Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-7181-580/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-10-06
Bylos Nr.: I-7181-580/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01690-2014-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: UAB „Karališkas vežėjas“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

9.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
9.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-7181-580/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01690-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 9.1.3.1; 9.2.1.3; 9.3.1; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant atsakovo atstovui Igoriui Janavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Karališkas vežėjas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Karališkas vežėjas“ (toliau – ir Bendrovė) prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2014-02-10 sprendimą Nr. S-41(7-247/2013); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013-10-21 sprendimą Nr. 69-140; 3) panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių apskrities VMI) 2013-07-03 sprendimą Nr. 44.1-35-29; 4) administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad Šiaulių apskrities VMI nuo 2013-01-15 iki 2013-04-26 atliko UAB „Karališkas vežėjas“ pelno mokesčio (toliau – PM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Tikrintas mokesčių laikotarpis: PM už 2009–2011 m., PVM ir GPM už 2009–2012 m. 2013-04-26 patikrinimo akte Nr. 35-3 (toliau – ir Patikrinimo aktas) papildomai apskaičiuota 201 644 Lt PM, 442 103 Lt PVM bei 386 916 Lt GPM. Nurodyta, kad pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo faktiškai neįvykusias operacijas. Šiaulių apskrities VMI 2013-07-03 sprendimu Nr. 44.1-35-29 iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti į biudžetą 442 103 Lt PVM, 100 404 Lt PVM delspinigių, 132 631 Lt PVM baudą, 201 644 Lt PM, 37 503 Lt PM delspinigių, 60 493 Lt PM baudą, 376 205 GPM, 66 765 Lt GPM delspinigių ir 112 861 Lt GPM baudą. VMI 2013-10-21 sprendimu Nr. 69-140 šį sprendimą patvirtino, o Komisija 2014-02-10 sprendimu Nr. S-41(7-247/2013) patvirtino atsakovo 2013-10-21 sprendimą Nr. 69-140.

Pareiškėjas nesutinka su papildomai apskaičiuotu PM, priskaičiuotais šio mokesčio delspinigiais bei PM bauda. Tvirtina, kad mokesčių administratorius pažeidė Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 straipsnį. UAB „Karališkas vežėjas“ pajamas gauna iš keleivių pervežimo veiklos, kuriai vykdyti reikalingos kuro, automobilių remonto bei kitos su tuo susijusios sąnaudos. Keleivių pervežimą maršrutiniais autobusais Bendrovė vykdo pagal sutartis su Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių administracijomis, kurios nustato maršrutus. UAB „Karališkas vežėjas“ vairuotojai privalėjo nuvažiuoti sutartyse su Šiaulių miesto bei Šiaulių rajono savivaldybių administracijomis numatytus atstumus. Nurodytus atstumus maršrutiniai autobusai privalo nuvažiuoti net ir tuo atveju, jeigu nėra keleivių ir negaunama ar gaunama mažai pajamų. Mokesčių administratorius nenustatė, kad kuro bei kitas išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra suklastoti arba, kad pareiškėjas netinkamai vykdė sutartis su Šiaulių miesto bei Šiaulių rajono savivaldybių administracijomis ir nenuvažiavo sutartyse nurodytų maršrutų skaičiaus. Bendrovės direktorė R. A., turėdama iš Bendrovės kasos išlaiduotus pinigus, iš jų mokėjo už kurą, automobilių remontą ir detales, statybines medžiagas.

Teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta nurašymo akto forma ar nurašymo būdas. Komisija pripažįsta, jog mokesčių mokėtojas turėjo teisę būtent taip vesti kuro nurašymo apskaitą, tačiau kelia klausimą, kodėl kuras nebuvo nurašomas pagal automobilius, o detalės – pagal remonto aktus. Patikrinimo akte minima, kad nurodyta informacija surinkta ankstesnio patikrinimo metu. Keista, kad ta pati mokesčių administratoriaus pareigūnė, atlikusi ankstesnį UAB „Karališkas vežėjas“ pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 ir 2011-05-27 surašiusi patikrinimo aktą Nr. 35-27, jokių pastabų apie netinkamą kuro ir atsarginių dalių apskaitą bei nurašymą nepateikė. Tai, kad kuras buvo pilamas trumpais laiko intervalais, paaiškinama tuo, jog pareiškėjas neturi savo kuro talpyklos, kurą pilasi miesto degalinėse, kur susirinkus keliems mikroautobusams, jie įsipila kuro, už kurį sumoka Bendrovės direktorė, ir pasiima kvitus. Kiekvienam pylimui yra formuojamas atskiras kvitas, todėl šie kvitai yra išspausdinami trumpais laiko intervalais. Įrodymu, kad UAB „Karališkas vežėjas“ atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos negali būti laikomi ir vairuotojų paaiškinimai, jog jie neprisimena arba negali pasakyti, ar Bendrovė kompensuodavo už įsigytą kurą. Jeigu vairuotojai neprisimena, tai nereiškia, kad nebuvo kompensuojama. Patikrinimo akte minimi D. J. ir A. J. paaiškinimai, kad už pateiktus kvitus pinigus įmonė grąžina. Kitų vairuotojų paaiškinimai, jog jie automobilį remontuodavo savo jėgomis ar plaudavo patys, kad įsigytų prekių ar paslaugų dokumentų Bendrovei neteikdavo, šiuo atveju nieko nekeičia, nes sąnaudos pagal nepateiktus dokumentus nebuvo pripažintos leidžiamais atskaitymais. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnį leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, nepriklausomai nuo to, kas ir kaip už šias sąnaudas atsiskaitė.

Centrinio mokesčių administratoriaus nurodymas, jog MAĮ 70 straipsnis taikomas nustačius pajamų slėpimo faktą, nešalina mokesčių administratoriaus pareigos elgtis taip ir konkrečiu atveju, nes toks draudimas nenustatytas. UAB „Karališkas vežėjas“ buhalterinė apskaita buvo ir yra tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti, o centrinio mokesčių administratoriaus sprendime nurodyti įsakymai ir pan., yra tik jo pamąstymai, kurie neįtvirtinti teisės aktų reikalavimuose. Kiekvienos mašinos maršrutas, nuvažiuoti kilometrai, maršrutų skaičius, kuro sąnaudos pareiškėjui yra žinomi, todėl galima apskaičiuoti kiekvienam automobiliui reikalingą kuro kiekį bet kuriuo laikotarpiu. Mano, kad mokesčių administratorius, žinodamas maršrutų skaičių, jų ilgį bei kokio tipo autobusai naudojami, parinkdamas protingumo kriterijus atitinkančius įvertinimo metodus, turėjo galimybę apskaičiuoti sunaudoto kuro kiekį, o ne prilyginti jį nuliui.

Pažymėjo, kad automobiliais „MB C220“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Polo“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) panaudos būdu naudojosi Bendrovės administracijos darbuotojai, todėl pareiškėjas rūpinosi šių automobilių priežiūra. Lengvųjų automobilių priežiūrai išleista 1 554 Lt, t. y. mažiau nei 2 procentai per tikrinamąjį laikotarpį automobilių priežiūrai patirtų sąnaudų.

