Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės KB „Akademinė kredito unija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo KB „Akademinė kredito unija“ ieškinį atsakovams VĮ „Registrų centras“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai, P. V., G. V., A. P., A. K., M. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas KB „Akademinė kredito unija“ 2015 m. sausio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir VĮ Registrų centro 9 391,09 EUR žalos atlyginimo. 2015-04-22 teismo posėdyje buvo priimtas ieškovo patikslintas ieškinys, o 2015-06-30 ieškovo atstovas pateikia byloje dar vieną patikslintą ieškinį, kuriuo ieškinio reikalavimu papildomai nurodo – pripažinti atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmus, įregistruojant patalpas-slėptuvę, pažymėtas Nr. R2-3, R2-12 R214, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtais, pripažinti, kad ieškovui padaryta žala tiesiogiai susijusi su atsakovo prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į dalį patalpų ir VĮ „Registrų centras“ 1999-05-14 atliktu neteisėtu nuosavybės teisės į šias patalpas įregistravimu atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu. Priteisus žalos atlyginimą, prašė panaikinti teisinę registraciją į dalį patalpų – slėptuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtos R2-3 iki R2-12, R2-14), ieškovo vardu, priteisti solidariai iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2011-11-30 turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu už 37 200 Lt įsigijo 134,17 kv. m ploto patalpas - slėptuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovas Nekilnojamojo turto registre 2011-12-19 įregistravo nuosavybės teisę į šias patalpas. Tačiau 2013-04-06 paaiškėjo, jog Nekilnojamojo turto registre tos pačios patalpos įregistruotos du kartus. Ieškovo įsigijimo dokumentuose patalpos - slėptuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir A. K. įsigijimo dokumentuose patalpos - kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tai tas pats nekilnojamasis daiktas, į kurį yra įregistruotos ieškovo (1/1 dalis patalpų pažymėtų nuo R2 - 1 iki R2 - 14) ir A. K. (1/1 dalis patalpų pažymėtų nuo R2-3 iki R2-12, R2-14) nuosavybės teisės. Ieškovas, įsigijęs tikrovėje neegzistuojantį nekilnojamąjį daiktą, patyrė 9 391,09 EUR žalą. Žala tiesiogiai susijusi su AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymu įregistruoti neegzistuojančią nuosavybės teisę į dalį patalpų - slėptuvės, pažymėtų nuo R2-3 iki R2-12, R2-14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir VĮ Registrų centro 1999-05-14 atliktu neteisėtu nuosavybės teisės į šias patalpas įregistravimu AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu.

Atsakovas VĮ Registrų centras su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad kūrybinės dirbtuvės ir slėptuvė 116,95 kv. m dalyje yra tos pačios patalpos. Kadangi ieškovas neginčija AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teisės įregistravimo į slėptuvę teisinio pagrindo - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999-04-13 įsakymo Nr.137 Dėl statinių registravimo SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu atitinkamos dalies bei kitų šio nekilnojamojo turto objekto perleidimo sandorių teisėtumo, taip pat ir M. N. ir A. K. nuosavybės teisės į kūrybines dirbtuves patvirtinančios 2012-09-18 pirkimo pardavimo sutarties bei ankstesnių šios patalpos perleidimo sandorių, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog buvo neteisėtai įregistruota AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teisė į slėptuvę. Materialinę naudą iš du kartus parduotų tų pačių patalpų - kaip kūrybinių dirbtuvių ir slėptuvės 116.95 kv. m dalyje, gavo tik AB „Lietuvos geležinkeliai“, kas laikytina nepagrįstu ir neteisėtu praturtėjimu.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas VĮ Registrų centras nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, ir į vieną ir tą patį daiktą (ne visa apimtimi), reikiamai nepatikrinęs visų duomenų, įregistravo dviejų savininkų nuosavybės teisę. Taip šis atsakovas pažeidė registro duomenų patikimumo principą, todėl ne AB „Lietuvos geležinkeliai“, o VĮ Registrų centro nerūpestingumas lėmė susiklosčiusią situaciją - dvigubą registraciją. Ieškovas neįrodė AB „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtų veiksmų ir kaltės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras 1999-05-14 nuosavybės teises į ginčo patalpas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu įregistravo pagrįstai. Teismas sprendė, jog esant nenuginčytiems nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus nustatantiems dokumentams, nėra pagrindo konstatuoti, kad į viešojo registro duomenų bazę įrašyti duomenys neatitinka duomenų teisingumo prezumpcijos ir atsakovai veikė neteisėtai. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, ir ieškinį atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-16 sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo išvada, kad VĮ Registrų centras teisėtai 1999-05-14 įregistravo Nekilnojamojo turto registre atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teisę į slėptuvę, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią VĮ Registrų centras turėjo bendro pobūdžio pareigą patikrinti nuosavybės perėjimo kitam subjektui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-977/2000, 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-804/2001, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-329/2007, 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-412/2009). Atsakovas nevykdė pirmiau minėtos pareigos ir, tą patį daiktą įregistravęs antrąkart kitam asmeniui, akivaizdžiai pažeidė registro duomenų patikimumo principą.Teismo išvada, kad ieškovas neginčijo registro duomenų teisingumo yra nepagrįsta, nes ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo panaikinti nekilnojamojo daikto – slėptuvės, registraciją ieškovo vardu. Teisinis ieškovo nurodytų aplinkybių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva.Atsakovas VĮ Registrų centras, suteikdamas du unikalius numerius vienam nekilnojamojo turto objektui, sukūrė fiktyvią nuosavybės teisę į objektą. Tačiau teismas byloje netyrė, kuri iš registracijų yra teisėta, o kuri ne, todėl teismas neatskleidė bylos esmės, ją išnagrinėjo neteisingai.Teismas tik sprendime nurodė, jog negali teisingai išnagrinėti bylos, nes nenustatytos aplinkybės, kurias būtina nustatyti, t.y. neginčijami pirminiai nuosavybės įgijimo dokumentai. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenurodė šios aplinkybės, tuo pažeisdamas CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktą.Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas nepatyrė žalos, kadangi ieškovas, įsigydamas slėptuvę ir negalėdamas jos parduoti, žalą patyrė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad nors ieškovas ieškiniu ir prašė, patenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, panaikinti nuosavybės teisių registraciją jo vardu, tačiau ieškinyje nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis registracija turėtų būti panaikinta. Be to, toks reikalavimas negali būti traktuojamas kaip teisinės registracijos ginčijimas, nes yra sąlyginis.Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, grįsti sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė, todėl teisės normą, kuria remiantis turėtų būti panaikinta nuosavybės teisės registravimas ieškovo vardu, turėjo nurodyti ieškovas, o ne teismas Apelianto argumentai dėl CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo yra nepagrįsti, nes įstatymas šioje normoje numato teismo posėdžio pirmininko teisę, bet ne pareigą atlikti joje nurodytus veiksmus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija prašo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad ieškovas neginčijo Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo, tik pateikė deklaratyvų teiginį, kad atsakovas neteisėtai įregistravo nuosavybės teises į ginčo patalpas AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu ir nurodė tik teisinės registracijos panaikinimo sąlyginį reikalavimą. Teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl apeliantas nepagrįstai skunde nesutinka su teismo teiginiu, jog ieškovas nenurodė materialiosios teisės normos dėl daikto teisinės registracijos.Apelianto teiginiai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, yra nepagrįsti, nes teismas sprendime nurodė, kad nenuginčijus pirminių nuosavybės teisių dokumentų, galioja duomenų, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą, teisingumo prezumpcija ir nėra jokio pagrindo keisti registro duomenis, naikinant teisinę registraciją. Teismas nurodė, kokie veiksmai pirmiausiai turi būti atlikti ir kokiu pagrindu gali būti pakeisti registro duomenys.CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato teismo posėdžio primininko teises, bet ne pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, bet ne pareigą nurodyti ieškovui aplinkybes, kurias būtina nustatyti, siekiant teisingai išnagrinėti bylą.Apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai teigė, jog ieškovas nepatyrė žalos, yra nepagrįsti, nes teismas sprendime nurodė, kad netgi nuginčijus registro duomenis, bet nenustačius tikrosios ieškovui priklausančių patalpų vertės, nebūtų pagrindo pripažinti, kad ieškovas patyrė jo nurodytą žalą, nes ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kad žala atsirado 2011-11-30, kai ieškovui turto perdavimo išieškotojui aktu buvo perduotos ginčo patalpos – slėptuvė, nepatvirtina žalos atsiradimo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir VĮ „Registrų centras“ ieškovui 9 391,09 EUR turtinės žalos atlyginimą ir priteisus solidariai iš atsakovų ieškovui žalos atlyginimą, panaikinti teisinę registraciją į dalį patalpų-slėptuvės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo vardu. Taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui 6 proc. dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovas VĮ „Registrų centras“ 1999-05-14 nuosavybės teises į ginčo patalpas atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vardu įregistravo pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad nenuginčijus pirminių nuosavybės teisių dokumentų, galioja duomenų įrašytų į nekilnojamojo turto registrą teisingumo prezumpcija ir nėra jokio pagrindo keisti registro duomenis, naikinant teisinę registraciją.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, konstatavo, kad atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ perleidus nuosavybės teises į turtą, kurio neturi, t. y. neegzistuojančią nuosavybės teisę, bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą ex officio konstatuoti tokio sandorio ir atitinkamai vėlesnių perleidimo sandorių niekinį faktą, tačiau to nepagrįstai neišsprendė, taip pat konstatavęs niekinių sandorio ar sandorių faktą teismas privalo ex officio išspręsti niekinių sandorių pasekmes. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teismas nevertino, ar VĮ Registrų centras atliko visas jai tenkančias teisės aktuose įtvirtintas pareigas prieš registruodama AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teises į ginčo patalpas, kiek atsakovės VĮ Registrų centro veiksmai lėmė neteisėtą atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teisių registraciją į ginčo turtą, dėl ko ieškovė patyrė žalą.LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v. UAB „Medtec‘o LT“ ir kt., bylos Nr.3K-3-320/2014). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A.-K. v. Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr.e3K-3-501-701/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir kasacinio teismo nutartį, sprendžia esant pagrindui daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalies įrodinėtų faktinių aplinkybių, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo būtinybę, sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Byla grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.