- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 2A-974-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04559-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- If P
- Ieškovas
- G. S.
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-186-728/2011 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. S. pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė pripažinti 2009-11-21 automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę Karaliaus Mindaugo pr. 34, Kaune draudiminiu įvykiu, priteisti iš atsakovo IF P&C Insurance AS 84.060 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-09-28 su atsakovu sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas minėtas ieškovui priklausantis automobilis. Laikotarpyje nuo 2009-11-20 21:00 val. iki 2009-11-21 19:00 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 34 automobilis buvo pagrobtas. Kauno apskrities VPK NTV autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius pateikė atsakovui pranešimą, kad ieškovas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė 3 blokatorius, iš kurių vienas yra ne minėto automobilio. Šių blokatorių tyrimą atliko UAB „Tomana“. Atsakovas atsisako išmokėti ieškovui draudimo išmoką remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių 85.11 p.p. bei 46.1. p.p. (jeigu draudėjas nepateikia signalizacijos nuotolinio valdymo pultų bei imobilizatoriaus raktų arba oficialiais dokumentais neįrodo jų buvimo parengtinio tyrimo institucijoje) bei UAB „Tamona“ raštu. Ieškovo teigimu, jis pateikė visus blokatorius, raktus ir oficialius dokumentus ikiteisminio tyrimo įstaigai, todėl ieškovui turi būti sumokėta draudimo išmoka už pavogtą automobilį. Atsakovas, atlikdamas savo tyrimą, turėjo išsiaiškinti, ar policijos pareigūnai, paėmę blokatorių, nebuvo išėmę elemento, taip pat ar elementų nebuvo išėmusi ieškovo sutuoktinė, kuri taip pat naudojosi automobiliu, jų vaikai, ar nebuvo jo sugadinę, dėl ko jis galėjo neveikti ar nebūti kontakto. Ieškovas tik iš pradžių per neapsižiūrėjimą pateikė ne tą blokatorių, bet vėliau nuvežė reikiamą. Blokatoriaus veikimo valandos sumažėjo, nes kurį laiką nekontaktavo su elementu. Automobilis buvo paliktas pačioje judriausioje Kauno gatvėje, ieškovas neturėjo jokios intencijos, kad automobilis būtų pavogtas.
Atsakovas If P&C Insurance AS su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas Kauno apskrities VPK NTV autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriui pateikė 3 blokatorius, vienas kurių, paties ieškovo teigimu, yra ne to automobilio. UAB „Tamona“, kuri yra šių blokatorių gamintoja, nustatė, kad vieno iš jų veikimo laikas yra 69 paros, kito – 100 parų. Remiantis signalizaciją montavusios UAB „Rustada“ pažyma, automobilyje signalizacija buvo įmontuota 2009-08-28. Ieškovas savo paaiškinimuose, pateiktuose atsakovui, nurodė, kad blokatoriai sugedę nebuvo, baterijos keistos nebuvo, kodėl nei vieno pateiktų blokatorių veikimo laikas nėra 115 parų, ieškovas paaiškinti negalėjo, ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nebuvo pateiktas tas blokatorius, kurį anksčiausia ieškovas pradėjo naudoti. Kviestas ieškovas su sutuoktine išsiaiškinti papildomus klausimus dėl blokatorių veikimo neatvyko, nenurodė, kad jų veikimas būtų sutrikęs. Atsakovo nepasitikėjimą ieškovo paaiškinimais kelia ieškovo kriminalinė praeitis, tai kad brangus automobilis buvo paliktas tokioje vietoje, iš kurios galima pavogti be didesnės rizikos būti pastebėtam. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo prašoma priteisti išmokos suma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino 2009-11-21 ieškovo G. S. automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystę Karaliaus Mindaugo pr. 34, Kaune draudiminiu įvykiu ir priteisė iš atsakovo If P&C Insurance AS ieškovui 84.060 Lt žalos atlyginimo. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, remdamasis oficialiomis ikiteisminio tyrimo pažymomis, konstatavo, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių 46.1 p.p. reikalavimai iš ieškovo pusės buvo įvykdyti. Teismas nesutiko su atsakovo nuomone, kad ieškovas pateikė ne tuos blokatorius, kad jis atsisakė pasitikrinti melo detektoriumi, todėl jis esą neįrodė sąlygų pripažinti įvykį draudiminiu. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nes juos paneigia byloje esanti objektyvi medžiaga – paties ieškovo nuoseklūs paaiškinimai, jo žmonos liudininkės paaiškinimai, policijos pažyma, iš kurios seka, kad blokatorius ieškovas pateikė, apie ką atsakovas buvo informuotas. Teismas sprendė, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių 203.2.3 p.p. išvardinti nedraudžiamieji įvykiai nenustatyti, todėl CK 6.1014 str. išvardintos sąlygos taip pat neatleidžia atsakovo nuo draudimo išmokos mokėjimo. Teismas nustatė, kad draudimo sutarties sudarymo metu atsakovo automobilio vertė buvo 93.400 Lt, vagystės atveju turėjo būti atskaitoma 10 proc. nuo nuostolių sumos – franšizės, todėl teismas nesutiko su atsakovo nuostolių paskaičiavimu ir priteisė ieškovui 84.060 Lt. Kadangi pagal CK 6.998 str. draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad per 3 mėn. nuo sutarties sudarymo dienos transporto priemonės vertė galėjo taip sumažėti dėl nusidėvėjimo, kaip argumentuoja atsakovas, be to, atsakovas nepateikė ataskaitų dėl vertės nustatymo, neprašė skirti ekspertizės, todėl laikytina, kad kainos neginčijo. Atsižvelgiant į visą tai, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios galėtų jį atleisti nuo pareigos sumokėti ieškovui draudimo išmoką esant draudiminiam įvykiui (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas If P&C Insurance AS prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad policijos pažymos patvirtina, jog ieškovas pateikė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams pavogto automobilio blokatorius. Teismas neteisingai suprato Kauno apskrities VPK NTV autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus 2010-01-20 rašto Nr. 20-9-S-168 turinį. Šiuo raštu skyrius tik patvirtino, kad ieškovas pateikė 3 blokatorius, iš kurių nurodė 2 esant pavogto automobilio, o vieną ne šio automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad būtent ieškovo pateiktieji blokatoriai priklauso pavogtam automobiliui. Ar blokatoriai galėjo priklausyti šiam automobiliui, galima vertinti nustačius jų veikimo laiką. 2009-12-21 raštu Nr. 200912/21 UAB „Tamona“ informavo, kad vieno iš blokatorių veikimo laikas yra 69 paros, kito – 100 parų. Pavogto automobilio blokatorių veikimo laikas, jeigu jis nebuvo sugedęs, turėjo būti 115 parų (skaičiuojama nuo signalizacijos įmontavimo dienos iki UAB „Tamona“ tyrimo atlikimo dienos). Kadangi nei vieno iš ieškovo pateiktų blokatorių veikimo laikas nebuvo 115 parų, negalima daryti išvados, kad jie galėjo priklausyti pavogtam automobiliui. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo UAB „Tamona“ išvados apie blokatorių veikimo laiką nepripažino specialisto išvada, kadangi ši įmonė pati gamina nurodytus blokatorius ir turi specialių žinių nustatyti jų veikimo laiką. Pirmosios instancijos teismas liudytojos I. S. (ieškovo sutuoktinės) parodymus, kad ji buvo pastebėjusi blokatoriaus veikimo sutrikimus, turėjo vertinti kritiškai ir juos atmesti, nes ji yra ne tik ieškovui artimas asmuo, bet ir finansiškai suinteresuota bylos baigtimi. Atsakovo manymu, mažai tikėtina, kad ieškovo sutuoktinė, kelis kartus pastebėjusi, kad blokatorius neveikia, apie tai nebūtų prasitarusi ieškovui. Tuo tarpu, vertinant 2009-12-21 ieškovo atsakovui raštu duotus paaiškinimus, matyti, kad jam apie pultelio veikimo sutrikimus nebuvo žinoma. Ieškovo sutuoktinė ikiteisminėje žalos bylos administravimo stadijoje nebuvo apklausta, nes ieškovas pats nesutiko dėl jos apklausos, nurodydamas, kad visą informaciją yra suteikęs pats ir žmona nieko papildomai pasakyti negalės. Ieškovo automobilis buvo pavogtas iš judrios gatvės, kurioje dažnai patruliuoja policija. Jeigu automobilyje nebuvo paliktas blokatorius, vagys jo nebūtų galėję užvesti ir būtų turėję galimybę pavogti automobilį tik jį nutempdami. Be to, neužvedus automobilio, neveikia jo vairo, stabdžių stiprintuvai, todėl automobilį galima nutempti tik panaudojus specialią techniką. Automobilio nutempimas nakties metu būtų sukėlęs didelius įtarimus policijos pareigūnams, todėl mažai tikėtina, kad vagys būtų taip rizikavę. Atsakovo teigimu, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog faktas, kad abu blokatoriai buvo pateikti policijai, yra mažiau tikėtinas, nei faktas, kad jie nebuvo pateikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ieškovas G. S. prašo atsakovo If P&C Insurance AS apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pats atsakovas netinkamai aiškina Kauno apskrities VPK NTV autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus 2010-01-20 raštą Nr. 20-9-S-168. Tiek teismo sprendime, tiek ir pačiame rašte nurodoma, kad ikiteisminiam tyrimui ieškovas pateikė 3 blokatorius, kurių vienas buvo ne to automobilio, nes neapsižiūrėjo ir vieną blokatorių pateikė ne to automobilio. Dėl šių priežasčių vėliau prie ikiteisminio tyrimo medžiagos iš ieškovo buvo paimtas trečias blokatorius. Ikiteisminio tyrimo įstaigai nekilo jokių abejonių dėl pateiktų blokatorių. Tai, kad niekaip negalima nustatyti, ar blokatoriai priklausė konkrečiam automobiliui, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju UAB „Tomana“ direktorius. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, jog kadangi nei vieno iš pultelio veikimo laikas nebuvo 115 parų, negalima daryti išvados, kad šie pulteliai galėjo priklausyti pavogtam automobiliui. Su šiuo argumentu ieškovas sutiktų tik tuo atveju, jeigu pultelio laikas būtų didesnis, t. y. viršytų 115 parų, tokiu atveju būtų galima teigti, kad pultelio veikimo laikas neatitinka ir jis yra tikrai pateiktas ne nuo tos transporto priemonės. Pirmosios instancijos teismas vertino UAB „Tomana“ raštą kaip įrodymą, net apklausė teismo posėdžio metu liudytoju UAB „Tomana“ direktorių, kurio parodymais buvo remtasi priimant teismo sprendimą. UAB „Tomana“ direktorius patvirtino, kad yra tikimybė, jog neišėmus baterijos, ši gali kurį laiką nekontaktuoti su blokatoriumi, todėl tikslaus jo veikimo laiko nustatyti negalima. Atsakovas nuslėpė tą aplinkybę, kad 2009-11-23, apklausiant ieškovą apie draudiminio įvykio aplinkybes, jis nurodė, jog pavogtu automobiliu be ieškovo naudojosi ir jo žmona, kuri ilgą laiko tarpą buvo vienintelė šio automobilio naudotoja, tačiau atsakovas ieškovo žmonos neapklausė. Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad sistema kartais neveikdavo, tačiau grįžusi namo pasiimdavo kitą blokatorių ir į tai per daug dėmesio nekreipdavo. Netikėti šios liudytojos parodymais nėra teisinio pagrindo, kadangi ji teismo posėdžio metu prisiekė, parodymai buvo nuoseklūs. Ieškovas pažymėjo, kad byla buvo užvesta dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo, o ne dėl vagystės aplinkybių. Vagystės aplinkybes tiria ir ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kuriems nekilo jokių abejonių dėl pačio vagystės fakto, pateiktų dokumentų, mechanizmų ir jų veikimo laiko bei įvykio aplinkybių, ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju. Atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Liudytoju apklaustas UAB „Tomana“ direktorius nurodė, kad yra ne vienas būdas pavogti transporto priemonę turinčią blokatorių, jis nuo vagystės visiškai neapsaugo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-08-28 tarp ieškovo G. S. ir atsakovo If P&C Insurance AS buvo sudaryta draudimo sutartis, kuria visų rizikų draudimu buvo apdraustas ieškovo nuosavybės teise valdomas automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 31-33). Laikotarpyje nuo 2009-11-20 21:00 val. iki 2009-11-21 19:00 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 34 automobilis buvo pavogtas, asmenys, padarę nusikalstamą veiką, nenustatyti, automobilis nesurastas. Ikiteisminio tyrimo metu 2009-11-23 ieškovas pateikė du automobilio užvedimo blokatorius. Paaiškėjus, kad vienas iš jų buvo ne pagrobto automobilio, ieškovas 2009-12-10 pateikė trečią blokatorių (b.l. 7, 124). UAB „Tamona“, atlikusi ieškovo pateiktų blokatorių tyrimą, nustatė, kad pagrobto automobilio pirmojo blokatoriaus veikimo laikas 69 paros, antrojo – 100 parų, taip pat pažymėjo, jog blokatoriai priskiriami prie konkrečios signalizacijos jų gamybos metu, jų veikimo laikas skaičiuojamas tik esant įstatytam maitinimo elementui (b.l. 9). Pagrobtame automobilyje signalizacija buvo įmontuota 2009-08-28 (b.l. 118).
Atsakovas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes ir ieškovo ikiteisminėje žalos bylos administravimo stadijoje pateiktus paaiškinimus, darė išvadą, kad bent vieno ieškovo pateikto blokatoriaus veikimo laikas UAB „Tamona“ atlikto tikrinimo metu turėjo būti 115 parų su 1 valandos paklaida (skaičiuojant nuo signalizacijos įrengimo iki patikrinimo dienos). Kadangi nei vieno iš ieškovo pateiktų pagrobto automobilio blokatorių veikimo laikas nesiekė 115 parų, atsakovas darė išvadą, kad ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nebuvo pateiktas pagrobto automobilio blokatorius, kurį ieškovas pradėjo naudoti pirmiausia. Atsižvelgiant į tai ir remiantis If P&C Insurance AS filialo Transporto priemonių draudimo taisyklių (b.l. 98-117) 85.11. p.p. bei 46.1. p.p., atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką dėl automobilio pagrobimo (b.l. 8). Ieškovas su tokiu atsakovo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pateikė visus pagrobto automobilio blokatorius bei oficialiais įrodymais įrodė jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje.
Nurodytų Transporto priemonių draudimo taisyklių 46.1. p.p. įtvirtinta draudėjo (ieškovo) pareiga transporto priemonės praradimo (vagystės) atveju draudiko (atsakovo) reikalavimu perduoti transporto priemonės registravimo dokumentus, raktelių komplektus, signalizacijos nuotolinio valdymo pultus bei imobilizatoriaus raktus arba oficialiais dokumentais įrodyti jų buvimą parengtinio tyrimo institucijoje (b.l. 101). Taisyklių 85.11. p.p. suteikia teisę draudikui (atsakovui) mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jei draudėjas (ieškovas) atsitikus draudžiamajam įvykiui pažeidė draudėjo pareigas, nustatytas šių taisyklių 46 p. (b.l. 105).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių 46.1 p.p. reikalavimai ieškovo buvo įvykdyti, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams.
Byloje esanti ieškovo ranka užpildyta 2009-12-21 Automobilio Audi A8 (duomenys neskelbtini) vagystės anketa (b.l. 119-125) patvirtina, kad po sistemos „Pulsar 12“ sumontavimo pagrobtame automobilyje ieškovui buvo perduoti du blokatoriai. Jokių sistemos gedimų, kaip anketoje nurodė pats ieškovas, nebuvo, sistema veikė normaliai, abu blokatoriai buvo naudojami nuolat, jų maitinimo elementai nebuvo keisti. Šioje anketoje ieškovas taip pat nurodė, kad pagrobtu automobiliu naudojosi ir jo sutuoktinė I. S., tačiau neužsiminė, jog ji kada nors būtų pasiskundusi sistemos gedimais. Apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu I. S. parodė, kad kelis kartus vienas iš blokatorių neveikdavo (b.l. 163). Vertinant tiek ieškovo, tiek jo sutuoktinės paaiškinimus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad trūkstamas blokatorių veikimo laikas yra žymus, atitinkamai 46 ir 15 parų, todėl labiau tikėtina, jog tuo atveju, jeigu vienas iš šių blokatorių nurodytu laikotarpiu iš tikrųjų neveikė, į tai nekreipti dėmesio ieškovo sutuoktinė negalėjo. Pats ieškovas tai taip pat turėjo pastebėti, kadangi, kaip pats nurodė aptartoje anketoje, abu blokatoriai buvo naudojami nuolat. Šiuo atveju svarbūs ir liudytojo (specialisto) UAB „Tamora“ direktoriaus R. B. parodymai, jog yra pasitaikę atvejų, kai blokatoriai nekontaktuodavo su baterija, tačiau tokių blokatorių buvo mažiau nei pusė procentų visų pagamintų, o tokie atvejai pasitaikydavo apie kartą per pusmetį (b.l. 186). Vadinasi nėra realu, kad abu ieškovo pateikti blokatoriai, jei jie būtų priklausę pagrobtajam automobiliui, galėtų neveikti tokį ilgą laiką. Kauno apskrities VPK NTV autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus 2011-05-25 rašte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog būtent ieškovo pateiktieji blokatoriai priklauso pagrobtam automobiliui (b.l. 234), taigi, byloje nėra oficialių įrodymų dėl pagrobto automobilio blokatorių pateikimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad tiek ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, tiek pateikiant pradinį ieškinį ir vėliau jį tikslinant ieškovo pozicija išliko nuosekli, t. y. ieškovas nenurodė, kad būtų pasitaikę kokių nors sistemos „Pulsar 12“ ar blokatorių gedimų, nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nei vieno iš pateiktų blokatorių veikimo laikas nėra 115 parų (b.l. 1-2, 8, 12-13, 119-125), nors būtent šiomis aplinkybėmis atsakovas rėmėsi atsisakydamas išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Tik vėliau, pateikdamas dubliką, ieškovas savo gynybinę poziciją papildė argumentais apie galimą jo šeimos narių įtaką blokatorių veikimui (b.l. 134-136).
Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ieškovas nepateikė pagrobto automobilio blokatorių ir taip pažeidė Transporto priemonių draudimo taisyklių 46.1 p.p. reikalavimus. Nepaisant to, teisėjų kolegija mano, kad atsakovo sprendimas apskritai atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmoką dėl automobilio pagrobimo yra neadekvatus padarytam draudimo taisyklių pažeidimui, nes byloje nėra pakankamai įrodymų pripažinti, jog šis pažeidimas tiesiogiai sąlygojo automobilio pagrobimą. Atsižvelgiant į tai ir remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių 85.11. p.p., teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, ginčijamą sprendimą pakeisti ir sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistą draudimo išmoką iki 40.000 Lt.
Kadangi ieškinys buvo patenkintas / atmestas apie 50 procentų, advokatų pagalbos išlaidos šalims neatlygintinos. Sumažinus ieškovui priteistą sumą, iki 900 Lt mažintina ir valstybei priteista žyminio mokesčio suma (ieškovas sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti ieškovui G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš If P&C Insurance AS (įmonės kodas 10100168) priteistą sumą iki 40.000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų), o valstybei priteistą žyminio mokesčio sumą iki 900 litų. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 300 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.