UAB „Karališkas vežėjas“ statybinių medžiagų įsigijimo dokumentuose yra nurodyti visi teisės aktų nustatyti privalomi apskaitos dokumentams rekvizitai, statybinės medžiagos buvo panaudotos Bendrovės nuomojamų patalpų remontui, patalpų nuomos sutartyse nurodyta, kad patalpų priežiūros ir remonto darbus savo sąskaita privalo atlikti nuomininkas, todėl pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Teisės aktai nereikalauja, jog automobilių panaudos sutartis būtų rašytinė. Visus darbus atliko įmonės darbuotojai, todėl jokie darbų atlikimo ir priėmimo aktai nebuvo surašyti.

Bendrovė pagal patalpų nuomos sutartį su UAB „Technikos grupė“ turėjo daryti einamąjį patalpų remontą, kuriam ir buvo panaudos statybinės medžiagos. Nei viena iš nurašytų medžiagų neatitinka kapitaliniam remontui reikalingų medžiagų statuso. Patalpoms reikalingi šviestuvai, nes XXI amžiuje apmokestinamųjų pajamų gavimas naudojant žvakių apšvietimą būtų neįmanomas.

Pareiškėjas sutinka, kad metinėje 2009 m. pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotą nuostolį padidino 11 735 Lt neleidžiamais atskaitymais, o metinėje 2010 m. pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotą – 11 514 Lt. Bendrovė sutinka su nuo šių sumų priskaičiuotu PM ir PM delspinigiais.

UAB „Karališkas vežėjas“ taip pat nesutinka su papildomai apskaičiuotu PVM, priskaičiuotais šio mokesčio delspinigiais ir bauda. Pažymėjo, kad PVM sąskaitos faktūros atitinka reikalavimus. Kuras ir atsarginės dalys realiai panaudoti PVM apmokestinamai veiklai, t. y. keleivių pervežimui, vykdyti. Statybinės medžiagos panaudotos biuro remontui. Kadangi biuras reikalingas PVM apmokestinamai veiklai - keleivių pervežimui, vykdyti, UAB „Karališkas vežėjas“ pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas pagrįstai iš biudžeto atskaitė statybinių medžiagų pirkimo PVM. Pareiškėjas nežino, kaip ketverius metus galima vykdyti keleivių pervežimo veiklą faktiškai nepatiriant kuro atsarginių dalių ir automobilių remonto išlaidų ir yra įsitikinęs, kad mokesčių administratoriaus išvada prieštarauja tiek teisingumo ir visuotinio privalomumo principams, įpareigojančiais mokesčių administratorių administruojant mokesčius vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, tiek Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje įtvirtintam mokesčio apskaičiavimo, taikant turinio viršenybės prieš formą principui.

UAB „Karališkas vežėjas“ pripažįsta, kad pagal 2010-06-20 UAB „EMSI“ EKA kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atskaitė 4 Lt pirkimo PVM, o 2009 m. dėl aritmetinės klaidos nepagrįstai atskaitė 79,29 Lt pirkimo PVM. Bendrovė sutinka su papildomai apskaičiuotu 83 Lt PVM bei nuo šios sumos skaičiuotinais delspinigiais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su papildomai apskaičiuotu GPM ir priskaičiuotais GPM delspinigiais bei GPM bauda. Nurodė, kad UAB „Karališkas vežėjas“ buhalterinėje apskaitoje nuo materialiai atskaitingo asmens R. A. skolos nurašė tik tas sumas, kurios buvo pagrįstos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, už realiai įsigytas ir Bendrovės veikloje panaudotas prekes bei paslaugas. Nuo materialiai atskaitingo asmens R. A. skolos nebuvo nurašytos sumos, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas būtų laikomos gyventojo pajamomis, todėl ir jokių prievolių, susijusių su gyventojų pajamų mokesčiu, nei Bendrovei, nei gyventojui neatsirado. Atskaitingas asmuo R. A. jokios naudos negavo, jai buvo grąžinti pinigai už kurą, atsargines dalis, statybines medžiagas, kurias ji įsigijo ir sunaudojo įmonės reikmėms.

Pažymėjo, kad visi vairuotojai yra įmonės darbuotojai, todėl tiek pagal Darbo kodeksą, tiek pagal Civilinį kodeksą darbdavys privalo sumokėti darbuotojui jo patirtas išlaidas, susijusias su vykdomomis darbinėmis funkcijomis. Darbuotojai nurodė, kad pateikdavo kuro įsigijimo, remonto ir kitas jų patirtas išlaidas, susijusias su atliktu darbu, patvirtinančius dokumentus, todėl akivaizdu, jog ir jų patirtas išlaidas darbdavys privalėjo kompensuoti ir jas faktiškai kompensavo. Mokesčių administratorius atsirinko tik atskirus asmenis ir jų frazes, tačiau apskaičiuodamas mokestinę nepriemoką, taikė šiuos pasisakymus visų sumų, o ne konkrečiai apskaičiavo kiekvieno konkretaus vairuotojo, kuris taip teigė, atžvilgiu. Tam, kad mokesčių administratorius galėtų padaryti sprendimuose nurodytas išvadas, turėjo būti apklausti visi buvę ir esami darbuotojai, ir visi jie turėjo patvirtinti nurodytas aplinkybes. Iš centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo matyti, kad išvados buvo padarytos tik iš 11 asmenų, kurių dalis tik nurodė, kad neatsimena, nežino ir pan., parodymų. Aplinkybė, jog didžioji dalis jų nurodė, jog techninę automobilių priežiūrą atliko būtent jie patys, neturi jokios reikšmės, nes niekas nesiaiškino, ką reiškia sąvoka techninė priežiūra ir kaip jie ją supranta. Techninės priežiūros terminijai suvienodinti buvo išleistas Europos standartas „CEN EN 13306: Maintenance – Maintenance Terminology“. Pagal šį standartą techninė priežiūra – tai technikos, administravimo ir vadybos veiksmų derinys objekto naudojimo ciklo metu, skirtas išlaikyti arba atnaujinti būsenai, kai jis gali atlikti būtinąją funkciją. Techninė priežiūra skirstoma į: profilaktinę techninę priežiūrą ir korekcinę techninę priežiūrą. Pareiškėjas mano, kad mokesčių administratorius turėjo konkrečiai aiškintis, kokią techninės priežiūros dalį atliko patys vairuotojai, o kokią – kiti asmenys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Karališkas vežėjas“ atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad įvertinus minėtus Bendrovės buvusių ir esamų vairuotojų paaiškinimus, kad kurą ir atsargines dalis įsigydavo patys, o pirkimo dokumentus (kvitus ir PVM sąskaitas faktūras) atiduodavo Bendrovės direktorei, kad neprisimena arba negali pasakyti, ar Bendrovė jiems kompensuodavo už įsigytą kurą, tai, kad Bendrovė mokestinio patikrinimo metu nepateikė 2009–2011 m. sausio–birželio mėnesių kuro ir atsarginių detalių nurašymo į veiklos sąnaudas aktų, tai, kad 2011 m. liepos–gruodžio mėnesiais pateikti abstraktūs kuro ir atsarginių detalių nurašymo į veiklos sąnaudas aktai, tai, kad mokestinio patikrinimo metu surinkta informacija, jog kuro (dujų, benzino ir dyzelinio kuro) pirkimui pateisinti pateikti EKA kvitai daugeliu atvejų išspausdinti kas minutę, tai, kad Bendrovė nepateikė apskaitos dokumentų iš kurių galima būtų nustatyti, jog Bendrovė už kuro ir atsarginių dalių įsigijimą ir automobilių remontą atsiskaitė su vairuotojais, darytina išvada, kad pareiškėjas realiai nepatyrė su teikiamomis keleivių pervežimų paslaugomis susijusių kuro įsigijimo, automobilių remonto ir panašaus pobūdžio išlaidų. Pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 10 ir 69 straipsnių nuostatos suteikia teisę mokesčių administratoriui apskaičiuojant mokesčius taikyti turinio viršenybės prieš formą principą.

