisi triukšmas, tačiau į rūsio patalpas negalėjo patekti, nes jų niekas neįleisdavo. Nurodė, kad kartu su D. A. buvo nuėję pas G. K., bandė kalbėtis draugiškai dėl triukšmo, tačiau susitarti gražiuoju nepavyko. D. A. šiuo parodymus patvirtino. Byloje nėra jokių duomenų, kad minimi liudytojai pažinotų apeliantą asmeniškai ir būtų suinteresuoti jam pakenkti. Kaip matyti iš šių asmenų parodymų, jie nepatenkinti ne asmeniškai pačiu G. K., o dėl jo klube leidžiamos garsios muzikos. Todėl tikėti jo versija, kad triukšmas sklinda iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kas pačiam apeliantui yra akivaizdu, tačiau liudytojai vis tiek nurodo klaidingą faktą, kad ji sklinda iš jo klubo, nėra jokio objektyvaus ir paaiškinamo pagrindo. Dėl aptartų aplinkybių aukštesnysis teismas daro išvadą, kad G. K. skundą nagrinėjančiam apylinkės teismui pagrįstai nebuvo priežasčių liudytojų J. A. S., A. M., O. S. ir D. A. parodymus laikyti neteisingais, prieštaringais ir jais netikėti.

9.3.Aukštesnysis teismas pažymi, kad abejonių kelia paties G. K. parodymai ir paaiškinimai, ką pastebėjo ir teismas, priėmęs skundžiamą nutartį. Apeliantas bando įrodyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytą dieną iš jo klubo negalėjo sklisti muzika, kurios garsas viršijo teisės aktų nustatytas normas, tačiau tuo pačiu teigia, kad nėra įrodymų dėl leidusio muziką asmens nustatymo, nes byloje aptariamose patalpose būna ne tik jis, nes nėra tų patalpų savininkas, t. y. leidžia manyti, kad muzika iš klubo vis tik galėjo sklisti ir nakties metu trikdyti viešą tvarką, tik ją leido ne jis, o galimai kiti asmenys. Teismo posėdyje jis taip pat nebuvo tikras, ar būtent tomis dienomis, kurios nurodytos bylos medžiagoje, jis buvo klube, ar ne, nes neatsiminė. Jis taip pat prieštaringai nurodė, kad pareiškėjas naudojasi šiomis patalpomis, nors jos jam nepriklauso nuosavybės teise, kasdien klube nebūna, muziką gali leisti koks nors lankytojas, bet tai būna retai, nes jis užrakina patalpas. Tokie paaiškinimai nėra aiškiai suprantami, nes jeigu G. K. yra klubo vadovas ir jis rakina patalpas, tokiu būdu tuomet kiti asmenys, t. y. lankytojai, gali leisti muziką, kai jo ten nėra. Apylinkės teismas įvertinęs visus šiuos duomenis, padarė tinkamą išvadą, kad G. K. patalpas naudoja panaudos pagrindais ir kaip klubo vadovas yra atsakingas už naktimis leidžiamos muzikos garsą.

10. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal G. K. skundą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį ir kad nuobauda jam paskirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi, kad vien tai, jog byloje esantys duomenys teismo buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

11. Įvertinus aptartą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti G. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o G. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.