Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų R. S. ir A. K. nuspręsta išieškoti po 39,59 Eur proceso išlaidų, kurias sudaro automobilio „T. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimo iš įvykio vietos ir liudytojos D. Z. kelionės į apklausą išlaidos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. S., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, o teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta A. K. padarytą nusikalstamą veiką, teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

6. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio mėnesį, R. S. gyvenamojoje sodyboje asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, pasiūlius, o R. S. sutikus su asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, parengtu planu bendrai daryti labai sunkų nusikaltimą – gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 8 d. vakare, savo automobiliu „T. A.“ ir priekaba „T.“ į minėtą sodybą atvežus chemines medžiagas ir priemones, reikalingas psichotropinei medžiagai – metamfetaminui gaminti ir laikyti, bei kartu su R. S. viską paslėpus sodybos ūkiniuose pastatuose ir jiems susitarus, kad 2016 m. gruodžio 9 d. bendrai gamins labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, pasiūlė R. S. psichotropinei medžiagai už piniginį atlygį bendrai gaminti pasikviesti abiejų pažįstamą A. K., ką R. S. 2016 m. gruodžio 9 d. apie pietus ir padarė, jis telefonu pakvietė A. K. atvykti pas save į sodybą. Po to A. K. 2016 m. gruodžio 9 d., apie 18 val., atvyko į R. S. gyvenamąją sodybą, kur rado asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, ir R. S. jau pradėjusius psichotropinės medžiagos gamybos procesą bei sutiko už piniginį atlygį dalyvauti pagal asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, parengtą planą vykdomoje nusikalstamoje veikoje. A. K., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, ir R. S. nuo 2016 m. gruodžio 9 d., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2016 m. gruodžio 9 d. 21 val. 20 min. sodybos ūkiniuose pastatuose neteisėtai pagamino ir laikė labai didelį kiekį (3,93 kg) psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

7. Kad šiomis nustatytomis aplinkybėmis A. K., veikdamas organizuotoje grupėje kaip nusikalstamos veikos vykdytojas, neteisėtai gamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, patvirtina nuteistojo R. S. parodymai, liudytojų nuteistojo tėvo R. S., R. S., R. I. ir R. T. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvada Nr. 140-(6150)-IS1-5107, tarnybinis pranešimas ir kiti rašytiniai įrodymai. Iš dalies jo kaltę patvirtina ir paties nuteistojo A. K. parodymai. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti.

8. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama, kad įvykio dieną, apie 18 val., A. K. atvyko į R. S. gyvenamąją sodybą ir tos sodybos ūkiniame pastate kartu su R. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, maišė medžiagas, tačiau skunde nurodoma, jog į šią sodybą A. K. atvyko savo iniciatyva pasilinksminimo tikslais, o ne tikslu gaminti psichotropines medžiagas. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad A. K., veikdamas organizuotoje grupėje, gamino ir laikė labai didelį kiekį (3,93 kg) psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

9. Apeliaciniame skunde nurodomi ir argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Iš skundo turinio matosi, kad teismo šališkumą, neobjektyvumą ir A. K. pažeistą teisę į gynybą nuteistasis ir jo gynėja sieja su tuo, kad nors teismas ir nesivadovavo R. S. ir nuteistojo tėvo R. S. parodymais apie galimai organizuotos grupės anksčiau padarytas analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau, apeliantų nuomone, tokie samprotavimai turėjo įtakos teismui sprendžiant klausimą ir dėl organizuotos grupės buvimo, ir A. K. skiriant bausmę.

9.1. Galiojančioje teisminėje praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, kad teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo nešališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. BPK 58 straipsnyje pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