Šiaulių apskrities VMI pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė apskaitoje atvaizduodama kuro ir atsarginių detalių įsigijimą ir jų panaudojimą įmonės veikloje, turėjo vienintelį tikslą – gauti mokestinę naudą, t. y. faktiškai pareiškėjo nepatirtomis išlaidomis padidinti veiklos sąnaudas ir pirkimo PVM ir taip išvengti PM mokėjimo bei sumažinti mokėtiną pridėtinės vertės mokestį. Vietos mokesčių administratorius UAB „Karališkas vežėjas“ 2009 ir 2010 m. sąnaudas sumažino atitinkamai 15 133,42 Lt ir 18 744,43 Lt, nes Bendrovė į sąnaudas įtraukė įvairių statybinių medžiagų vertę pagal pirkimo dokumentus. Pareiškėjas pirko statybines medžiagas: grindų plyteles, elastingų plytelių klijų, grindų bei sienų plytelių; santechnikos prekių: praustuvą, vandens šildytuvą, maišytuvą, perėjimą IMS, santechnines žarneles ir kitas, kurios negali būti naudojamos neatlikus tam tikrų statybinių (plytelių klijavimo) ar santechnikos darbų. UAB „Karališkas vežėjas“ taip pat pirko šviestuvus, kondicionieriaus kompresorių, vakuuminį siurblį, šildymo įrenginį, autonominio šildymo komplektą, autonominio šildymo savireguliuojamą siurblį, tačiau nei patikrinimo metu, nei su pastabomis nenurodė, kas ir kur montavo šiuos įrenginius, kaip jų panaudojimas susijęs su apmokestinamųjų pajamų gavimu. Bendrovė nepateikė papildomų dokumentų, įrodančių, kad jos 2009–2010 m. įsigytos statybinės medžiagos buvo panaudotos pareiškėjo apmokestinamoje veikloje, todėl Šiaulių apskrities VMI pagrįstai konstatavo, kad minėtos statybinės medžiagos buvo sunaudotos privačių poreikių tenkinimui, todėl UAB „Karališkas vežėjas“ nepagrįstai veikos sąnaudom priskyrė 33 878 Lt ir nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 6 777 Lt pirkimo PVM. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai Bendrovės veiklos sąnaudomis nepripažino 1 603 004 Lt sumos, priskyrė ją pareiškėjo apmokestinamosioms pajamoms ir apskaičiavo 201 644 Lt PM, 37503 Lt PM delspinigių bei skyrė 60 493 Lt PM baudą.

Šiaulių apskrities VMI pagrįstai konstatavus, jog Bendrovė faktiškai nepatyrė su teikiamomis keleivių pervežimų paslaugomis susijusių kuro įsigijimo, automobilių remonto ir panašaus pobūdžio išlaidų, trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė pagal pateiktus įvairių tiekėjų išrašytus dokumentus, kuriais įforminti kuro, atsarginių dalių, automobilių reikmenų, statybinių medžiagų pardavimas, automobilių remontas, nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 2009 m. – 67 309 Lt pirkimo PVM, 2010 m. – 103 134 Lt pirkimo PVM, 2011 m. – 151 758 Lt pirkimo PVM, 2012 m. – 119 902 Lt pirkimo PVM. Šiais veiksmais UAB „Karališkas vežėjas“ pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 9 dalies nuostatas. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsniu, teisė į PVM atskaitą atsiranda tada, kai yra mokesčių mokėtojo atlikti paslaugų įsigijimo ir su šiuo įsigijimu sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai, t. y. prekės ar paslaugos įsigijimas ir jų panaudojimas PVM apmokestinamai veiklai turi būti realūs, tokie veiksmai turi būti atlikti iš tikrųjų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose, aplinkybę, jog lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais. Dėl pareiškėjo buhalterinėje apskaitoje atvaizduotų, faktiškai nepatirtų kuro ir atsarginių detalių įsigijimo išlaidų, bei atvaizduotų statybinių medžiagų, sunaudotų privatiems poreikiams, atskaityto pirkimo PVM, Bendrovė nepagrįstai tikrinamuoju laikotarpiu sumažino mokėtiną PVM 442 103 Lt. Tvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai UAB „Karališkas vežėjas“ apskaičiavo 442 103 Lt PVM, 100 404 Lt PVM delspinigių ir skyrė 132 631 Lt PVM baudą.

Pažymėjo, kad įmonių buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės, operacijos, tarp jų ir susijusios su autotransporto priemonių panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais. Atsižvelgdama į veiklos pobūdį, važiavimo dažnumą ir kitas darbo sąlygas, įmonė pati nusistato, kokiais dokumentais, patvirtintais atsakingų asmenų parašais, turi būti įforminamas degalų bei kitų su autotransporto priemonių eksploatavimu susijusių medžiagų sunaudojimas. Bendrovė nesilaikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies reikalavimų buhalterinę apskaitą tvarkyti taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją PM apskaičiuoti.

Pareiškėjo argumentai, kad jei darbuotojai neprisimena arba negali pasakyti ar Bendrovė jiems kompensavo už įsigytą kurą, tai nereiškia, kad nekompensavo, yra nepagrįsti. Patikrinimų metu pateiktuose paaiškinimuose UAB „Karališkas vežėjas“ darbuotojai nenurodė, kad kurą pirko Bendrovė ar jos atstovas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad iš apskaitytų pajamų mokėjo darbuotojams pagal jų pateiktus čekius ir PVM sąskaitas faktūras už kurą, atsargines dalis ar automobilių remontą.

Vietos mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu apskaičiavo, kad 2009, 2010, 2011, 2012 m. Bendrovė pagal pirminius kuro, atsarginių detalių, statybinių medžiagų bei įvairių paslaugų pirkimo dokumentus materialiai atskaitingo asmens R. A. avanso apyskaitoje (mažinant gauto avanso likutį) esančias sumas sumažino atitinkamai 383 062 Lt suma, 559 699 Lt suma, 874 410 Lt suma ir 690 863 Lt suma. Šiaulių apskrities VMI patikrinimo metu įvertinusi Bendrovėje nedirbančių vairuotojų paaiškinimus, kad kurą ir atsargines detales įsigydavo patys, o pirkimo dokumentus (kvitus ir PVM sąskaitas faktūras) atiduodavo direktorei, nors juose nurodytų pinigų sumų negaudavę, šiuo metu UAB „Karališkas vežėjas“ dirbančių vairuotojų paaiškinimus, kad neprisimena arba negali pasakyti, ar pareiškėjas jiems kompensuodavo už įsigytą kurą, nustačiusi, kad Bendrovės direktorė R. A. nepateikė įrodymų, kad už įsigytą kurą atsiskaito su vairuotojais ir patikrinimo metu, iš patikrinimui pateiktų visų apskaitos dokumentų, nustatyta, kad Bendrovės direktorė pati, už UAB „Karališkas vežėjas“ įsigytą kurą, su įmonėmis, kuro pardavėjomis, neatsiskaitė, konstatavo, kad pareiškėjas 2009 – 2012 m. apskaitoje nuo materialiai atskaitingam asmeniui R. A. išduoto avanso likučio nurašyta 2 508 034 Lt suma pripažintina kitomis R. A. gautomis A klasės pajamomis.

Šiaulių apskrities VMI konstatavus, kad Bendrovė faktiškai nepatyrė su teikiamomis keleivių pervežimų paslaugomis susijusių kuro įsigijimo, automobilių remonto ir panašaus pobūdžio išlaidų, ji padarė pagrįstą išvadą, jog Bendrovės 2009–2012 m. materialiai atskaitingam asmeniui R. A. grynais pinigais išmokėta 2 508 034 Lt suma pripažintina kitomis R. A. gautomis A klasės pajamomis, nuo kurių Bendrovė, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 376 205 Lt (2009 m. – 57 459 Lt, 2010 m. – 83 955 Lt, 2011 m. – 131 162 Lt, 2012 m. – 103 629 Lt) GPM. Pareiškėjui buvo pagrįstai apskaičiuota 376 205 Lt GPM, 66 765 Lt GPM delspinigių, 112 861 Lt GPM bauda.

Remiantis patikrinimo metu surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pakanka pagrindo konstatuoti, jog Bendrovė realiai nepatyrė su teikiamomis keleivių pervežimų paslaugomis susijusių kuro įsigijimo, automobilių remonto ir panašaus pobūdžio išlaidų. Šias išlaidas faktiškai patyrė fiziniai asmenys – bendrovės vairuotojai. Pareiškėjo apskaitoje atvaizduodama kuro ir atsarginių detalių įsigijimą ir jų panaudojimą įmonės veikloje, siekė mokestinio pranašumo ir turėjo vienintelį tikslą – gauti mokestinę naudą, t. y. faktiškai Bendrovės nepatirtomis išlaidomis padidinti veiklos sąnaudas ir pirkimo PVM bei taip išvengti PM mokėjimo ir sumažinti mokėtiną PVM. Be to, taip tvarkydama buhalterinės apskaitos duomenis, UAB „Karališkas vežėjas“ siekė išvengti GPM mokėjimo nuo direktorei R. A. išmokėtos pinigų sumos. Šiuo atveju mokesčių administratorius, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, naudojasi įstatymo suteikta teise vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį ir neatsižvelgti į formalią jos išraišką. Mokesčių mokėtojui nesutinkant su šia mokesčių administratoriaus išvada, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalį kyla pareiga ją paneigti. Mokesčių mokėtojui nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų teikimu, mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius leistinus įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius.

Iš MAĮ 70 straipsnio 1 dalies turinio matyti, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: 1) apskaičiuoti mokesčius, 2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, 3) tvarkyti apskaitą, 4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad MAĮ 70 straipsnis dažniausiai taikomas nustačius pajamų slėpimo atvejus. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius patikrinimo metu nekonstatavo, jog Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu slėpė pajamas, tačiau mokesčių administratorius byloje surinktais įrodymais nustatė, kad pareiškėjas buhalterinėje apskaitoje atvaizduodama kuro ir atsarginių detalių panaudojimą įmonės veikloje, siekė mokestinio pranašumo, t. y. išvengti PM, PVM ir GPM mokėjimo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijai buvo pranešta tinkamai (b. l. 68). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai taikė Mokesčių administravimo 69 straipsnio nuostatas ir pripažino, kad UAB „Karališkas vežėjas“ kuro, atsarginių dalių, automobilių remonto ir kitų automobilinių reikmenų įsigijimo išlaidas pagal vairuotojų pateiktus pirminius apskaitos dokumentus į Bendrovės apskaitą įtraukė turėdama tikslą sumažinti mokėtinų mokesčių sumą bei dėl to, ar Šiaulių apskrities VMI pagrįstai konstatavo, jog Bendrovė privalėjo apskaičiuoti GPM nuo jos direktorei, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėtų sumų, kurių R. A. nepanaudojo įmonės veikloje, nes realiai Bendrovė kuro, atsarginių dalių, automobilių remonto ir kitų automobilinių reikmenų įsigijimo išlaidų nepatyrė.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad vykdant 2013-01-15 pavedimą tikrinti Nr. 35-5 ((Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės byla Nr. (7-247)/2013 (toliau – MGK byla), t. 2, l. 21–25) buvo atliktas UAB „Karališkas vežėjas“ 2009-01-01–2011-12-31 laikotarpio PM ir 2009-01-01–2012-12-31 laikotarpio PVM bei GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimas. Atlikusi patikrinimą, Šiaulių apskrities VMI 2013-04-26 surašė patikrinimo aktą Nr. 35-3, kuriame Bendrovei papildomai apskaičiavo 201 644 Lt PM, 442 103 Lt PVM ir 386 916 Lt GPM (MGK byla, t. 2, l. 31–54). Šiaulių apskrities VMI 2013-07-03 sprendimu Nr. 44.1-35-29 iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė UAB „Karališkas vežėjas“ sumokėti 442 103 Lt PVM, 100 404 Lt PVM delspinigių, 132 631 Lt baudą, 201 644 Lt PM, 37 503 PM delspinigių, 60 493 Lt PM baudą, 376 205 Lt GPM, 66 765 Lt GPM delspinigių ir 112 861 GPM baudą (MGK byla, t. 1, l. 60–68). VMI 2013-10-21 sprendimu Nr. 69-140 patvirtino Šiaulių apskrities VMI 2013-07-03 sprendimą Nr. 44.1-35-29 (MGK byla, t. 1, l. 20–25). Komisija 2014-02-10 sprendimu Nr. S-41/(7-247/2013) patvirtino VMI 2013-10-21 sprendimą Nr. 69-140 (MGK byla, t. 15, l. 162–174).

Mokestinio patikrinimo eigoje iš esmės pilnai buvo patvirtintos Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados. Vietos mokesčių administratorius Patikrinimo akte konstatavo, kad UAB „Karališkas vežėjas“ direktorei R. A., kaip atskaitingam asmeniui, iš įmonės kasos grynais pinigais 2009 m. išmokėjo 392 804 Lt, 2010 m. – 514 786 Lt, 2011 m. – 808 141,54 Lt, 2012 m. – 776 724 Lt. Bendrovė pagal pirminius kuro, atsarginių detalių, statybinių medžiagų ir įvairių paslaugų pirkimo dokumentus apskaitoje atvaizdavo, kad materialiai atskaitingas asmuo R. A. įmonės veikloje 2009 m. sunaudojo 383 062,35 Lt, 2010 m. – 559 699,51 Lt, 2011 m. – 944 013,02 Lt, 2012 m. – 728 318,51 Lt. Padaryta išvada, kad pareiškėjo 2009–2012 m. buhalterinėje apskaitoje kuro ir atsarginių dalių įsigijimui ir nurašymui į veiklos sąnaudas pateisinti padaryti įrašai neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad Bendrovės direktorė R. A. už įsigytą kurą ir atsargines dalis pati atsiskaito su prekių ir paslaugų tiekėjais (kas mėnesį, pagal kuro ir atsarginių dalių įsigijimui pateisinti išrašytus EKA kvitus ir PVM sąskaitas faktūras, nurašoma nuo direktorės avanso apyskaitos (mažinamas gauto avanso likutis)), tačiau UAB „Karališkas vežėjas“ direktorė nei mokestinio tyrimo, nei mokestinio patikrinimo metu nepateikė įrodymų, kad už įsigytą kurą atsiskaito su vairuotojais, o patikrinimo metu, iš patikrinimui pateiktų kuro įsigijimo dokumentų, nustatyta, kad Bendrovės direktorė pati už pareiškėjo įsigytą kurą su įmonėmis, kuro pardavėjomis, neatsiskaito (kuro pirkimas Bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduotas pagal EKA kvitus, o ne pagal tiekėjų išrašytus pinigų priėmimo kvitus). UAB „Karališkas vežėjas“ savo vairuotojams, išskyrus darbo užmokestį, jokių kitų išmokų nemokėjo. Kuro įsigijimui pateisinti Bendrovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduoti kuro įsigijimo dokumentai (EKA kvitai) daugeliu atvejų išrašyti kas kelias minutes. Bendrovė kurą per dieną įsigijo kas kelias minutes, nuo 4 iki 8 kartų per dieną, nuo 5 iki 65 l per dieną, nors patikrinimo metu buvę ir esami UAB „Karališkas vežėjas“ vairuotojai paaiškino, kad kurą ir atsargines dalis pirkdavo patys, o kvitus atiduodavo Bendrovės direktorei, paaiškino, kad ji už pateiktus kuro ir atsarginių dalių pirkimo kvitus pinigų neišmokėdavo. Šiaulių apskrities VMI nustatė, kad pareiškėjas nepateikė kuro bei atsarginių dalių pirkimo ir panaudojimo pagal automobilius nurašymo aktų, taip pat nepateikė statybinių medžiagų panaudojimo ir nurašymo aktų. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrove nepateikė 2009–2010 m. sausio–birželio mėnesių kuro ir atsarginių detalių nurašymo į veiklos sąnaudas aktų, o 2011 m. liepos–gruodžio mėnesių pateikti neinformatyvūs kuro ir atsarginių detalių nurašymo į veiklos sąnaudas aktai, taip pat remiantis patikrinimo metu surinkta informacija, kad kuro (dujų, benzino ir dyzelinio kuro) pirkimui pateisinti pateikti EKA kvitai daugeliu atveju išspausdinti kas minutę, taip pat atsižvelgiant į darbuotojų paaiškinimus (kad kuras ir kitos su automobilių eksploatacija susijusios išlaidos jiems nėra kompensuojamos), konstatuota, jog Bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos faktiškai nevykdytos ūkinės operacijos (tariamas kuro ir atsarginių dalių įsigijimas bei panaudojimas ūkinėje veikloje). Šiaulių apskrities VMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus kuro ir atsarginių dalių įsigijimo sandorius patvirtinančius dokumentus ir apskaičiavo PM bei PVM bazę. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo, nustatęs, jog Bendrovė nepateikė papildomų dokumentų, įrodančių jog jos 2009–2010 m. įsigytos statybinės medžiagos buvo panaudotos UAB „Karališkas vežėjas“ PVM apmokestinamoje veikloje, konstatavo, kad jos buvo panaudotos privačių poreikių tenkinimui. Padaryta išvada, kad Bendrovės 2009–2012 m. apskaitoje nuo R. A. išduoto avanso likučio nurašyta 2 579 443 Lt suma pripažintina kitomis R. A. gautomis A klasės pajamomis. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2009-01-01 apyvartos žiniaraštyje apskaitė 2 813 954,4 Lt, 2010-01-01 apyvartos žiniaraštyje – 2 823 696,05 Lt, 2011-01-01 apyvartos žiniaraštyje – 78 782,54 Lt, o 2012-01-01 apyvartos žiniaraštyje – 57 08,94 Lt R. A. skolą UAB „Karališkas vežėjas“.

Mokesčių administratorius bei MGK pripažino įrodytais faktus, kad apskaičiuodamas pelno mokestį pareiškėjas 2009 m. pagal įvairių tiekėjų išrašytus dokumentus, į veiklos sąnaudas nepagrįstai įtraukė 20 269 Lt su automobilių eksploatacija susijusių prekių įsigijimą, 15 133 Lt statybinių medžiagų įsigijimą bei 310 552 Lt kuro įsigijimą. 2010 m. pagal įvairių tiekėjų išrašytus dokumentus, į veiklos sąnaudas nepagrįstai įtraukė 35 318 Lt su automobilių eksploatacija susijusių prekių įsigijimą, 18 744 Lt statybinių medžiagų įsigijimą bei 443 822 Lt kuro įsigijimą. 2011 m. pagal įvairių tiekėjų išrašytus dokumentus, į veiklos sąnaudas nepagrįstai įtraukė 36 544 Lt su automobilių eksploatacija susijusių prekių įsigijimą bei 686 108 Lt kuro įsigijimą. Tuo pačiu pareiškėjas 2009 m. pagal įvairių tiekėjų išrašytus dokumentus, kuriais įforminti atsarginių dalių, automobilinių reikmenų pardavimai, automobilių remontas, statybinių medžiagų bei kuro įsigijimas bei dėl aritmetinės klaidos į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė 67 309 Lt pirkimo PVM (60 448 Lt pagal kuro įsigijimo dokumentus, 3878 Lt pagal atsarginių dalių įsigijimo dokumentus, 2904 Lt pagal statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus ir 79 Lt dėl aritmetinės klaidos), 2010 m. – 99 257 Lt(60 448 Lt pagal kuro įsigijimo dokumentus, 3878 Lt pagal atsarginių dalių įsigijimo dokumentus, 2904 Lt pagal statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus ir 79 Lt dėl aritmetinės klaidos), 2010 m. – 103 134 Lt (91 878 Lt pagal kuro įsigijimo dokumentus, 7379 Lt pagal atsarginių dalių įsigijimo dokumentus, 3873 Lt pagal statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus ir 4 Lt dėl aritmetinės klaidos), 2011 m. – 151 758 Lt (144 083 Lt pagal kuro įsigijimo dokumentus, 7675 Lt pagal atsarginių dalių įsigijimo dokumentus), o 2012 m. – 119 902 Lt (108 264 Lt pagal kuro įsigijimo dokumentus, 11 638 Lt pagal atsarginių dalių įsigijimo dokumentus).

Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai; 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita, o 11 straipsnio 4 dalis nurodo, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi rekvizitai.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalis numato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai, tame tarpe PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalis sako, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą.

Tiek PMĮ bei PVMĮ, tiek juos aiškinančioje teismų praktikoje suformuota nuostata, kad vien PVM sąskaitos turėjimas nėra pakankama sąlyga atskaitymams pagal PMĮ ar PVMĮ daryti, kiekvienu atveju mokesčių administratorius turi teisę ir pareigą patikrinti išlaidų realumą, nustatyti, ar išlaidos, kurioms pagrįsti mokesčių mokėtojas pateikia PVM sąskaitą faktūrą, buvo patirtos realiai ir, ar šios išlaidos panaudotos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti (PMĮ) bei PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui (PVMĮ).

Mokesčių administratorius teigia, kad pareiškėjas nėra patyręs išlaidų automobilių remontui, detalėms bei kurui, o 2009 m. - 2012 m. buhalterinėje apskaitoje kuro bei detalių, remonto paslaugų įsigijimui ir nurašymui į veiklos sąnaudas pateisinti padaryti įrašai neatitinka tikrovės. Šiaulių VMI Dokumentų poėmio aktais 2013-02-28- 2013-03-19 (MGK byla, t. 2, l. 62-69) buvo paimti pareiškėjo buhalteriniai dokumentai. Mokesčių administratorius 2013-03-01 nurodymu (MGK byla, t. 2, l. 58) nurodė bendrovei pateikti kuro, atsarginių detalių pirkimo ir panaudojimo pagal automobilius nurašymo aktus bei statybinių medžiagų nurašymo aktus, o 2013-03-04 nurodymu (MGK byla, t. 2, l. 59) nurodė pateikti automobilių nuomos ir panaudos sutartis. 2013-03-22 UAB „Karališkas vežėjas“ direktorė paaiškinime nurodė, kad įprastai kurą, atsargines dalis, paslaugas perka ir apmoka pati, o išlaidas pateikia avanso apyskaitoje (MGK byla. t. 2, l. 70).

Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta apskaitos dokumentais patvirtinta įmonės veiklos schema. Įmonės apskaitos dokumentuose 2009-01-01 buvo apskaityta 2 813 954,40 Lt bendrovės skola direktorei R. A., 2009 m. papildomai iš kasos grynais pinigais išmokėta 392 804 Lt. Pagal kuro, atsarginių detalių, statybinių medžiagų pirkimo dokumentus nuo direktorės nurašyta 383 062,35 Lt. 2010-01-01 apskaityta 2 823 696 Lt bendrovės direktorės skola bendrovei, 2010 m. papildomai iš kasos grynais pinigais išmokėta 514 789 lt, o pagal pirminius prekių įsigijimo dokumentus nurašyta 559 699,51 Lt. Pagal 2010-01-04 pagal Pavedimo sutartį R. A. tariamai perdavė V. G. 2 700 000, o jos skola bendrovei sumažėjo iki 78 782,54 Lt. 2011 m. bendrovės direktorei iš kasos grynais pinigais išmokėta 699 356,54 Lt, o į sąskaitą banke – 108 785 Lt. 2011 m. pagal pirminius prekių įsigijimo dokumentus nurašyta 944 013,02 Lt, o 2012-01-01 apskaityta 57 088,94 Lt bendrovės skola direktorei. 20121 m. direktorei iš kasos grynais pinigais išmokėta 618 400 Lt, o iš sąskaitos banke – 158 324 Lt. Pagal pirminius prekių įsigijimo dokumentus nuo direktorės nurašyta 728 318,51 Lt. 2013-01-01 apskaityta 19 982,48 Lt bendrovės skola direktorei. 2009 m. bendrovė įsigijo kuro už 310 522 Lt (MGK byla, t. 4, l. 52-58), 2010 m. – už 443822,63 Lt (MGK byla, t. 6, l. 96-107), 2011 m. – už 686 108 Lt (MGK byla, t. 10, l. 42-60, 61- t. 11, 172), 2012 m. – už 515 541 Lt (MGK byla, t. 12, l. 8-30, 31-t. 13, l. 102). 2009 m. bendrovė nurodė įsigijusi atsarginių dalių už 20 269,43 Lt (MGK byla, t. 2, l. 174-180, 181- t. 3, l. 75), 2010 m. – už 35 318,04 Lt (MGK byla, t. 5, l. 101-111, 112- 6 t, l. 58), 2012 m. – už 55 420 Lt (MGK byla, t. 13, l. 103-110, 111-t. 15, l. 138).

Mokesčių administratoriaus nustatytas bendrovės veiklos modelis, kuris grindžiamas patikrinimo metu gautais dokumentais bei įmonės direktorės paaiškinimais, rodo, jog už pareiškėjo įgyjamas prekes turi atsiskaityti bendrovės direktorė, tačiau nei tokio modelio buvimą paneigia tai, kad nebuvo pateikti kuro, atsarginių detalių pirkimo ir panaudojimo pagal automobilius nurašymo aktai, transporto priemonių remonto aktai bei statybinių medžiagų nurašymo aktai, tai, kad nebuvo nustatyta, kad direktorė už įsigytą kurą bei atsargines detales pati atsiskaito su prekių ir paslaugų tiekėjais, įmonės darbuotojai mokesčių administratoriui pateiktuose paaiškinimuose paneigė aplinkybes dėl kuro įsigijimo centralizuotai, nurodė, kad kurą ir detales įsigijo patys.

Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu davė pareiškėjui nurodymus pateikti prekių nurašymo aktus, tuo primindamas teisę ir pareigą pagrįsti aplinkybes, kurias šis nurodė kaip reikšmingas mokestine prasme. Pareiškėjas neneigia, jog mokestinio patikrinimo metu daugumai prekių nurašymo aktai pateikti nebuvo, o taip pat neginčija mokesčių administratoriaus nurodytų aplinkybių, dėl kurių jis pripažino pateiktus prekių nurašymo aktus sudarytus netinkamai (2011 m. atsarginių detalių nurašymo aktai 26 303 Lt sumai pripažinti surašytais abstrakčiai, nenurodant, kokioms transporto priemonėms sunaudotos atsarginės dalys, kuro nurašymo aktas 348 972 Lt sumai pripažintas sudarytu netinkamai dėl to, kad jame nurodytas tik bendras nuvažiuotų kilometrų ir padarytų reisų skaičius). Iš esmės mokesčių administratorius sutiko su pareiškėjo pozicija, kad prekių nurašymo aktų pateikimas nėra numatytas teisės aktais. Tačiau prekių nurašymo aktai yra viena iš aiškių priemonių prekių panaudojimui veiklai, kuri nurodoma mokestiniuose įstatymuose kaip keičianti mokesčio bazę, patvirtinti. Bendrovė galėjo pasirinkti ir kitą buhalterinės apskaitos vedimo ar išlaidų panaudojimo įmonės apmokestinamoje veikloje patirtoms išlaidoms pagrįsti, kuris pareiškėjo veiklą padarytų atsekamą ir aiškią mokestine prasme. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui nepateikė apskaitos dokumentų, kuriuose būtų atvaizduoti atsiskaitymai su vairuotojais, už jų įsigytą kurą, atliktą automobilių remontą ar įsigytas automobilių detales bei kitas su automobilių eksploatavimu susijusias prekes. Tokių dokumentų pateikimas būtų tinkamas įrodymas pagrįsti tam, kad bendrovė už iš vairuotojų gautus pinigus pirko keleivių vežimo paslaugoms reikalingas prekes.

Teismas sutinka, kad mokesčių administratoriaus išvada dėl to, jog už kurą direktorė tiesiogiai neatsiskaito, yra pagrįsta. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kas mėnesį pagal kuro ir atsarginių dalių įsigijimui pateisinti išrašytus EKA kvitus nuo įmonės direktorės R. A. avanso apyskaitos nurašoma tam tikra suma. Be to, kuro įsigijimą pateisinantys EKA kvitai daugeliu atvejų išrašyti kas kelias minutes. Skunde teismui pareiškėjas teigė, kad aplinkybė dėl kuro pylimo trumpais laiko intervalais, paaiškinama tuo, kad Bendrovė neturi savo kuro talpyklos, kurą pilasi miesto degalinėse, kur susirinkus keliems mikroautobusams, jie užsipila kuro, už kurį sumoka UAB „Karališkas vežėjas“ direktorė ir pasiima kvitus. Kadangi kiekvienam pylimui formuojamas atskiras kvitas, šie kvitai yra išspausdinami trumpais laiko intervalais. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kuro pirkimas apiformintas ne pinigų priėmimo kvitais, o EKA kvitais. Centralizuoto kuro pirkimo ir atsiskaitymo su vairuotojais, o taip pat su automobilių eksploatavimu susijusių reikmenų pirkimo pareiškėjo sąskaita aplinkybės buvo paneigtos įmonės darbuotojų paaiškinimais.

