Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, atsakovė K. Š., išvadą byloje teikianti institucija – Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo (šiuo atveju nepilnamečių vaikų) interesams. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo nurodo, jog ketina kreiptis į teismą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu E. Š., tačiau šiuo metu yra renkama ieškinio rengimui reikalinga informacija, institucijoms pateikti prašymai, bet dėl didelio dokumentų kiekio dokumentų parengimas užtruks.

Bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečiu atveju. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant šioms aplinkybėms: 1) tėvai gyvena skyriumi ir 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę (CPK 178 straipsnis). Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo nurodo, jog būtina nustatyti jo ir atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu dėl priežasčių, jog vaikams gyventi su atsakove tapo nepalanku ir nesaugu, o tai prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

Nagrinėjant ieškovo pateiktą prašymą bei nustačius būtinybę, remiantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi ieškovo atstovui buvo išsiųstas pranešimas, įpareigojant iki 2018 m. kovo 16 d. (imtinai) teismui pateikti sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių ik ieškinio pateikimo priimti reikalingus duomenis – informaciją apie tai, kur nepilnamečiai vaikai – A. Š., P. Š. ir J. Š. – bus apgyvendinti iki kol bus priimtas sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, duomenis apie tai, kam nuosavybės teise priklauso gyvenamoji vieta, kurioje iki teismo sprendimo priėmimo bus apgyvendinti nepilnamečiai vaikai (jei gyvenamoji patalpa priklauso ne ieškovui, įpareigota pateikti gyvenamosios vietos savininko rašytinį sutikimą, jog neprieštarauja, kad nepilnamečiai vaikai gyvens jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje), informaciją apie tai, kas gyvens kartu su nepilnamečiais vaikais bei pažymas apie ieškovo deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį, darbovietę. Iki nurodyto termino šie dokumentai teismui pateikti nebuvo.

Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, jog K. Š. ir E. Š. nepilnamečiai vaikai - A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir J. Š., (duomenys neskelbtini), mamos sutikimu buvo paimti iš šeimos, berniukai apgyvendinti Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, o mergaitė paguldyta į ligoninę. Prieš nustatant vaikų gyvenamąją vietą su tėvu E. Š., teismui būtina įsitikinti ar jiems bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, ar keičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą tai neprieštaraus vaiko interesams, ar kitoje nei nustatyta vaikų gyvenamojoje vietoje bus pakankama jiems vietos, ar gyvenimo sąlygoms bus tinkamos, ar kartu gyvenantys asmenys neveiks priešingai vaikų interesams. Įvertinus faktą, jog ieškovas nustatytu terminui nepateikė teismui būtinų sprendimui priimti duomenų, darytina išvada, jog neįrodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo bus užtikrinti vaikų interesus augti stabilioje ir patikimoje aplinkoje bei nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų įsitikinti, jog gyvenamosios vietos pakeitimas nekels realios grėsmės nepilnamečių vaikų interesams. Taip pat pažymėtina, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ieškovas E. Š. 2015 metais buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam skirta nuobauda už tai, jog panaudojo tėvo valdžią priešingai nepilnamečio vaiko interesams, o 2013 metais ir 2015 metais – baudžiamojon atsakomybėn dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui (K. Š.). Tai rodo, jog anksčiau ieškovo vertybės ir samprata, susijusi su pagarba šeimos nariams, jų interesams, lūkesčiams, buvo ne visuomet nukreipta teigiama linkme, dėl to teismui, prieš priimant sprendimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo būtina įsitikti ar nebus su vaikais elgiamasi kitaip, nei to reikalauja moralės normos ir teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovo prašymas nepagrįstas, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsniu, 147 straipsniu, 290 straipsniu ir 291 straipsniu,

nutaria:

ieškovo E. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.