Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-08-31 · Administracinė byla Nr. eI2-3131-535/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-08-31Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-31
Bylos Nr.
eI2-3131-535/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01275-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
O. H.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-3131-535/2021 Teisminio proceso Nr.6-61-01275-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 31d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjui O. H. (O. H.), jo atstovui Andriejui Tiščenko, atsakovo atstovei Justinai Ivanauskaitei Pečiulei, vertėjai I. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. H. (O. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. H. (O. H.) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie LR VRM 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 3I-00124/4U- 387.Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 31-00124/4U-387 atsakovas nusprendė: 1. Atsisakyti išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui O. H., leidimą laikinai gyventi. 2. Uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui O. H., 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, laiku neišvykus iš Lietuvos Respublikos, t. y., viršijus leistiną buvimo be vizos terminą Šengeno erdvėje ir priėmus sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę - nuo jo išvykimo per sprendime dėl jo grąžinimo nustatytą savanoriško išvykimo terminą, šio sprendimo neįvykdžius (per nustatytą savanoriško išvykimo terminą neišvykus į nurodytą užsienio valstybę) - nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. 3. Įvesti į C. SIS perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. H., atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acųuis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, laiku neišvykus iš Lietuvos Respublikos, t. y., viršijus leistiną buvimo be vizos terminą Šengeno erdvėje ir priėmus sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę - nuo jo išvykimo per sprendime dėl jo grąžinimo nustatytą savanoriško išvykimo terminą, šio sprendimo neįvykdžius (per nustatytą savanoriško išvykimo terminą neišvykus į nurodytą užsienio valstybę) - nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. .Migracijos departamentas, nagrinėdamas O. H. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei kartu pateiktus dokumentus, įvertino šio užsieniečio turimą kvalifikaciją. O. H., kaip savo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, pateikė (duomenys neskelbtini) profesijos kvalifikacijos suteikimo pažymėjimą KC Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2012 m. gegužės 25 d. jis baigė mokymo centrą ir jam suteikta tinkuotojo kvalifikacija. Kilus įtarimams dėl O. H. pateikto pažymėjimo autentiškumo, Migracijos departamentas 2021 m. kovo 1 d. mokymo centro tinklalapyje nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė paklausimą dėl O. H. įgyto pažymėjimo autentiškumo ir jo skaitmeninę kopiją. 2021 m. kovo 15 d. Migracijos departamentas elektroniniu paštu gavo mokymo centro oficialų raštą Nr. 124, pasirašytą mokymo centro direktoriaus, kuriame informuojama, kad O. H. nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. studentų sąrašuose nebuvo, todėl pažymėjimas gali būti laikomas negaliojančiu. Mokymo centras pažymi, kad pažymėjimas pasirašytas direktoriaus M. M. P., kuris tuo metu nebuvo direktoriumi. M. M. P. mokymo centro direktorius tik nuo 2017 metų. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, prašo jį panaikinti. Pareiškėjas nurodo, kad neklastojo (duomenys neskelbtini) pažymėjimo KC Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pasamdė leidimui laikiniai gyventi Lietuvoje gauti rastą internete konsultantą, kuris lydėjo pareiškėją pas atsakovą bei surinko visus reikiamus dokumentus. Pareiškėjas nežinojo apie pažymėjimo KC Nr. (duomenys neskelbtini) egzistavimą, kaip užsienietis nemokantis valstybinės kalbos, nesuprato konsultanto manipuliacijų, pamanė, kad gauna sutartą paslaugą - leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas nepateikė atsakovui pažymėjimo KC Nr. (duomenys neskelbtini), tai padarė lydintis pareiškėją asmuo. O. H. tik pasirašė, kur parodė pareigūnas. Atsakovas turi kreiptis į policiją dėl sukčiavimo ir dokumento klastojimo, o pareiškėjas turi būti pripažintas nukentėjusiuoju. Pareiškėjas neturėjo motyvų sukčiauti ir klastoti dokumentą, kadangi jis turi kvalifikaciją ir pakankamą tam stažą dirbti tinkuotoju. Jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, todėl galėjo gauti leidimą be jokio pažymėjimo. Nurodo, kad dėl to, kas įvyko, kaltas konsultantas. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), o iš neteisėto sandorio jokie pareiškėjo teisėti lūkesčiai negalėjo susiformuoti. Pareiškėjas yra apgautas, jis neteko pinigų, leidimo laikinai gyventi bei per griežtai nubaustas - 3 metus negalės atvykti į Lietuvą ir kitas ES šalis.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2021-01-28 pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tinkuotoju) UAB „Donreta“, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje , pridėdamas reikiamų dokumentų skaitmenines kopijas. 2021-01-29 Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei kartu pridėtus dokumentus, įvertino pareiškėjo turimą kvalifikaciją. Kaip minėto užsieniečio turimą tinkuotojo kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) (toliau – mokymo įstaiga) pažymėjimas KC Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame nurodyta, jog 2012-05-25 metais pareiškėjas baigė mokymo įstaigą ir jam suteikta tinkuotojo kvalifikacija. Kilus įtarimams dėl pareiškėjo pateikto pažymėjimo autentiškumo, Migracijos departamentas 2021-03-01 mokymo įstaigos tinklalapyje nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė paklausimą dėl pareiškėjo įgyto pažymėjimo autentiškumo ir jo skaitmeninę kopiją. 2021-03-15 Migracijos departamentas gavo mokymo įstaigos oficialų raštą Nr. 124, kuriame teigiama, kad pareiškėjas nuo 2012-02-01 iki 2012-05-25 studentų sąrašuose nebuvo, todėl pažymėjimas gali būti laikomas negaliojančiu. Mokymo įstaiga pažymi, kad pažymėjimas pasirašytas direktoriaus M. M. P., kuris tuo metu nebuvo direktoriumi ir direktoriumi yra tik nuo 2017 m. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjo pateiktas pažymėjimas yra netikras bei negaliojantis, ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, kuriuose atitinkamai nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės ir jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Be to, remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies 1, 7, 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) 4, 5, 6, 15, 16 ir 20 punktais, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau - SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Tvarka) 11, 12 punktais, Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo savanoriško išvykimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS) įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo savanoriško išvykimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis neklastojo pažymėjimo, apie šį pažymėjimą nieko nežino, jis pasamdė internete rastą konsultantą, kuris surinko reikiamus dokumentus ir palydėjo pareiškėją į Migracijos departamentą. Migracijos departamentas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas pats klastojo pažymėjimą, ar tai padarė kitas asmuo, pareiškėjas buvo pats asmeniškai atsakingas už prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateiktos informacijos ir pridedamų dokumentų teisingumą ir tikrumą. Pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad Migracijos departamentui teikiama informacija apie jį būtų išsami bei teisinga, turėjo aktyviai domėtis savo teisėmis bei pareigomis, tačiau šiuo atveju elgėsi nesąžiningai ir neatsakingai, o pareiškėjo teiginiai, jog kažkas kitas yra atsakingas už susiklosčiusią situaciją, pagrįstai manytina, tėra pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti jai kilusių neigiamų pasekmių. Nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas, pagrindo neišduoti leidimo laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto (neteisėtai įgyto ar suklastoto dokumento pateikimo) konstatavimu, o tai, ar asmuo dokumentą suklastojo pats, ar asmuo žinojo, kad dokumentas buvo suklastotas, ir siekė tokį dokumentą pateikti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Šiuo atveju pareiškėjas, teigdamas, kad apie pažymėjimą nieko nežino, pats patvirtina, kad šis dokumentas yra netikras (suklastotas), tačiau, priešingai, negu pareiškėjas vertina, tik jis pats, o ne tariamas ir konkrečiai neįvardijamas konsultantas, atsakingas už susiklosčiusią situaciją ir jam kilusias neigiamas pasekmes. Nors pareiškėjas teigia nemokantis valstybinės kalbos, nesuprato konsultantų manipuliacijų, pamanė, kad gauna sutartą paslaugą – leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau pareiškėjui turėjo bei galėjo būti žinoma, kad leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo klausimus sprendžia ne kažkokie konsultantai, o Migracijos departamentas, todėl, jeigu pareiškėjui buvo nežinoma ar nesuprantama prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimo procedūra, reikalaujami dokumentai, su tuo susiję teisės aktų reikalavimai ar kt., jis galėjo konsultuotis su Migracijos departamentu ir visa jam reikalinga informacija ar pagalba būtų buvusi suteikta. Jei pareiškėjas mano buvęs apgautas tam tikrų konsultantų paslaugų, nors tokių įrodymų kartu su skundu ir nepateikia, jam nėra užkirsta galimybė ginti savo teises kreipiantis į teisėsaugos institucijas, tačiau galimi trečiųjų asmenų (konsultantų) neteisėti veiksmai neturi jokios teisinės reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Pareiškėjas patvirtino, kad siekė gauti leidimą laikinai gyventi ir kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (prašymas nebuvo teikiamas pareiškėjui apie tai nežinant), todėl pareiškėjui pagrįstai kyla atsakomybė už veiksmus, kurie buvo atlikti jo paties laisva valia ir sutikimu. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjas neturėjo motyvų sukčiauti ir klastoti dokumentų, kadangi jis turi kvalifikaciją ir pakankamą stažą dirbti tinkuotoju, jo profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, todėl galėjo gauti leidimą laikinai gyventi be jokio pažymėjimo. Šiuo atveju nėra svarbu, ar kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą klastojo pareiškėjas, ar kitas asmuo, nes pareiškėjas buvo atsakingas už Migracijos departamentui jo vardu teikiamus dokumentus. Tokių įrodymų, kad pareiškėjas turi tinkuotojo kvalifikaciją, pareiškėjas Migracijos departamentui neteikė (pareiškėjo pateiktas pažymėjimas yra suklastotas, ką pats pareiškėjas patvirtino), todėl pagrįstai laikytina, kad pareiškėjas kvalifikacijos, atitinkančios jo darbo vietą bendrovėje, nėra įgijęs. Kadangi pareiškėjas neturi reikiamos kvalifikacijos, reiškia, jog jis nėra įgijęs ir ne mažesnės negu vienerių metų darbo patirties pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, kaip to reikalaujama pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį (darbo patirtį galima įgyti tik turint atitinkamą kvalifikaciją). Pareiškėjo vertinimas, kad jam nereikia turėti kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, nes tinkuotojo profesija patenka į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, yra neteisingas ir prieštarauja paminėtam Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčiui. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis Tvarkos 12 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, o taip pat įvertinęs tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių bei ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas pagrįstai ginčijamu sprendimu nustatė pareiškėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Nurodo, kad LVAT praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio neteisėtą veiką, kai užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikaciją, yra teisinis pagrindas vertinti, kaip tyčinius pareiškėjo veiksmus, kuriais siekta įgyti teisę apgaulės būdu, o tai netoleruotinas teisinės tvarkos pažeidimas, tuo pačiu yra proporcingas ir pateisinamas tokios priemonės, kaip draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo Migracijos departamento sprendimo priėmimo dienos, taikymas (LVAT 2021-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2400-415/2021). Šiuo atveju pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų ir objektyvių duomenų, kodėl jam neturėtų būti taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, kaip kad kitiems užsieniečiams analogiškomis ar panašiomis Tvarkoje aprašytomis aplinkybėmis. Taip pat pareiškėjui pagrįstai ginčijamu sprendimu uždrausta 3 metus atvykti į Šengeno erdvės valstybes. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti ar apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Atsižvelgdamas į tai, bei įvertindamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes pareiškėjas apgaulės būdu siekė pasilikti ir dirbti Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas priėjo išvados, kad pareiškėjas gali nesąžiningu būdu vykti į kitas Šengeno valstybes ir piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, o draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė, prašydami jį pilnai patenkinti, atsakovo atstovė prašė teismo skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021-04-07 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nustatyta, kad 2021-01-28 pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tinkuotoju) UAB „Donreta“, Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikdamas reikiamų dokumentų skaitmenine kopijas. 2021-01-29 Migracijos departamentas priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (iki 2021-02-28 galiojusi Įstatymo redakcija) 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau - Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekse (Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas; turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams, patvirtintame Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-430 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams patvirtinimo“, statybos sektoriuje yra įtraukta tinkuotojo profesija. Nustatyta, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės veiklos rūšis yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veikla. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bei kartu pateiktus dokumentus, įvertino šio užsieniečio turimą kvalifikaciją. O. H., kaip savo turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, pateikė (duomenys neskelbtini) profesijos kvalifikacijos suteikimo pažymėjimą KC Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame nurodyta, kad 2012 m. gegužės 25 d. jis baigė mokymo centrą ir jam suteikta tinkuotojo kvalifikacija.Kaip seka iš bylos medžiagos, kilus įtarimams dėl O. H. pateikto pažymėjimo autentiškumo, Migracijos departamentas 2021 m. kovo 1 d. mokymo centro tinklalapyje nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė paklausimą dėl O. H. įgyto pažymėjimo autentiškumo ir jo skaitmeninę kopiją. 2021 m. kovo 15 d. Migracijos departamentas elektroniniu paštu gavo mokymo centro oficialų raštą Nr. 124, pasirašytą mokymo centro direktoriaus, kuriame informuojama, kad O. H. nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. studentų sąrašuose nebuvo, todėl pažymėjimas gali būti laikomas negaliojančiu. Mokymo centras pažymi, kad pažymėjimas pasirašytas direktoriaus M. M. P., kuris tuo metu nebuvo direktoriumi. M. M. P. mokymo centro direktorius tik nuo 2017 metų. Atsakovas, įvertinęs O. H. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir dokumentų visumą, konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas, patvirtinantis jo turimą kvalifikaciją, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. O. H. neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą - jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas gyventi), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau - Tvarka). Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Atsakovas vertino O. H. socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, ir nustatė, kad jis turėjo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2018-11-05 iki 2019-03-18, ir leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 2019-03-15 iki 2021-03-15, išduotus darbo UAB „Migesta“ pagrindu. 2021-04-06 VSDFV prie SADM informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo 2018-11-30 iki 2020-10-01 dirbo UAB „Migesta“, nuo 2020-11-27 buvo įdarbintas Bendrovėje. 2020-06-29 O. H. yra įregistravęs fizinio asmens individualią veiklą. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad O. H. ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai, be to nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas įvertino O. H. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti šiam užsieniečiui išduoti leidimą laikinai gyventi (prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu nustatyta, kad užsienietis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą profesinę kvalifikaciją, kas pagrįstai leidžia manyti, kad jis apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu nesąžiningu būdu siekė legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje), tai, kad nors šio sprendimo priėmimo metu ir nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad užsienietis savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis (O. H. buvo įdarbintas Bendrovėje, nors neturėjo tikrovę atitinkančio profesinę kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento, tai suvokė ir žinojo), įvertinus tai, kad užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai ryšiai, jis neturi ilgalaikių socialinių ir ekonominių ryšių, vadovaujantis Tvarkos 12 punktu, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį teismas vertina kaip proporcingą, atitinkantį Tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau - Sąrašas) sudaro, tvarko ir duomenis iš Sąrašo centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau - C. SIS) teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d.). Pagal Sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau - Taisyklės), 15 punktą duomenys iš Sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau - SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi - remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Atsakovas pagrįstai įvertino tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes sprendžiant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad užsienietis apgaulės būdu siekė pasilikti ir dirbti Lietuvos Respublikoje, kas pagrįstai leidžia manyti, kad užsienietis ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Sąrašo pateikti C.SIS.

Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai yra nurodyti pačiame Sprendime). Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, yra adekvatus, aiškus ir suprantamas. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 3I-00124/4U-387 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. H. (O. H.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė