Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-11-24 · Civilinė byla Nr. 2A-597-324/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-11-24
Bylos Nr.
2A-597-324/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Antanas Burdulis, Neringa Venckienė
Atsakovas
G. R.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Merwal“
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla nr. 2A-597-324/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Regina Agrba
Procesinio sprendimo kategorija 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2008 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant atsakovui G. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1141-364/2007 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merwal“ ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11383,21 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad nuo 2004 m. rugsėjo 16 d. iki 2005 m. gegužės 25 d. G. R. ieškovo įmonėje transporto skyriuje dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Priėmimo į darbą dieną jis buvo supažindintas su visais būtinais įmonės dokumentais, nustatančiais specialias darbuotojų pareigas. Per visą darbo laikotarpį atsakovui buvo sumokėta 6002,27 Lt komandiruotpinigių daugiau, nei jis išleido, todėl pinigai turėjo būti grąžinti ieškovui. Per klaidą buvo pervesta 1375,82 Lt, kuriuos atsakovas taip pat privalėjo grąžinti. Su atsakovu žodžiu buvo susitarta, kad jam, kaip ir kitiems įmonės darbuotojams, taikomas 250 Lt telefoninių pokalbių limitas. Sumą, viršijančią nustatytą limitą, atsakovas įsipareigojo apmokėti savo lėšomis, tačiau įsipareigojimo nevykdė ir atsakovui yra skolingas 4005,12 Lt už telefoninius pokalbius. 2006 m. rugsėjo 12 d. atsakovui buvo išsiųstas reikalavimas atsiskaityti, tačiau atsakovas į jį neatsakė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs. Jis buvo supažindintas tik su vienu b.l. 34 esančiu 2005 m. sausio 31 d. įsakymu. Kituose jo parašo nėra, todėl galima manyti, kad įsakymai ir avanso apyskaitos pildyti atsakovui jau nedirbant įmonėje. Teigė, kad komandiruotpinigiai buvo mokami kaip priedas prie oficialios algos. Jis nebuvęs supažindintas nei su instrukcija, nei su direktoriaus įsakymu dėl telefoninių limitų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įvertinęs vairuotojų, dirbančių Europos Sąjungos ribose, instrukciją (b.l. 22-33), įsakymus komandiruotėms (b.l. 34-38), sąskaitas (b.l. 39-50), įsakymą dėl atleidimo iš darbo (b.l. 51), reikalavimą atsiskaityti (b.l. 52-53), darbo laiko apskaitos žiniaraščius (b.l. 54-62) bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įsiskolinimas apmokėtas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.38, 6.205, 6.210, 6.260 straipsniais, 6.344 str. 1 dalimi, priteisė iš atsakovo pagal prievolę ieškovui 11383,21 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas nebuvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutarties su ieškovu, todėl teismas, net pripažinęs jį kaltu, neturėjo pagrindo priteisti daugiau, nei numato DK 254 straipsnis.

Neiškviesti ir neišklausyti atsakovo prašyti iškviesti liudytojai, kurie būtų patvirtinę prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes. Sprendimui pagrįsti teismas rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais ir pateiktais dokumentais.

Su įmonės vadovu buvo sutarta, kad pastovus atlyginimas yra 651 Lt/mėn. ir komandiruotpinigiai. Tai patvirtina aplinkybės, kad atsakovui esant tariamai skolingam įmonei, buvo išmokami vis nauji komandiruotpinigiai. Ieškovas nesivadovavo 2002 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 160 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ pakeitimo“, kuriame nustatytos žymiai didesnės dienpinigių normos, nei buvo nustatęs ieškovas.

4005,12 Lt už telefoninius pokalbius priteisti nepagrįstai, nes įmonėje niekas nebuvo nurodęs limitų, kuriais reikėjo vadovautis vykdant tiesiogines darbo funkcijas. Atsakovui SIM kortelės nebuvo išduotos pasirašytinai, dažnai buvo keičiamos, todėl atsakovui priskiriami numeriai galėjo būti naudojami kitų įmonės vairuotojų.

Per išdirbtą laikotarpį atsakovas nebuvo baustas drausmine nuobauda dėl negrąžintų komandiruotpinigių ar viršytų pokalbių limitų. Išeinant iš darbo, nebuvo reikalaujama sumokėti minėtas sumas.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog atsakovo paminėti liudytojai į teismo posėdžius be pateisinamų priežasčių neatvyko. Atsakovas taip pat nė karto neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė savo paaiškinimų, teiginius pagrindžiančių įrodymų, išskyrus kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėtas atsiskaitymo su įmone dokumentų kopijas. Pagal darbo sutartį atsakovo tiesioginės pareigos buvo vykdyti pervežimus už Lietuvos ribų, todėl atsakovo kelionės tarptautiniais maršrutais nebuvo komandiruotės. Komandiruočių tvarką reglamentuojantys aktai šiuo atveju nėra taikomi. Tai, kad atsakovas nepasirašė dokumento, detalizuojančio jo pareigas, nereiškia, kad jis nebuvo supažindintas su darbo funkcijomis, sąlygomis ir pareigomis. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl įrodymų išreikalavimo, siekdamas pagrįsti, kad įmonės telefonais naudotasi tik įmonės interesais. Faktas, jog į teismą buvo kreiptasi tik 2007 m. sausio 15 d., nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas ieškovui neskolingas.

Šalies argumentai

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Ieškovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškinio pagrįstumą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Neteisingas ginčo teisinio santykio kvalifikavimas apsprendė netinkamą taikymą procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą ( CPK 330 str., 329 straipsnio pirmoji dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. – 2005 m. gegužės 25 d. laikotarpiu šalis siejo darbo santykiai. Atsakovas buvo priimtas į darbą UAB „Merwal“ transporto skyrių vairuotoju – ekspeditoriumi. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vairuotojo darbą buvo sutarta atlikti Europos Sąjungos ribose. Pasirašydamas darbo sutartį, ieškovas įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį 651,00 Lt per mėnesį. Atsakovas įsipareigojo laikytis pareigybinių instrukcijų bei visiškai atlyginti jam patikėtam turtui padarytą žalą pagal sutartį dėl darbuotojo individualios materialinės atsakomybės ( b.l. 20). Pastaroji sutartis nebuvo sudaryta, todėl apie atsakovo įsipareigojimus darbdaviui spręstina pagal darbo sutartį, apie materialinę atsakomybę – pagal Darbo kodekso XVII skyriuje nustatytus materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, sąlygas ir atvejus.

Darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, per visą komandiruotės laiką mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos Šių išlaidų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ( CK 220 straipsnio 1, 2 d.). Apeliaciniu skundu teigiama, kad ieškovas nesivadovavo 2002 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 160 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ pakeitimo“, kuriame nustatytos žymiai didesnės dienpinigių normos, nei buvo nustatęs ieškovas. Kadangi dienpinigių dydis bei nepilnas jų sumokėjimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, šis apeliacinio skundo argumentas nesvarstytinas. Reikalavimą grąžinti nepanaudotą komandiruotpinigių avanso, kuris atsakovui būdavo sumokamas prieš išvykimą tarptautinio pervežimo maršrutu bei pervežimo vykdymo metu 2005 m. sausio 31 d. – vasario 4 d., 2005 m. vasario 7 d. – kovo 5 d. bei 2005 m. kovo 6 d. – balandžio 8 d., dalį bei atlyginti žalą, padarytą viršijus telefoninių pokalbių limitą, UAB „Merwal“ grindžia savo įmonės direktoriaus 2004 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtinta „Vairuotojų, dirbančių Europos Sąjungos ribose, instrukcija“ ( b.l. 22 - 33).

Pagal Darbo kodekso 253 straipsnio aštuntąjį punktą darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. Įstatymų leidėjo valia materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas ( DK 245 straipsnis).

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų ( DK 95 straipsnio 1,3 dalys). Sudarydamos neterminuotą darbo sutartį, šalys raštu susitarė dėl darbovietės, darbo funkcijų ir 651,00 Lt darbo užmokesčio. Nors 6.1-ju darbo sutarties punktu atsakovas įsipareigojo laikytis pareigybinių instrukcijų, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad priėmimo į darbą dieną atsakovas buvo supažindintas su ieškinio pagrindu esančia instrukcija, todėl apie detalias su tarpusavio atsiskaitymu susijusias atsakovo pareigas spręstina pagal šį darbdavio aktą. Minimą aplinkybę atsakovas neigė, tačiau teismo sprendime nėra jokių argumentų, dėl kurių pastarasis atsakovo atsikirtimas atmetamas. Vertindamas, ar šalys susitarė dėl konkrečių ieškovo nurodomoje instrukcijoje užfiksuotų reikalavimų laikymosi, apygardos teismas yra priešingos nuomonės.

Ieškinio pagrindu esančioje instrukcijoje finansinės šalių pareigos nurodytos skirsnyje „Ataskaitos“ bei „Pinigai“. Užfiksuota, kad reiso metu vairuotojas turi pildyti keletą ataskaitų, pristatyti išlaidų čekius ( tai sutampa su atsakovo paaiškinimais ir bylos medžiaga). Nurodoma, kad pristačius ataskaitas bus išduotas avansas, o buhalterijai suskaičiavus ir patikrinus ataskaitas, bus išmokėtas uždirbtas atlyginimas. Numatyta, kad prireikus grynieji pinigai pagal vairuotojo pranešimą gali būti išmokami reiso metu. Instrukcijos ketvirtojo puslapio pirmojoje pastraipoje vairuotojui draudžiama skambinti pačiam. Nurodoma, kad įmonė už telefoną apmoka 250 Lt per mėnesį. Šį limitą viršijus, atitinkama suma bus išskaityta iš atlyginimo.