9.4. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš kaltinamojo akto (5 t., 96-124 b.l.) ir skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, kad nusikalstamos veikos aplinkybės, susijusios su A. K. neteisėtais veiksmais, išdėstytos tapačiai. Tik kalinamajame akte nurodytas G. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje įvardintas asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus. Tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo vertinti kaip esminės faktinės aplinkybės, apie kurią iš anksto A. K. turėjo būti pranešta teisiamajame posėdyje. Perskaičius kaltinamąjį aktą teisiamojo posėdžio metu A. K. patvirtino, kad suprato kuo jis yra kaltinamas (5 t., 146-147 b.l.). Iš teisiamųjų posėdžių protokolų akivaizdu, kad ši byla buvo nagrinėjama kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių ribose. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojams buvo išaiškintos jų teisės, jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Duodami parodymus apie nagrinėjamą įvykį liudytojai R. S. ir R. S. (nuteistojo tėvas) laisva valia nurodė ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad tokia veika nuteistieji, tame tarpe ir A. K., užsiėminėjo jau kurį laiką ir anksčiau. Nors šie duomenys buvo gauti parodymų metu, kai liudytojai buvo apklausiami apie nagrinėjamos bylos aplinkybes, tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas aiškiai nurodė, kad baudžiamoji byla nagrinėjama neišeinant už kaltinimo ribų. Todėl pirmosios instancijos teismas nebuvo nei šališkas, nei neobjektyvus, nei pažeidė A. K. teisę į gynybą.

10. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys vidinio įsitikimo prasme dėl organizuotos grupės egzistavimo ir A. K. priklausymo tokiai grupei bei dėl A. K. neteisėtų veiksmų, atliktų 2016 m. gruodžio 9 d., jo tikslo vykstant į sodybą irgi yra svarbūs ir šia prasme jie gali būti vertinami su kitais įrodymais.

13. Iš nuteistųjų A. K. ir R. S. parodymų matosi, kad kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, psichotropinę medžiagą gamino ne pirmą kartą, kai jie buvo sulaikyti 2016 m. gruodžio 9 d. R. S. gyvenamosios sodybos ūkiniame pastate. Todėl net ir patys nuteistieji, duodami parodymus apie konkrečią jiems inkriminuotą 2016 m. gruodžio 9 d. nusikalstamą veiką, nurodo ir aplinkybes, susijusias su ankstesniais kartais gaminant uždraustas medžiagas. Šie duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, kaip ir minėtų liudytojų R. S. ir R. S. (nuteistojo tėvo), svarbūs formuojantis vidiniam įsitikimui dėl A. K. neteisėtų veiksmų.

14. Pirmiausia apeliaciniame skunde itin akcentuojama, kad pirmas savo iniciatyva A. K. skambino R. S. ir nurodomas tarnybinis pranešimas dėl telefoninių pokalbių išklotinės analizės. Iš tarnybinio pranešimo iš tikrųjų matosi, kad 2016 m. gruodžio 9 d., 13 val. 18 min., A. K. skambino R. S.. Šis pokalbis truko 5 sekundes. Tą pačią dieną, 15 val. 22 min., R. S. bandė skambinti A. K., pokalbio trukmė 0 sekundžių. Iš telefono pokalbių išklotinių matosi ir tai, kad 2016 m. gruodžio 9 d., 13 val. 19 min., iš A. K. telefono numerio skambinta į R. S. telefono numerį. Šio pokalbio trukmė 76 sekundės. Tame pačiame tarnybiniame pranešime užfiksuota ir tai, kad tą pačią dieną, 15 val. 22 min., iš R. S. telefono numerio skambinta į A. K. telefono numerį, pokalbis truko 44 sekundes (3 t., 128-129 b.l.). Byloje buvo paimtas ir apžiūrėtas R. S. mobilus telefonas. Iš daiktų (R. S. mobilaus telefono) apžiūros protokolo matosi, kad 2016 m. gruodžio 9 d., 13 val. 18 min., R. S. mobiliajame telefone užfiksuotas praleistas A. K. skambutis. Tą pačią dieną, 15 val. 22 min., R. S. skambino A. K. (4 t., 156-173 b.l.). Iš šių duomenų iš tikrųjų galima daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną A. K. pirmas skambino R. S., tačiau šis neatsiliepė. Jokio tarpusavio pokalbio nebuvo. Iš karto A. K. skambino nuteistojo sutuoktinei, su ja pakalbėjo 76 sekundes. O praėjus dvejoms valandoms R. S. perskambino A. K., tačiau tada šis neatsiliepė. Todėl iš karto iš savo sutuoktinės mobilaus telefono R. S. perskambino A. K. ir jų pokalbis truko 44 sekundes.