Mokesčių administratorius nustatė, kad VĮ Regitra duomenų bazėje pareiškėjo vardu nėra registruotų automobilių, automobilių nuomos ar panaudos sutartys pateiktos nebuvo. Nors PVM sąskaitų – faktūrų grafoje dėl prekių paslaugų gavimo yra nurodyta, kad prekės ir paslaugos gautos įmonės direktorės, tačiau šis paslaugų gavimo faktas buvo paneigtas vairuotojų paaiškinimais, kad jie automobilius taisėsi patys.

Mokestinio ginčo metu 13-ai pareiškėjo darbuotojų buvo išsiųsti kvietimai dėl papildomos informacijos gavimo, 5 darbuotojai neatsiliepė, tame skaičiuje 4 dirbantys bendrovėje, 1 informaciją pateikė telefonu. Iš mokesčių administratoriui pateiktų vairuotojų paaiškinimų (MGK byla, t. 11, l. 173-192) matyti, kad vairuotojai nepatvirtino direktorės teiginių apie tai, kad įprastai kurą, atsargines dalis, paslaugas perka ir apmoka pati, o priešingai, parodė, kad prekes ir paslaugas – kurą, atsargines dalis, remonto paslaugas, techninę apžiūrą, įsigyja savo nuožiūra. Kai kurie vairuotojai teigė, kad prekių ir paslaugų kvitus atiduoda bendrovei, o įmonėje dirbantys vairuotojai nurodė, kad pinigus bendrovė išmoka, tačiau, ar pasirašo kasos išlaidų orderyje negali pasakyti. Tokie darbuotojų paaiškinimai paneigia mokestinio patikrinimo metu bendrovės pateiktą versiją, kad prekes įsigyja direktorė, o už kurą ji sumoka, kai vienu metu į degalinę suvažiavę įmonės veiklai naudojami automobiliai užsipila kuro.

Tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo buvo kilęs ginčas dėl automobilių MB C220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VW Polo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurių savininkai yra E. A. ir I. M.. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad šiais automobiliais naudojosi įmonės administracijos darbuotojai, dėl ko įmonė turėjusi pareigą rūpintis šių automobilių techniniu stoviu. Pareiškėjo teisė į išlaidų nurašymą buvo paneigta remiantis tuo, kad šis neturėjo automobilių panaudojimą įmonės apmokestinamoje veikloje patvirtinančių dokumentų – automobilių nuomos ar panaudos sutarčių. Nors skunde teismui pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, tačiau šią išvadą paneigiančių įrodymų nepateikia. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tiek PMĮ, tiek PVMĮ leidžia daryti išlaidų atskaitymus, tik įrodžius išlaidų sąsajumą su įmonės vykdoma veikla, tai reiškia tame tarpe ir tai, kad turi būti įrodytas visiškas automobilio naudojimas įmonės veikloje. Tuo atveju, jei automobilis naudojamas ir asmeninių poreikių tenkinimui ir įmonės veiklai, mokestinė reikšmė suteikiama išlaidų daliai, proporcingai automobilio naudojimo ūkinėje veikloje daliai. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių susitarimų ar kitų įrodymų dėl minėtų automobilių panaudojimo įmonės apmokestinamoje veikloje, tai mokesčių administratoriaus išvada dėl automobilių remonto išlaidų nepripažinimo yra pagrįsta.

2009 m. bendrovė įsigijo statybinių medžiagų už 15133,42 Lt (MGK byla, t. 3, l. 76-80, 81-t. 4, l. 51). 2010 m. bendrovė įsigijo statybinių medžiagų už 18 744,43 Lt (MGK byla, t. 6, l. 59-60, 61-94). Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė 2001-03-01 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią iš Šiaulių rajono vartotojų kooperatyvo išsinuomojo negyvenamąsias 46 kv. m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Bendrovė 2010-09-24 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią iš UAB „Technikos grupė“ išsinuomojo 76,3 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Jau minėtais mokesčių administratoriaus nurodymais bendrovės prašyta pateikti statybinių medžiagų sunaudojimo aktus, tačiau šie aktai nebuvo pateikti. Nors skunde teismui bendrovė aiškina, kad privalėjo remontuoti ūkinei veiklai naudojamas patalpas, tačiau jokių teiginius patvirtinančių įrodymų – statybos darbų projektų, susitarimų su darbus vykdančiai asmenimis ar pan. kaip ir medžiagų nurašymo aktų nepateikė. Skunde pareiškėjas teigia, kad darbus atliko įmonės darbuotojai, tačiau jokių konkrečių aplinkybių – kokie darbuotojai, kada ir kokius darbus atliko, nenurodo. Tokie paaiškinimai neleidžia patikrinti jų teisingumo ir vertinami kaip gynimosi priemonė. Mokesčių administratorius teisingai įvertino pirktas statybines medžiagas kaip neturinčias sąryšio su vykdoma veikla bei statybinėms medžiagoms išleistas pinigų sumas nepripažino leistinais atskaitymais nei apskaičiuojant bendrovės pelną, nei įtraukiant į PVM atskaitą.

Nustatęs, kad realiai išlaidos nebuvo patirtos, mokesčių administratorius turėjo teisinį pagrindą taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, faktiškai nepatirtomis ir ūkinei veiklai nenaudotomis pajamomis sumažinti atskaitymus, padarytus įvertinant bendrovės pelną bei sumokėtą PVM, ir perskaičiuoti PVM bei PM. Dėl konkrečių mokesčių administratoriaus paskaičiavimų klaidų pareiškėjas argumentų nepateikia, teismas netikslumų nenustatė, todėl šis klausimas plačiau nenagrinėjamas. Mokestinių ginčų komisija savo sprendime pagrįstai atkreipia dėmesį į Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnį, įpareigojantį apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Kilus ginčui tarp mokesčių mokėtojo ir administratoriaus kiekvienas iš jų įgyja įrodinėjimo pareigą. Mokesčių administratoriui pateikus pakankamus argumentus dėl įmonės vykdyto neteisingo mokesčių apskaičiavimo, pastarajai tenka pareiga paneigti mokesčių administratoriaus argumentus. Nors pareiškėjas mokesčių administratoriui siūlo įvertinti galimas bendrovės sąnaudas pagal privalomus nuvažiuoti maršrutus, tačiau pats jokių skaičiavimų bei įrodymų kada, kas ir kiek kilometrų važiavo nepateikia.

Delspinigių priteisimas už PMĮ pažeidimus numatytas PMĮ 56 straipsnyje bei MAĮ 96 straipsnyje, už PVMĮ pažeidimus – PVMĮ 123 straipsnyje ir MAĮ 96 straipsnyje.

PMĮ 56 straipsnyje bei MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Pareiškėjui paskirta 30 procentų dydžio bauda.

PVMĮ 123 straipsnio 2 dalis nurodo, kad, jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Pareiškėjui paskirta 30 procentų dydžio bauda.

