Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-02 · Civilinė byla Nr. 2A-2449-603/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-02
Bylos Nr.
2A-2449-603/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Lipnickienė
Ieškovas
B. Z.
Atsakovas
E. Z.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2449-603/2013Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. K. ir A. M., sekretoriaujant Violetai Kamašinienei, dalyvaujant ieškovei B. Z. ir atsakovui E. Z., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė B. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti nepilnamečiam vaikui - D. Z., gim. 2002-02-28, išlaikymą iš atsakovo E. Z., mokant po 500 Lt periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovė grindžia šiais motyvais. Pirma, teismo sprendimo priėmimo metu jaunesnysis ieškovės sūnus D. Z. lankė darželį, kuriame buvo maitinamas ir ugdomas. Šiuo metu jis yra mokyklinio amžiaus, todėl atsirado papildomos išlaidos mokyklos reikmenims, daugiau lėšų reikia skiri maistui, drabužiams. Ieškovė nurodė, kad jos sūnus D. Z. yra gabus ir turi specialiųjų poreikių – pradėjo lankytis Lietuvos vaikų ir jaunimo centre plaukimo pamokose, už kurias ieškovė moka 165 Lt, futbolo mokyklą „Žalgirietis“, kurioje treniruotės kainuoja 110 Lt per mėnesį ir Karoliniškių muzikos mokyklą, kurioje mokestis už mokslą per mėnesį yra 75 Lt. Antra, pagal teismų suformuluotą praktiką vieno iš tėvų mokama išlaikymo suma per mėnesį neturėtų būti mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos. Ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio nustatymo, priimto 2007-07-25, metu minimali mėnesinė alga buvo 600 Lt. Išlaikymas buvo priteistas dviems vaikams, o šiuo metu jis reikalingas tik D. Z.. Nuo 2012-08-01 minimalios mėnesinės algos dydis yra 850 Lt, kas suponuoja vis didėjančius visuomenės poreikius ir bendrą gyvenimo lygio pabrangimą.

Atsiliepimas

Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodo, kad ieškovės B. Z. materialinė padėtis ne pablogėjo, o pagerėjo. Ieškovė nenurodė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis būtų pablogėjusi. Be to, už komunalines paslaugas moka ne tik ieškovė, bet ir atsakovas, kas reiškia, jog atsakovas prisideda prie jaunesniojo sūnaus išlaikymo, mokėdamas už būstą, kuriame jo sūnus gyvena. Antra, jo teikiamas išlaikymo dydis jaunesniajam sūnui D. Z. yra pakankamas. Trečia, ieškovė neaptarė D. Z. neformalaus ugdymo su atsakovu, o sutartis dėl būrelių lankymo pasirašė savo nuožiūra. D. Z. lanko Gabijos gimnaziją, kurioje yra organizuojamas neformalus ugdymas, 35 būreliai. Atsiradusios išlaidos vaiko ugdymui ir užklasinei veiklai yra nepagrįstos ir neturinčios pagrindo. Dėl šios priežasties šalių vaikui D. Z. atsiradusios papildomos išlaidos yra nepagrįstos, ir atsakovas neturėtų už jas mokėti. Ketvirta, anot atsakovo, nėra nustatytas ieškovės B. Z. nedarbingumo lygis, nepateiktos sveikatos ekspertizių išvados. Atsakovas nurodo, kad E. Z. išlaikymo našta nepagrįsta. A. E. Z. teigia, kad yra bedarbis, gaunantis socialinę pašalpą, be viso to, studijuojantis Vilniaus universitete, Ekonomikos fakultete ir turintis mokėti už mokslą, taip pat prisidedantis prie savo senyvos motinos išlaikymo, neturintis jokio vertingo turto, išskyrus 6/9 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat tvirtina, kad nuo 2007 m. iki 2012 m. ieškovei į jos sąskaitą pervedė 25393,28 Lt, dėl ko yra susidariusi permoka. Dėl visų šių pateiktų aplinkybių atsakovas teismo prašo pripažinti ieškovės B. Z. ieškinį nepagrįstu.

Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametis D. Z., gim. 2002-02-28, kartu su tėvais ir pilnamečiu broliu gyvena keturių kambarių bute, Gabijos g. 2-84, Vilniuje. Danielius mokosi Gabijos gimnazijoje 4 klasėje. Po pamokų lanko futbolo treniruotes, muzikos mokyklą, baseiną. Berniukas lanko psichologės konsultacijas. Vaikas specialistams nurodė, kad juo daugiau rūpinasi mama, o tėtis juo nepasitiki, nieko neleidžia atlikti pačiam, jo pamokų ruoša rūpinasi abu tėvai. Skyriaus nuomone, ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio D. Z., gim. 2002-02-28, interesais, nes po teismo sprendimo priėmimo ženkliai išaugo vaiko poreikiai ir priteistas 200 Lt išlaikymas nebeatitinka nepilnamečio interesų, teismų praktikos, todėl jis turi būti didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo E. Z. nepilnamečio sūnaus D. Z. išlaikymui 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2012-10-03) iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, kad nepilnametis D. Z., gim. 2002-02-28, yra atsakovo E. Z. ir ieškovės B. Z. sūnus. Šalių santuoka nutraukta 2007-07-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų D. Z., gim. 2002-02-28, ir E. Z., gim. 1990-04-04, gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o atsakovas vaikų išlaikymui įsipareigojo mokėti po 200 Lt periodinių išmokų per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Šalių sūnus E. Z., gim. 1990-04-04, tapo pilnamečiu, todėl atsakovui pasibaigė jo išlaikymo pareiga. Taip pat nustatė, kad ieškovė dirba vaikų darželyje „Žiedas“, jos mėnesinis atlyginimas 2012 m. per mėnesį sudarė apie 2000 Lt, darbo užmokestis darželyje dirbant 1 etatu sudaro 1982 Lt neatskaičius mokesčių. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ieškovei priklauso 6/9, dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruota 1 transporto priemonė Audi 80. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovui priklauso 3/9, dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2009 m. yra registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, per tą laikotarpį jam išmokėta 8495 Lt išmoka. Šiuo metu jam mokama 350 Lt socialinė išmoka. Atsakovas šiuo metu studijuoja Vilniaus universitete Ekonomikos fakultete ir yra paėmęs kreditą studijoms.

Teismas konstatavo, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija iš esmės pasikeitė–šalių sūnui D. Z. šiuo metu yra 11 metų, jis yra paauglys, lanko ugdymo įstaigą, mokosi Gabijos gimnazijos 4 klasėje. Taip pat turi specialiųjų poreikių – lanko plaukimo pamokas, futbolo bei muzikos mokyklas. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, jog dėl objektyvių priežasčių išaugo vaiko būtinieji poreikiai, kurių visapusiškam tenkinimui priteisto išlaikymo iš esmės nebegali pakakti. Ieškovė deda visas pastangas, kad gautų pajamas leidžiančias užtikrinti visus vaiko poreikius. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad ji dirbdama darželyje dirba daugiau negu 1 etatu, kad gautų didesnį darbo užmokestį. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jos sveikatos būklė yra pablogėjusi ir ji nebegali dirbti didesniu krūviu patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, turintis aukštąjį ekonominį išsilavinimą, realiai galintis gauti vidutinį darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą savo vaikui. Atsakovo argumentai, kad jis yra bedarbis, gaunantis socialinę pašalpą ir besimokantis universitete nėra pagrindas nekeisti išlaikymo dydį į didesnį. Teismo neįtikino atsakovo argumentai, kad jis turėdamas aukštąjį ekonominį išsilavinimą deda visas pastangas susirasti darbą. Atsakovas jau daugiau nei keturis metus yra registruotas darbo biržoje, gyvena iš socialinių pašalpų. Atsakovo turtinė padėtis lyginant su sprendimo priėmimo momentu yra pagerėjusi, kadangi jam šiuo metu privalu išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką, daugiau išlaikytinių jis neturi. Atsakovas neprisideda prie vyresnio sūnaus išlaikymo, motyvuodamas tuo, kad jis nėra pažangiai besimokantis studentas. Atsakovo argumentai, kad jis į ieškovės sąskaitą yra pervedęs didesnę sumą negu buvo nustatyta išlaikymo suma ir šiuo metu yra susidariusi išlaikymo permoka, teismas nelaikė svarbia sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, o tai vertina tik kaip aplinkybę, leidžiančią teismui padaryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera ir leidžianti mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui. Aplinkybės, kad ieškovė nederino su atsakovu vaiko lankomų ugdymo būrelių, teismas taip pat nepripažino svarbia sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, kadangi atsakovas gyvendamas kartu su vaiku ir aktyviai bendraudamas su savo nepilnamečiu vaiku pats gali įtakoti vaiko pageidaujamų lankyti būrelių pobūdį.

Įvertinęs byloje esančius vaiko poreikių paskaičiavimus, teismas laikė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.), bei teismų suformuluotą praktiką, pagal kurią minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti vieno iš tėvų vaikui skiriamo išlaikymo dydis turėtų būti pusė minimalios mėnesinės algos. Šiuo atveju šalių sūnus D. Z. turi ir specialiųjų poreikių – lanko plaukimo pamokas, futbolo bei muzikos mokyklas, kas per mėnesį ieškovės teigimu sudaro apie 400 Lt, todėl jos reikalaujamą 500 Lt išlaikymo dydį laikė pagrįstu.

Šalies argumentai

A. E. Z. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 sprendimą. Nurodo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Minimalus gyvenimo lygis – tai šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius. Bazinė socialinė išmoka – 130 Lt. Atsakovas mano, kad minimali mėnesinė alga negali būti kriterijus vaikų išlaikymui. Taip pat mano, kad galimas vaiko išlaikymas atsižvelgiant į išdėstytus faktus galėtų būti socialinė išmoka 130 Lt ir nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydis galėtų būti 299 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsiliepimas

Ieškovė B. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas beveik nesirūpina vaiko D. Z. išlaikymu ir eilę metų niekur nedirba, ieškovė stengiasi dirbti didesniu krūviu ir tai sudaro, priklausomai nuo galimybių įstaigoje, 1,25 etato arba 1,5 etato. Dėl savo ilgalaikės bedarbystės ir turtinės padėties atsakovas negali vengti išlaikyti nepilnamečio sūnaus. Priešingai, jau įgijęs 2008 m. Vilniaus kolegijoje finansininko išsilavinimą galėjo toliau atsakingai dirbti ir mokytis. Gerai žinodamas savo teises, atsakovas pamina vaiko teises – gauti paramą ir išlaikymą iš abiejų tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2007-07-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 6-7, 1 t.). Teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų D. Z., gim. 2002-02-28, ir E. Z., gim. 1990-04-04, gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o atsakovas vaikų išlaikymui įsipareigojo mokėti po 200 Lt periodinių išmokų per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Šiuo metu sūnus E. Z. yra jau pilnametis.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos A. T. praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Todėl pripažįstamas nepagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad tik esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas, kurio teismas šioje byloje nenustatė, galėtų būti pagrindu padidinti priteistą išlaikymą. Vaiko poreikių realus padidėjimas taip pat gali būti pagrindas priteistam išlaikymui padidinti.

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaiko poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei 1 000 Lt sumos, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės ir teismo nurodytus vaiko poreikius ir jam tenkinti reikalingas lėšas. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 1000 Lt suma.

Sūnaus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrina ieškovė. Atsakovo paaiškinimai apie papildomą paramą (pervedė didesnę išlaikymui skirtą sumą), negali būti argumentu sprendžiant dėl nuolatinio didesnio išlaikymo nei įsipareigojo minėta šalių sutartimi mokėti sūnui išlaikymą teikimo ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos tokį išlaikymą teikti. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį: jų gaunamas pajamas, turimą turtą, taip pat įvertino ir išlaidas. Atsižvelgiant į šalių sūnaus dėl amžiaus pasikeitusius poreikius, t. y. kad D. Z. yra mokyklinio amžiaus, jis turi specialių poreikių - lanko plaukimo pamokas, muzikos bei futbolo mokyklas, kas sudaro reikšmingą vaiko išlaikymui skirtų lėšų dalį, darytina išvada, kad sutarta šalių 200 Lt kas mėnesį išlaikymo suma yra per maža, o ieškovė neturi galimybių teikti žymiai didesnio išlaikymo. Taip pat pažymėtina, kad šalių sūnui E. Z. tapus pilnamečiu, atsakovas neteikia jam išlaikymo.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl išlaikymo padidinimo D. Z., priteisiant iš atsakovo E. Z. 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 329, 330 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudarė 9,75 Lt (b. l. 18, 2 t.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Loreta LipnickienėTeisėjai A. K.A. M.