Atsakovas teigia, kad dirbti kviečiančiame skelbime ieškovas siūlė vairuotojui – ekspeditoriui, dirbančiam ES ribose, 5000 Lt kasmėnesinį atlyginimą. Į darbo sutartį darbdavys įrašė 651,00 Lt atlyginimą. Instrukcijos nematęs, tačiau žodžiu sutarę, kad kitą darbo užmokesčio dalį sudarys komandiruotpinigiai, išmokami reiso finansavimo tikslu, pinigus pervedant į atsakovo sąskaitą. Kelionės išlaidas ( kelių, kuro, įvairių paslaugų mokesčius) patvirtindavęs mokestiniais dokumentais, nepanaudotos avanso dalies grąžinti neprivalėjęs. Naudojimosi telefonu apribojimai nebuvo nustatyti.

Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškinyje nurodomas atsakovo pareigas nustatė būtent ieškinio pagrindu esanti instrukcija.

Darbo sutartyje pareigybinės instrukcijos įvardintos daugiskaita. Nors ieškovas savo reikalavimus įrodinėja konkrečia instrukcija, darbo sutartyje nenurodyti jokie instrukcijų pavadinimai bei tvirtinimo pagrindai. Ieškovas nepateikė duomenų, kad su instrukcija atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai. Šio fakto negali patvirtinti 2007 m. vasario 22 d. įmonės direktoriaus pažyma ( b.l. 21). Nors darbdavio pareiga pasirašytinai supažindinti priimamą į darbą asmenį su darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą, įstatymu įtvirtina vėliau, nei pasirašyta darbo sutartis ( DK 99 straipsnio 4 dalies 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo nr. IX-188 redakcija), šalims priešingai traktuojant darbo sutarties sąlygas bei nesant rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovas privalėjo vadovautis instrukcijos nuorodomis, jos negalima laikyti sudėtine darbo sutarties dalimi ( CPK 178, 185 straipsniai).

Pacituotas instrukcijos turinys taipogi nepagrindžia, kad pagal ją G. R. privalo grąžinti ieškovui reikalaujamą komandiruotpinigių ( taip ieškovas reikalaujamus pinigus sumą įvardija savo buhalteriniuose dokumentuose) sumą. Priešingai – joje nurodoma, kad pristačius ataskaitas bus išduotas avansas, o buhalterijai suskaičiavus ir patikrinus ataskaitas, bus išmokėtas uždirbtas atlyginimas. Iš avanso apyskaitų ir sąskaitos išrašų b.l. 87-98 matyti, jog darbo užmokestis bei komandiruotpinigių avansas buvo mokami neatsižvelgiant į tai, kad, anot ieškovo, atsakovas dalį jo likdavo skolingas po ieškinyje nurodytų reisų. Pažymėtina, kad atsakovo parašas yra tik vienoje avanso apyskaitoje ( b.l. 34). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovas pripažino, jog komandiruotpinigių avanso apyskaitose pasirašinėjo vien įmonės finansininkė. Šie faktai ir rašytiniai įrodymai apie pinigų mokėjimą komandiruočių laikotarpiu leidžia daryti išvadą apie tai, kad savo nustatytos instrukcijos reikalavimų nesilaikė pats ieškovas, todėl jo pateikti įrodymai negali patikimai patvirtinti įrodinėjimo dalyku esančių aplinkybių.

Nors atsakovas gera valia grąžino ieškovui 2005 m. balandžio 19 d. sumokėtus 1255,82 Lt komandiruotpinigių, 1375,82 Lt ieškovas neprašė grąžinti, nutraukiant darbo sutartį. Nesant aiškiai sureguliuoto ir pagal tai įgyvendinamo atsiskaitymo už komandiruotes negalima spręsti apie tai, kad 2005 m. balandžio 11 d. ir balandžio 19 d. ieškovas per klaidą pervedė atsakovui 1375,82 Lt ( b.l. 39).

Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog šalys nebuvo sudarę susitarimo dėl kelionės išlaidų čekiais nepatvirtintos komandiruotpinigių dalies grąžinimo bei darbuotojo pareigos apmokėti už telefoninius pokalbius, kurių kaina viršija ieškovo nurodomą limitą. Ieškovui neįrodžius reikalavimo pagrindu nurodomų aplinkybių, negalima daryti išvados apie tai, kad atsakovas netinkamai atliko savo darbo pareigas ir dėl to darbdaviui padarė žalą.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, apeliacine tvarka revizuojamas sprendimas panaikintinas. Priimtinas naujas sprendimas, ieškinys atmestinas (326 straipsnio pirmosios dalies antrasis punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m.vasario 8 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Antanas BurdulisNeringa Venckienė