Pareiškėjas argumentų dėl baudos dydžio nepateikė, nesant naujų argumentų ir nenustačius mokesčių administratoriaus sprendimo prieštaravimo baudų ir delspinigių skyrimo taisyklėms, sprendimas dėl netesybų laikomas pagrįstu ir teisingu.

Dėl patikrinimo akto 2 ir 4 pažeidimų, kuriais konstatuotas 2009 m. pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotų 11 735 Lt, o 2010 m. pelno mokesčio deklaracijoje – 11 514 Lt neleistinų atskaitymų delspinigiams, baudoms, užuojautoms pareiškėjas skunde argumentų nenurodė.

Įvertinęs nurodytus argumentus teismas sutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu pareiškėjo sąnaudomis nepripažinti 1 603 004 Lt sumos, priskirtą ją apmokestinamoms pajamoms bei apskaičiuoti nuo jos 201 644 Lt PM, 37 503 Lt PM delspinigių bei skirti 60 493 Lt PM baudą, o taip pat 442 103 Lt PVM, 100 404 Lt PVM delspinigius ir skirti 132 631 Lt baudą.

Jau anksčiau teismo sprendime buvo minėtos aplinkybės dėl pareiškėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo eigos bei bendrovės direktorės skolinių santykių su bendrove. Mokesčių administratorius laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 metų imtinai paskaičiavo gyventojų pajamų mokesčius bendrovės direktorei R. A. nuo gautų 2 508 034 Lt (2009 m. – 383 062 Lt, 2010 m. – 559 699 Lt, 2011 m. – 874 410 Lt, 2012 m. – 690 863 Lt) A klasės pajamų. Pajamų perskaičiavimas atliktas, įvertinus tai, kad R. A. neturėjo deklaruotų išlaidų kuro ir atsarginių dalių apmokėjimui, dėl ko R. A. avanso apyskaitoje avanso likutis pagal įvairių paslaugų (kuro, automobilio detalių, remonto paslaugų, statybinių medžiagų) pirkimo dokumentus buvo mažinamas nepagrįstai. Aukščiau teismo sprendime išdėstyta, kodėl išlaidos buvo pripažintos netinkamomis įmonės veikloje. R. A. nepateikė dokumentų dėl atsiskaitymų su vairuotojais ar paslaugų teikėjais, todėl mokesčių administratorius turėjo teisę perskaičiuoti ir GPM.

GPMĮ 5 straipsnio 1 dalis pajamų mokesčio objektu nurodo gyventojo pajamas. Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų (GPMĮ 6 straipsnio 1 dalis). GPMĮ 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

GPMĮ 36 straipsnio 2 dalis delspinigių ir baudų skaičiavimo taisykles nustato pateikiant nuorodą į MAĮ. Vykdant anksčiau cituotas MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjui paskirta 30 procentų. bauda, kurios dydžio pareiškėjas neginčija.

Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti tikslų UAB „Karališkas vežėjas“ patirtų sąnaudų dydį, turėjo būti taikytos MAĮ straipsnio 2 dalies bei 70 straipsnio nuostatos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2009-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-499/2009, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1166/2012).

Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, įformindamas apskaitos dokumentus ir pateikdamas mokesčio deklaraciją, suklysta, taip pat kitais atvejais, kai mokesčio mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, mokestis apskaičiuojamas taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Atvejus, kai mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, nustato Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis, o šio straipsnio 2 dalis nesuteikia teisės centriniam mokesčių administratoriui nustatyti papildomų atvejų, kuriems esant mokesčių administratorius įgyja teisę mokesčių mokėtojui priklausančią sumą apskaičiuoti pagal savo įvertinimą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (2010-11-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1542/2010; 2011-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A575‑146/2011; 2012-11-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012 ir kt.).

Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, pirmiausia būtina nustatyti, ar pagrįstai mokesčių administratorius taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus kuro ir atsarginių dalių įsigijimo sandorius patvirtinančius dokumentus bei netaikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 2 dalies ir 70 straipsnio nuostatų ir nesiekė nustatyti tikslaus UAB „Karališkas vežėjas“ patirtų sąnaudų dydžio. Mokesčių administratorius byloje teisingai pastebėjo, kad išlaidas degalams ir automobilių remonto detalėms turėjo ne pareiškėjas, o jo darbuotojai - vairuotojai. Nagrinėjamoje situacijoje hipotetiškai galima teigti, kad pareiškėjas, negrąžindamas vairuotojams pinigų už kurą ir automobilių detales, arba jo darbuotojai, apmokėdami už įsigyjamas prekes, kurios buvo susijusios su keleivių gabenimo verslu, turėjo ir kitų pareiškėjo apskaitoje neapskaitytų pajamų, iš kurių šios išlaidos galėjo būti dengiamos, tačiau papildomų pajamų gavimo aplinkybės mokestiniame ginče nebuvo nei įrodinėjamos, nei nustatytos. Esant tokioms aplinkybėms mokesčių administratoriaus atsisakymas taikyti MAĮ 70 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas pajamų slėpimo faktas, yra tinkamas. Nustatęs, kad mokesčių mokėtojas į išlaidas įtraukia netinkamai pagrįstus duomenis, mokesčių administratorius neturi pareigos kurti mokesčių mokėtojo ekonominės veiklos modelio ir aiškintis, ar tokios, ar panašios išlaidos galėjo būti reikalingos įmonės veiklai. Mokestiniuose teisiniuose santykiuose įrodinėjimo našta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo yra paskirstoma sutinkamai su MAĮ 67 straipsnio nuostatomis. Mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu nurodė detalų savo įmonės veiklos modelį, kurio neatitikimai tikrovei buvo pagrįsti mokesčių administratoriaus surinktais duomenimis. Jau minėtais mokestinio patikrinimo eigoje siųstais paklausimais mokesčių administratorius prašė pateikti papildomus įrodymus - kuro, atsarginių detalių pirkimo ir panaudojimo pagal automobilius nurašymo aktus bei statybinių medžiagų nurašymo aktus, automobilių nuomos ir panaudos sutartis, tačiau bendrovė tokių dokumentų nepateikė nei teismui, nei mokesčių administratoriui. Skunde teismui bendrovė taip pat nepateikia dokumentų ar skaičiavimų, tačiau siekia tik to, kad mokesčių perskaičiavimui būtų taikomas MAĮ 70 straipsnis ir modeliuojant įmonės veiklą atskaitomos tokiai veiklai įprastinės sąnaudos.

Panašus pareiškėjo mokestinis ginčas su mokesčių administratoriumi jau buvo nagrinėjamas teismuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-602-2698-12 buvo paneigtos pareiškėjo deklaruotos už automobilių nuomą mokėtinos išlaidos. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į turėtų išlaidų atskaitymus apskaičiuojant pelno mokestį bei taikant PVM atskaitą paneigiama ne dėl to, kad pareiškėjas netinkamai tvarkė buhalterinius dokumentus, o dėl to, kad mokesčių mokėtojas nepateikė įrodymų ar paaiškinimų, jog jis patyrė nurodytas išlaidas. Analogiška situacija yra susiklosčiusi ir čia nagrinėjamoje byloje.

Tuo remdamasis teismas sutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad šis mokestinis ginčas spręstinas taikant MAĮ 69 straipsnį, tačiau neatliekant MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyto mokesčių perskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė