Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Mildai Bučnytei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, N. J., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui Giedriui Petrauskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, N. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau- Kauno apskrities VPK KPV) policijos pareigūno 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr.F 045245 N. J. paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 148 str. 1d., padarymą.

N. J. administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 14 d. 7.20 val. kelyje Vilnius- Klaipėda 30-ame kilometre (Elektrėnų sav.) vairavo automobilį Mitsubishi Space Gear, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priskirtą N1 kategorijai, važiavo aukščiausios kategorijos keliu A1, nesumokėjęs transporto priemonių kelių naudotojo mokesčio ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 238 p.

Institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Kauno apskrities VPK KPV atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutarimą palikti galioti, kadangi nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, o duomenų byloje, jog pažeidėjui būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VPK KPV policijos pareigūnas, išnagrinėjęs N. J. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal 2010 m. rugpjūčio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.F045245 ir nustatęs administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotas aplinkybes, nusprendė, kad N. J. pažeidė KET 238 punkto, kuriame numatyta, kad „dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius”, reikalavimus.

Už KET 238 punkto reikalavimų pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 148 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M₂ ir N₁ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio – užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų litų ( nutarimo priėmimo metu galiojusi redakcija).

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jis vairavo krovininį automobilį Mitsubishi Space Gear, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priskirtą N1 kategorijai. Nėra ginčo, jog tuo metu jis buvo minėto automobilio savininkas (b.l.8,22).

Sumokėti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį yra transporto priemonės savininko (naudotojo) pareiga. Šią pareigą numato Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymas, o jo įgyvendinimą reglamentuoja 2005 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 447 “Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ nuostatos (1 p., 2 p.). Minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais. Minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 2.1 punkte nurodyta, jog važiuoti A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda magistraliniu keliu Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai, įgyja teisę tik sumokėję transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį. Kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda yra priskiriamas aukščiausios kategorijos magistraliniam keliui ( A), todėl juo važiuojant privalu sumokėti nurodytą mokestį.

Pažymėtina, kad N. J. teismo posėdžio metu pripažino padarytą administracinį teisės pažeidimą (b.l.38), tačiau pareiškėjas pažeidimą ginčija subjektyviosios pusės nebuvimo pagrindu, teigia, jog nesuprato, kad važiuoja aukščiausios kategorijos magistraliniu keliu, nes nebuvo kelio ženklo, įspėjančio apie šį kelią, ir kad vairuojant šiuo keliu krovininį automobilį būtina sumokėti mokestį.

Pareiškėjo argumentai nepagrįsti įrodymais, nes vairuotojas, vairuodamas N1 kategorijos transporto priemonę, privalo žinoti apmokestinamų kelių tinklą ir jų išsidėstymą, būti susipažinęs su norminiais aktais, reglamentuojančiais jų apmokestinimą (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.3-97 patvirtinta Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 7 p.), todėl pareiškėjo argumentai apie tai, kad nesuprato, jog važiuoja magistralinės reikšmės keliu vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, o nežinojimas, kad minėto automobilio savininkui reikia sumokėti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį, nuo administracinės atsakomybės pareiškėjo neatleidžia (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). Asmenys turi žinoti įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjant bylą teisena nebuvo pažeista (ATPK 297 straipsnis). Pažeidimo sudėtis įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr.F045245 duomenimis (b.l.14), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l.16,33,34).

Esant minėtoms aplinkybėms pripažintina, kad N. J. veika pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, todėl nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Byloje svarstytinas paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo klausimas, nes asmuo, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, N. J. prašė skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 ir 30¹ straipsniuose. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal ATPK 30² straipsnio 1 ir 3 dalis skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo (nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į ATPK 31 staipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę), o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. J. paskirta minimali nuobauda ATPK 148 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, tad galimybė sumažinti paskirtą nuobaudą atsirastų tik tada, jei būtų konstatuotos aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Taikant šią normą reikalinga atsižvelgti į dviejų tipų kriterijus – lengvinančių aplinkybių buvimą bei protingumo ir teisingumo kriterijus.

N. J. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių, numatytų, ATPK 31 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, o atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė yra tai, kad N. J. administracinį teisės pažeidimą padarė nepasibaigus vienos administracinės nuobaudos, paskirtos už KET pažeidimą, galiojimo terminui (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., 36 str.)(b.l.17,18).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1811/2010). Pažymėtina, kad N. J. jau yra baustas už administracinius teisės pažeidimus transporte (administracinių nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę)(b.l.17,18), taigi pareiškėjui padarius šį nagrinėjamą pažeidimą, pripažintina, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad N. J. jau yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus ir tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl N. J. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, N. J. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr.F 045245, kuriuo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta nuobauda- 600 Lt, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.