14.1. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra itin svarbu, kuris nuteistasis pirmas kuriam skambino, o esmė ta, kokiu tikslu A. K. atvyko į sodybą iš karto po telefoninio pokalbio su R. S.. Todėl svarbu įvertinti tų pokalbių turinį. Iš jau išdėstytų nuteistojo R. S. parodymų matosi, kad po to, kai asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, į sodybą suvežė nusikaltimui daryti reikalingas medžiagas ir priemones, liepė paskambinti A. K. tam, kad jis atvažiuotų. Paskambinęs A. K. R. S. pasakė, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, liepia, tos pačios apklausos metu nurodė, kad kviečia, atvažiuoti, daugiau nieko nesakė. Pats A. K. parodė, kad neprisiskambinęs R. S. paskambino jo sutuoktinei, kurios teiravosi apie R. S.. Po to jam perskambino pats R. S. iš savo sutuoktinės telefono. Tos pačios apklausos metu A. K. aiškino ir tai, jog pats pasakė, jog vakare atvažiuos pasilinksminti, ir tai, kad jo paprašė padėti, sakė, jog po darbo bus merginų, pasilinksmins, tuo tikslu jis ir važiavo. Todėl savo sutuoktinei G. K. pasakė, kad važiuoja parvaryti vilkiko, o iš tikrųjų nuvažiavo pas R. S.. Nuteistojo sutuoktinė parodė, kad tą dieną jie buvo suplanavę važiuoti pas draugus į gimtadienį, bet A. K. pasakė, jog važiuoja remontuoti automobilio ir išvažiavo. Iš bylos matosi, kad A. K. nuvažiavo būtent į R. S. gyvenamąją sodybą, kur R. S. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, gamino ir laikė psichotropinę medžiagą.

15. Iš bylos matosi, kad tą dieną R. S. sodyboje nebuvo nei linksmybių, nei merginų, o R. S., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, pasiūlymu, telefonu pakvietė atvykti A. K., kuris atsisakęs planų su sutuoktine, į šią sodybą važiavo ne pasilinksminimo tikslais, o turint tikslą gaminti ir laikyti psichotropinę medžiagą, tą patvirtina ir kiti įrodymai, įvykio eiga bei paties A. K. atlikti veiksmai.

16. Iš jau išdėstytų nuteistųjų A. K. ir R. S. parodymų matosi, kad tuo metu, kai A. K. atvažiavo į sodybą, R. S. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, jau buvo pradėję gaminti psichotropines medžiagas. Tam naudojo asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, atvežtas medžiagas ir priemones bei specialius drabužius. Persirengęs specialiais drabužiais A. K. nuėjo į sodybos tvartą. Eidamas matė statinę, iš kurios garavo dūmai. Tvarte A. K. ir R. S. atliko tuos darbus, kuriuos nurodė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus. Kaip pats A. K. parodė, jis maišė statinę, į kurią buvo sudėta folija ir užpilta vandeniu, taip pat jis apvertė įšilusią foliją. O atvažiavus policijos pareigūnams iš statinės pradėjo virsti garai, todėl tą statinę A. K. išpylė.

17. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad nuteistasis R. S. ir jo sutuoktinė parodė, jog statinė su paruoštu turiniu buvo pastatyta sodybos kieme prie garažo dar atvykstant A. K.. Sodyboje gyvenantys R. ir R. S. parodė tik tiek, kad pirmiausia atvažiavo asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, o po to A. K.. Nepaisant to, iš bylos iš tikrųjų matosi, kad A. K. prie daromos nusikalstamos veikos prisijungė vėliau. Atvykę į šią sodybą policijos pareigūnai R. T. ir R. I. sulaikė A. K. ir R. S., buvusius tvarte. Sulaikymo metu A. K. taip pat aiškino apie tai, kad jo paprašė tik padėti padirbti, pamaišyti, sakė, jog po to bus merginų. Bet netgi iš asmens kratos ir daiktų apžiūros protokolų (2 t., 70-71, 72-85 b.l., 4 t., 61-63 b.l.) akivaizdu, kad A. K. dėvėti sutepti drabužiai skirti darbui, o ne pramogoms, todėl tai tik dar labiau patvirtina, jog jis atvyko ne su merginomis linksmintis, o neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų kiekiu. Abu pareigūnai (R. T. ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 6-8 b.l.), šiuos parodymus jis patvirtino teisme) parodė apie nuteistųjų sulaikymo metu tvarte sklidusį aitrų cheminių medžiagų kvapą, taip pat tvarte buvusias medžiagas, skysčius, statines, talpas, kibirus, maišus su folija, respiratorius ir kitus daiktus, panašius į daiktus, skirtus gaminti psichotropines medžiagas. Toks aitrus kvapas jautėsi ir kituose ūkiniuose pastatuose, o garaže buvo ir balionas su pajungta žarna prie dujinės degiklio, šalia buvo metalinė talpa su vamzdeliu. Įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais patvirtina, kad sodybos pastatuose rastos įvairios talpos su skysčių likučiais, net devyni maišai su folijos atraižomis, statinė su lazda, iš kurios sklido aitrus cheminių medžiagų kvapas, lovelis, kibirai su medžiagų likučiais ir kitos talpos, dujų balionas, taip pat rasti ir matuokliai, piltuvėliai, respiratoriai, guminės pirštinės, be to, iš tvarto vidaus langai apdėti pritvirtintais juodos plėvelės gabalais (1 t., 62-68, 69-81 b.l.). Iš šio įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrint sodybą prie garažo vartų rasta ir mėlynos spalvos statinė, pridengta medžiaga, o atidengus šią medžiagą matėsi garavimas, jautėsi stiprus cheminių medžiagų kvapas. Kaip minėta, A. K. parodė, kad šią statinę matė eidamas į tvartą, taip pat šią statinę matė ir atvykę policijos pareigūnai. Specialisto išvadoje Nr. 140-(6150)-IS1-5107 nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu rastos mėlynos spalvos statinėje buvusio rudos spalvos skystyje (atskirtame nuo pilkos spalvos medžiagos) yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 2,048 kg, o pilkos spalvos medžiagoje (atskirtoje nuo rudos spalvos skysčio) yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 1,882 kg (1 t., 154-162 b.l.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas metamfetaminas yra įtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Remiantis šiomis rekomendacijomis, nedideliu kiekiu metamfetamino laikoma ne daugiau kaip 0,2 g šių medžiagų, dideliu kiekiu – daugiau kaip 20 g, o labai dideliu kiekiu – daugiau kaip 100 g šių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, mėlynos spalvos statinėje buvo rastas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos, nes iš viso mėlynos spalvos statinėje buvo 3,93 kg metamfetamino.

18. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama aplinkybė, kad tuo metu, kai A. K. atvyko į sodybą, statinėje, kurioje ir rasta (3,93 kg) psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, jau buvo sumaišyta medžiaga ir ši statinė buvo išnešta iš tvarto ir pastatyta prie garažo vartų, o pats A. K. sulaikytas tvarte ir jis maišė tas talpas, kuriose pagal specialisto Nr. 140-(6150- IS1-5107 rastame skystyje yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 1-fenil-2-propanas (fenilacetonas). Todėl skunde prašoma A. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 266 straipsnį).

19. Dėl išdėstytų aplinkybių galima teigti, kad į sodybą A. K. iš tikrųjų atvyko vėliau nei buvo pradėtas psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimo procesas, tačiau teigti, jog statinėje jau buvo pagamintas visas 3,93 kg kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir ši statinė jau buvo išnešta iki A. K. atvykstant, negalima. Kita vertus, A. K. matė, kad šioje statinėje dar vyksta virimo, t. y. psichotropinės medžiagos gaminimo procesas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir pažymi, kad A. K. veikė organizuotoje grupėje kaip vykdytojas, todėl nėra svarbu kiek savo veiksmais jis prisidėjo prie psichotropinės medžiagos gaminimo ir laikymo, nes į sodybą būtent ir važiavo tikslu su organizuotos grupės nariais gaminti šią medžiagą, o po to ją ir laikyti. Tai, kad tvarte rastose talpose buvusiame skystyje yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 1-fenil-2-propanas (fenilacetonas), tik patvirtina jo tikslą gaminti psichotropinę medžiagą, nes prekursorius būtent ir yra vienas iš psichotropinių medžiagų pirmtakų.

20. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Būtinasis šią veiką kvalifikuojantis požymis yra narkotinių medžiagų kiekis. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekius. Nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už narkotinių ar psichotropinės medžiagų gaminimą, o ne pagaminimą, ir šio straipsnio taikymo prasme narkotinių medžiagų gaminimas nėra tapatus jų pagaminimui, reiškiančiam baigtą procesą. Gaminimas kaip procesas laikomas baigtu, kai pagaminamas bet koks kiekis narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tinkamas vartoti (svaigintis), tačiau gaminimo baigtumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 260 straipsnį. Laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

20.1. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Pagal teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, nepriklausomai nuo jų vaidmens, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei. Konstatuojant tokią bendrininkavimo formą, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K., veikdamas organizuotoje grupėje kaip vykdytojas, gamino ir laikė 3,93 kg psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Būtent tuo tikslu jis ir atvyko į R. S. gyvenamąją sodybą. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad teismas padarė išvadą, jog R. S. paskambinus A. K. jie konspiraciniu būdu susitarė daryti vieną labai sunkų nusikaltimą, taip pat teismas nepadarė ir tokios išvados, kad tarnybiniame pranešime (3 t., 128-129 b.l.) užfiksuotas bendravimas (D. Z. bendravimas su A. K., R. S. bendravimas su G. K.) yra organizuotos grupės narių susisiekimo būdas organizuojant 2016 m. gruodžio 9 d. nusikaltimą. Skundžiame nuosprendyje teismas nurodė, kad labai sunkiam nusikaltimui – labai dideliam kiekiui psichotropinių medžiagų neteisėtai gaminti, laikyti – daryti 2016 m. gruodžio mėnesį, bet ne vėliau 2016 m. gruodžio 9 d., asmuo, kuriuo atžvilgiu byla išskirta pastarajam pasislėpus, subūrė trijų asmenų grupę, parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis ir taip pastarasis organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gaminimą, laikymą, surinko duomenis kaip pagaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, įsigijo tam reikalingas medžiagas ir priemones, pasiskirstė vaidmenimis, grupės nariai veikė laikydamiesi konspiracijos.

22. Peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad nusikalstama veika negalėjo būti padaryta be išankstinio susitarimo, pasirengimo. A. K. ir R. S. atliko jiems skirtus vaidmenis ir užduotis pagal asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, parengtą nusikaltimo (psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimą ir laikymą) planą. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, surinko informaciją kaip gaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, parūpino medžiagas ir priemones, reikalingas psichotropinės medžiagos gaminimui ir laikymui, taip pat ir tam specialius drabužius, o R. S. suteikė patalpas. Tada asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, šias medžiagas bei priemones pristatė į R. S. gyvenamąją sodybą, kartu su R. S. šias medžiagas ir priemones iškrovė ir sunešė į ūkinį pastatą. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, R. S. nurodė pakviesti A. K.. Telefonu R. S. pakvietė A. K., kuris iš karto atvažiavo į sodybą. Šios sodybos tvarte asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, nuteistiesiems nurodė kaip gaminti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą (sumaišyti medžiagas, jas maišyti, išpilti ir pan.), o R. S. ir A. K. tokius veiksmus ir atliko. Atlikdami šiuos iš anksto suderintus veiksmus nuteistieji ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, dalyvavo nusikaltimo padaryme turėdami bendrą tikslą – neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad A. K. vėlesnis prisijungimas prie daromos nusikalstamos veikos nepaneigia nei jo dalyvavimo organizuotoje grupėje, nei jo atliktų neteisėtų veiksmų, nei organizuotos grupės narių bendro tikslo. Nėra jokių abejonių, kad A. K. suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad dalyvauja kelių asmenų bendroje veikloje, atlieka jam skirtą vaidmenį ir užduotis kartu su R. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, pagal pastarojo parengtą planą. Todėl A. K. suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės narys (vykdytojas) ir vykdo bendrą susitarimą. Iš jau aptartų 2016 m. gruodžio 9 d. A. K. ir R. S. pokalbių, iš to, kad pokalbio metu R. S. tik trumpai nurodžius, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, liepė atvažiuoti, A. K. nuvyksta į nusikaltimo vietą, galima daryti išvadą, jog bendraudami jie laikėsi konspiracijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia. Jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kad neteisėtai gamina ir laiko labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir norėjo taip veikti. Tokį A. K. suvokimą patvirtina ir nusikaltimui parinkta vieta ir laikas – nuošalioje sodyboje gaminti psichotropinę medžiagą planavo per naktį, bei tai, kad atvažiavus policijai maišytą medžiagą A. K. išpylė. A. K. suvokimą taip pat patvirtina sodybos ūkiniuose pastatuose rastų specialiai skirtų psichotropinei medžiagai gaminti medžiagų ir talpų bei kitų daiktų skaičius, jų įvairovė, taip pat ir specifinis cheminės medžiagos kvapas. Be to, gamindami psichotropinę medžiagą nuteistieji vilkėdavo specialius drabužius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad psichotropinės medžiagos metamfetamino pagaminimo procesas yra sudėtingas, ši medžiaga turi specifinį kvapą, todėl buvo naudojama speciali apranga, respiratoriai ir šios priemonės po panaudojimo buvo sunaikinamos kaltinamojo R. S.. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad sulaikymo metu (4 t., 61-63, 148-151 b.l.) nuteistieji pateikė drabužius, kuriuos tuo metu vilkėjo, todėl šiuo atveju R. S. neturėjo galimybės drabužių ir kitų specialių daiktų (respiratorių ir pan.) sunaikinti. Kaip jau buvo minėta, tiek nuteistojo R. S. sutuoktinė, tiek ir pats R. S. parodė ne tik apie 2016 m. gruodžio 9 d. nusikaltimą, tačiau ir apie tai, kad tokia neteisėta veika užsiimdavo ir anksčiau. Pats R. S. nurodė, kad po tokios veikos asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, liepdavo drabužius sudeginti. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. sulaikytas nusikaltimo vietoje, todėl tokių veiksmų neatliko. Nepaisant to, kad šiuo atveju to nebuvo padaryta, tačiau kitos jau aptartos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai apie A. K. suvokimą, kad veikiant organizuota grupe neteisėtai gamina ir laiko labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

23. Nuteistojo dalyvavimo neteisėtoje veikoje nepaneigia ir tokios aplinkybės, kad ant psichotropinių medžiagų gaminimo priemonių, drabužių, respiratorių, rastų nusikaltimo vietoje, nerasti A. K. biologiniai pėdsakai. Iš specialisto išvadų Nr. 140-(6150)-IS1-871 ir Nr. 140-(963)-IS1-1520 bei Nr. 140-(6150)-IS1-227 iš tikrųjų matosi, kad jokių A. K. biologinių pėdsakų nėra rasta ant atitinkamų daiktų, rastų ir paimtų iš įvykio vietos, tačiau tai nepaneigia nei A. K. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, nei jo kaltės organizuotoje grupėje gaminus ir laikius psichotropinę medžiagą. Juo labiau, iš šių specialisto išvadų matosi, kad ant dalies daiktų nebuvo surasti tokie žmogaus biologiniai pėdsakai, kurie būtų tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, todėl logiška, kad ant dalies objektų ir nebuvo nustatyti atitinkamų asmenų pėdsakai, taip pat ir A. K.. Kita vertus, jau išdėstytų kitų įrodymų visuma patvirtina A. K. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai A. K. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti arba A. K. išteisinti.

25. Apeliaciniame skunde dėstomos A. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, į kurias, pasak apeliantų, svarbu atsižvelgti vertinant jo veiksmus. Nurodomos aplinkybės, kad A. K. neteistas, nevartoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėjo nuolatinį darbą, taip pat turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, rūpinasi sergančia senyvo amžiaus motina, kurios name ir gyvena A. K. šeima, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbios ir teigiamai apibūdinančios nuteistąjį, tačiau šios aplinkybės irgi nepaneigia išankstinio susitarimo daryti labai sunkų nusikaltimą, juo labiau nepatvirtina, kad nusikaltimo dieną nuteistasis į R. S. gyvenamąją sodybą važiavo atsitiktinai, o ne pakviestas organizuotos grupės narių. A. K. dalyvavimo organizuotoje grupėje ir nusikaltimo padaryme nepaneigia ir tokios aplinkybės, kad su R. S. ir jo sutuoktine bei jo giminaičiais, apklaustais teisme, yra seniai pažįstami, o su liudytoja D. Z. yra giminaitis. Teisėjų kolegija neginčija to, kad būtent dėl to A. K. bendravo su šiais asmenimis, tačiau tai nepaneigia, jog jis su nuteistuoju R. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, bendravo bei susitiko ir kitu tikslu – neteisėtai gaminti ir laikyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.

26. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nepaneigia A. K. atliktų neteisėtų veiksmų, taip pat neįtakoja ir teisinį tokių veiksmų vertinimo, tačiau į šias aplinkybes atsižvelgtina apeliacine tvarka peržiūrint nuteistajam paskirtą bausmę. Juo labiau, kad ir apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į A. K. asmenybę, į jį charakterizuojančius duomenis, taip pat ir į tai, jog viso proceso metu A. K. nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių, laiku registravosi policijoje, o kviečiamas pareigūnų visada atvykdavo, jog jis nepraleido ir nė vieno teismo posėdžio ir A. K., taikant BK 54 straipsnio nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę.

27. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. K. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskyrė laisvės atėmimą 10 metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas šią bausmę, teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

28. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertino, kad nuteistasis padarė baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šį nusikaltimą A. K. padarė veikdamas organizuotoje grupėje kaip vykdytojas. Jis veikė tiesiogine tyčia. Teismas pažymėjo, kad ši nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, nes ja sukeliamos sunkios pasekmės kitiems asmenims, be to, į psichotropinių medžiagų vartojimą įsitraukia ir asmenys, nevartojantys tokių medžiagų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. A. K. baustas administracine tvarka (5 t., 89-93 b.l.), tačiau anksčiau neteistas (4 t., 119 b.l., 5 t., 87-88 b.l.). Darbovietės jis charakterizuojamas teigiamai (4 t., 128-129, 133 b.l., 6 t., 1-5, 16 b.l.). Iš bylos matosi, tai nurodoma ir apeliaciniame skunde, kad A. K. turi šeimą, du vaikus (6 t., 9-15, 17 b.l.), jų šeima gyvena pas nuteistojo senyvo amžiaus sergančia motina, kuria rūpinasi A. K.. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis nurodė asmenį, dalyvavusį nusikaltimo padaryme, tačiau iš nusikaltimo vietos pabėgusį. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Įvertinęs šias aplinkybes teismas A. K. paskyrė laisvės atėmimą 10 metų, t. y. sankcijos žemutinę ribą atitinkančią bausmę.

29. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

29.1. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

30. Įvertinus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti A. K. švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę šiuo atveju nėra nei įstatyme numatytų tam būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių bylos aplinkybių.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, anksčiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias A. K., nėra pagrindo vertinti išimtinėmis aplinkybėmis. Šios aplinkybės labiau yra įprastos. Įprasta, kad A. K. amžiaus asmuo yra sukūręs šeimą, natūralu, jog būdamas darbingo amžiaus ir turėdamas šeimą A. K. turi darbą, taip pat natūralu ir tai, kad jis rūpinasi sergančia savo motina, tuo labiau, jog jo šeima ir gyvena kartu su šia senyvo amžiaus motina. Tai, kad A. K. anksčiau neteistas ir nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat yra įprastos asmeniui, gyvenančiam normalų socialinį gyvenimą ir turinčiam aukštesnę moralę ir vertybes. Kitos nurodomos aplinkybės, kad A. K. viso proceso metu nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių, laiku registravosi policijoje, o kviečiamas pareigūnų visada atvykdavo, tai, jog jis nepraleido ir nė vieno teismo posėdžio, teisėjų kolegijos nuomone, irgi negali būti vertinamos kaip išimtinėmis aplinkybėmis. Šios aplinkybės yra įtariamojo, kaltinamojo pareigos. Būdamas įtariamuoju A. K. privalėjo atvykti į policijos įstaigą registruotis, nes jam buvo paskirta ši kardomoji priemonė, o neįvykdęs šios pareigos jam galėjo būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Jis privalėjo ir atvykti kviečiamas pareigūnų, ir dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K. vykdė savo pareigas, nėra išimtinės aplinkybės. Todėl visos aptartos aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos išimtinėmis aplinkybėmis, suteikiančios pagrindą išvadai, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kurios aplinkybės jau buvo įvertinos skiriant bausmę pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. K. būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, nenustatyta. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, lygi BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumui, negali būti laikoma aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, ši bausmė atitinka tiek nuteistojo A. K. asmenybę, tiek jo padaryto nusikaltimo aplinkybes, be to, paskirta bausmė įgyvendins bausmės paskirtį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

33. Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Nuteistasis A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį pagrįstai, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, o jam paskirta bausmė yra teisinga, tokia bausmė nėra aiškiai per griežta. Naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.